Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) sumanė beveik 900 tūkst. eurų išleisti inovatyviems sprendimams, skirtiems maisto kokybės nustatymui. Naujus sprendimus maisto kokybės tyrimams kuria verslininkai, pagarsėję vadinamosios „elektroninės nosies“ išradimu. Tačiau būsima maisto technologijų revoliucija skleidžia abejotiną kvapą.

Lietuvos turto valdymo paslaugų kompanijos „Lewben“ aptarnaujami Baltarusijos turtuoliai Aliaksejus Aleksinas ir Aleksandras Zaicevas turi naują galvos skausmą. Jų verslo partneris Mikalajus Varabejus – ES sankcijų sąraše.

Priešakinėse kovos su COVID-19 pandemija linijose stovintys Vilniaus Santaros klinikų medikai, patys to nežinodami, naudojosi galimai priverstinio darbo vaisiais. Lietuvos įmonės prestižinę sveikatos apsaugos įstaigą aprūpino Kinijoje pagamintomis kaukėmis, kurių gamybai išnaudojama Kinijos režimo persekiojama uigūrų tautinė mažuma.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį baigė tyrimą dėl Pagėgių politiko Kęsto Komskio veiklos. Remdamasi „Sienos“ publikacijomis, komisija pripažino K.Komskį supainiojus viešus ir privačius interesus. VTEK taip pat siekia užtvenkti pinigų upę, nusidriekusią tarp Pagėgių savivaldybės ir K.Komskio verslo.

Kremliaus pareigūnai koordinavo bandymus diskredituoti Dalią Grybauskaitę, jai einant Lietuvos prezidentės pareigas. Rusijos tiriamosios žurnalistikos centras „Dossier“ gavo tai patvirtinančius dokumentus ir jais pasidalijo su „Siena“. 

Lenkijos katalikiškų organizacijų tinklas, aktyviai palaikantis siekį dar labiau griežtinti kaimyninės šalies abortų politiką, atsidūrė pilietinio karo stadijoje. Įstaigų tinklas, finansuojantis ir mažiausiai vieną organizaciją Lietuvoje, susipešė dėl dešimtimis milijonų vertinamų įplaukų ir turto.

Pagėgių politiko Kęsto Komskio sūnus Algirdas sumokės dalį sumos, kurios iš jo reikalavo bankrutuojanti Komskių šeimos valdoma įmonė „Agrolira“. Komskių šeimos iždas palengvės 20 tūkst. eurų – tai apie penktadalis sumos, kurią priteisti siekė „Agroliros“ bankroto administratorius.

Prokuratūra pareiškė įtarimus Kęstui ir Algirdui Komskiams dėl turto iššvaistymo ir nusikalstamo bankroto. Pagėgių politikui ir jo sūnui įtarimai pareikšti atliekant ikiteisminį tyrimą, paremtą „Sienos“ publikacijomis.

2018 m. vasarą Argentinos futbolo legenda Diego Maradona išlipo iš nedidelio privataus lėktuvo, nusileidusio Bresto oro uoste Baltarusijoje. Futbolo genijus atvyko vadovauti Bresto „Dinamo“ – futbolo klubui, kurį neva valdė arabų šeichai. Netruko paaiškėti, kad „šeichas“ – tai Aliaksandro Lukašenkos režimui artimas oligarchas. O lėktuvas, kuriuo atskraidintas D.Maradona, priklauso Lietuvos įmonių grupei, aptarnaujančiai šį ir kitus diktatoriui artimus asmenis.

Bankrutuojančio Kęsto Komskio verslo administratorius siekia atgauti beveik 100 tūkst. eurų iš buvusio direktoriaus, K.Komskio sūnaus.

Po dar vienų abejotinų Baltarusijos prezidento rinkimų, Europos Sąjunga imasi sankcijų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. Ne pirmą kartą. Analogiškos ir net platesnės sankcijos režimui buvo taikomos ir po 2010 m. rinkimų, kai „batiuška“ triumfavo, o jėgos struktūros talžė protestuotojus. Bet tarp sankcijų paskelbimo ir jų pritaikymo ne visada galima dėti lygybės ženklą.

Aiškėja naujos aplinkybės apie didžiausios Lietuvos įmonės „Orlen Lietuva“ prekybinius santykius su Padniestrės regiono separatistais Moldovoje. Visi kroviniai į Moldovą – ir Padniestrę – buvo gabenami „Lietuvos geležinkelių“, tačiau valstybės valdoma geležinkelių įmonė nežinojo, kur iš tikrųjų keliauja dešimtys tūkstančių tonų degalų.

Prieš keletą metų „Danske Bank“ supurtęs pinigų plovimo skandalas ilgą laiką buvo apibūdinamas kaip „Estijos atvejis“. Tačiau nutekėję dokumentai rodo, kad dideli kiekiai abejotinos kilmės pinigų prasisuko ir lietuviškoje „Danske Bank“ atšakoje, rašo tarptautinio tyrimo FinCEN Files partneris, Danijos leidinys „Berlingske“.

Didžiausia Lietuvos įmonė „Orlen Lietuva“ nutarė nesileisti į  diskusijas apie nutekėjusių dokumentų atskleistą jos prekybą su Moldovoje, separatistiniame Padniestrės regione, veikiančiu abejotinos reputacijos verslu. Į klausimus apie akcizus, kurių nuo lietuviškų degalų galėjo negauti Moldovos biudžetas, „Orlen Lietuva“ atsako glaustai – tai ne jos atsakomybė.

„Siena“ tęsia žurnalistinį tyrimą apie Lietuvos įmonių prekybą su separatistiniu Padniestrės regionu Moldovoje. Šįsyk istorija sukasi ne apie naftos produktus, o apie lietuvišką cukrų, kuris galėjo tapti didelio kontrabandos mechanizmo dalimi.

Milijonai dolerių prasisuko tarp didžiausios Lietuvos įmonės „Orlen Lietuva“ ir korporacijos „Šerif“, kontroliuojančios separatistinio Moldovos Padniestrės regiono ekonominį ir politinį gyvenimą. Negana to, neatitikimai tarptautinės prekybos statistikoje rodo, kad dalis šios prekybos galėjo vykti apeinant Moldovos pasienio kontrolę – ir nemokant akcizų.