Aido Gedvilo atsakymai į „Sienos“ klausimus
- Šarūnas Černiauskas
- 04-07
- 17 min. skaitymo
Reaguodamas į „Sienos“ tyrimus apie jo turto kilmę ir ryšius su degalinių tinklu „Jozita“, Seimo narys Aidas Gedvilas ne kartą tvirtino, neva tyrimuose nepateikti visi jo atsakymai į „Sienos“ pateiktus klausimus. Taip parlamentaras bandė sudaryti įspūdį, neva visi klausimai buvo atsakyti, o „Sienos“ publikacijose kažkas buvo nutylėta. Taigi viešiname visus Seimo nario atsakymus, pateiktus rengiant abu „Sienos“ tyrimus apie A. Gedvilo veiklą.
Pirmasis „Sienos“ tyrimas, publikuotas kovo mėnesį, atskleidė, kaip A. Gedvilas savo verslo lėšomis pasistatė prabangią rezidenciją sostinės Valakampių rajone, kaip jis ir jo buvusi sutuoktinė disponavo milžiniškais kiekiais grynųjų, paimtų iš įmonės kasos pagal „pasaugos sutartis“ bei kaip politiko šeimos verslas gavo dideles pajamas iš sandorio su degalinių tinklu „Jozita“.
Publikuojame visus „Sienos“ klausimus ir A. Gedvilo pateiktus atsakymus:
1. 2015 m. būnant pagrindiniu įmonės „Aidma” akcininku ir direktoriumi, inicijavote įmonės degalinių pardavimus kitai su Jumis susijusiai bendrovei „Soltekana”. Mūsų turimais duomenimis, 2015 m. gegužės 5 d. „Aidma” Jūsų sūnui tuo metu priklaususiai įmonei „Soltekana” buvo parduotos degalinės Kadugių kaime ir Architektų g. 80, Šiauliuose už 645,000 EUR. Maždaug po metų, t.y. 2016 m. rugpjūčio 30 d., „Soltekana” tas pačias degalines parduoda įmonei „Jozita”, tačiau jau už beveik trigubai didesnę kainą – 1,745,500 EUR. Kaip galite paaiškinti šiek tiek daugiau nei per metus išaugusią degalinių pardavimo kainą?
Atsakant pirmiausia, noriu pabrėžti, kad Jūsų turimi skaičiai yra visiškai netikslūs ir klaidinantys. Tik po 16 mėnesių atlikus nusidėvėjusio turto atnaujinimą bei investicijas iš tiesų degalinės buvo parduotos brangiau už 1.450.000 €, kas yra ne trigubai kaip Jūs teigiate, o atmetus visus mokesčius, vos dvigubai didesnė kaina, o išskaičiavus per tą laikotarpį atliktus pagerinimus ir rekonstrukcijų kaštus, tas skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo procentaliai tampa visiškai pagrįstas. Taigi, neteisinga teigti, jog pardavimo kaina buvo trigubai didesnė ir darant išvadą skaičius privalu yra lyginti tinkamai, vienodu mokestiniu režimu be PVM, nes kitu atveju palyginimas nėra korektiškas nei ekonominiu, nei mokestiniu požiūriu.
O kalbant apie skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo, būtina vertinti ne tik turto pagerinimo, bet ir sumokėtų mokesčių kaštus. Galų gale, pardavimo kaina yra tokia, kurią yra pasirengęs mokėti rinkos dalyvis, o ne pagal hipotetines ar retrospektyvias interpretacijas.
Nuostolinga „Aidmos“ veikla kelis metus iš eilės sąlygojo, kad buvo reikalingi strateginiai sprendimai dėl įmonės ateities. Tuo metu „Aidmos“ akcininkais buvau aš ir buvusi žmona Jolanta. Kadangi šeimoje santykiai jau buvo pašliję, versle taip pat negalėjome rasti bendro sutarimo, todėl įmonės nekilnojamasis turtas bendru sutarimu buvo perleistas, jį parduodant sūnaus valdomai bendrovei Soltekana, kuri ėmėsi degalinių atnaujinimo ir modernizavimo, atliko nemažai pakeitimų, priėmė svarbius strateginius sprendimus, siekiant pakelti degalinių vertę. Taip pat tai buvo spartaus ekonomikos augimo laikotarpis, augo turto vertė. Po išmintingų, jaunatviškų ir strategiškai teisingų sprendimų, ne tik pavyko parduoti degalines už didesnę kainą, bet ir papildyti šalies biudžetą daugiau kaip 500.000 € (pusės milijono eurų) suma. Vadinasi, valstybė gavo savo dalį ir Lietuvos civilinė teisė nedraudžia sandorių tarp susijusių asmenų. Tokie sandoriai nėra preziumuojami kaip neteisėti vien dėl šalių ryšio. Kalbant apie UAB „Aidma“ sprendimą parduoti turtą, būtina įvertinti ir tuo metu buvusią įmonės finansinę padėtį. Įmonė kelis metus veikė nuostolingai, todėl vadovas pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Civilinį kodeksą turi pareigą veikti rūpestingai ir siekti išvengti didesnių nuostolių ar nemokumo rizikos. Dar daugiau, tuo metu akcininkė trukdė daryti investicijas, imtis pokyčių ūkinėje veikloje, todėl parduoti turtą sūnaus valdomai įmonei, kuri galėjo jį modernizuoti ir padidinti jo vertę, buvo ko ne vienintelis, dėl ko buvo dar galima susitarti, teisingas strateginis žingsnis.
Atsižvelgiant į tai, teiginiai apie „trigubą kainos augimą“, „turto slėpimą“ ar kitokius neskaidrius motyvus neatitinka nei ekonominės, nei mokestinės, nei teisinės logikos.
Taip pat svarbu pažymėti, kad tuo laikotarpiu akcininkų tarpusavio santykiai buvo įtempti, o reikšmingi sprendimai buvo priimami laikantis teisinės tvarkos. Vėliau skyrybų procesas buvo užbaigtas teismo patvirtinta Taikos sutartimi, kas reiškia, kad visi su turtu susiję klausimai buvo galutinai ir teisėtai sureguliuoti.
Galiausiai, verslo logika paprasta: nė vienas racionaliai veikiantis verslininkas neatsisako ekonomiškai pagrįsto pasiūlymo už pelningą ar vertę sukūrusį turtą.
2. Ar galėtumėte sutikti, kad įmonei „Soltekana" degalinės buvo parduotos ne už rinkos kainą ir pardavimu buvo siekiama sumažinti bendrąjį „Aidma" turtą skyrybu su buvusia žmona ir kita „Aidmos” akcininke, Jolanta Gedviliene, metu?
Tai yra visiška netiesa, nes Jūsų prielaida neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir mano vertinimu klausimas yra suformuluotas tendencingai. Sandoris buvo sudarytas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, bendrovės valdymo procedūrų ir akcininkų sprendimų priėmimo tvarkos. UAB „Aidma“ akcininkais tuo metu buvome aš ir mano tuometė sutuoktinė, todėl tokio pobūdžio sprendimas negalėjo būti priimtas vienašališkai. Mano tuometinės sutuoktinės sutikimą šiam sprendimui patvirtina notarinis dokumentas - Pareiškimas-Sutikimas, kuriuo ji patvirtina, jog šio sandorio sąlygos jai buvo žinomos ir ji neturi jokių priekaištų, sutinka, įskaitant ir pardavimo kainą. Notarinis dokumentas turi padidintą įrodomąją galią ir patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas skaidriai, informuotai ir laisva valia. Be to, vėlesnis skyrybų procesas buvo užbaigtas teismo patvirtinta Taikos sutartimi, kuria visi turtiniai klausimai buvo galutinai išspręsti. Teismo sprendimu patvirtinta Taikos sutartis turi res judicata galią, todėl bet kokios prielaidos apie tariamą turto „nuslėpimą“ ar „dirbtinį sumažinimą“ neturi jokio teisinio pagrindo. Kito svaresnio instrumento, kuris užkirstų bet kokias ateityje galimas interpretacijas mūsų teisinė bazė nenumato. Iš Jūsų klausimo, darau prielaidą, kad esate suklaidintas arba nežinojote visų su šia situacija susijusių aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, viešai keliamos prielaidos apie tariamą turto slėpimą ar nesąžiningus veiksmus, nepagrįstos objektyviais duomenimis, gali daryti žalą mano reputacijai. Konstitucija ir Civilinis kodeksas saugo asmens garbę ir orumą, o nepagrįstų faktinių aplinkybių paskleidimas gali užtraukti civilinę atsakomybę.
Todėl tikiuosi, kad Jūsų rengiamoje publikacijoje bus remiamasi patikrintais faktais, o ne prielaidomis ar interpretacijomis, kurios neatitinka dokumentais patvirtintos realios situacijos.
3. Koks buvo OU „Globater” įkūrimo Estijoje tikslas? Kokią veiklą vykdė ši įmonė iki jos likvidavimo 2022-aisiais m.?
Šio klausimo komentuoti neturiu galimybės - tai buvo sūnaus, kuris tuo metu gyveno Estijoje, įmonė. Tai ne man priklausanti įmonė užsienyje. Aš nebuvau šios įmonės vadovas ar valdymo organų narys. Todėl detaliai komentuoti jos veiklos neturiu pagrindo.
4. Ar galite patvirtinti, kad pajamos, gautos iš sandorio su „Jozita”, buvo pervestos į Estiją siekiant nemokėti pelno mokesčio, kuris taikomas Lietuvoje registruotoms įmonėms?
Tai yra taip pat netiesa, visos operacijos buvo teisėtos ir laikantis tuo metu galiojusių įstatymų. Pelno mokestį Lietuvoje registruotos įmonės moka privaloma tvarka.
Pelno mokestis Lietuvoje apskaičiuojamas ir sumokamas tais mokestiniais laikotarpiais, kai pelnas uždirbamas.
UAB „Soltekana“ nuo sandorio su „Jozita“ sumokėjo daugiau nei 105 tūkst. Eur pelno mokesčio Lietuvoje. Teiginiai apie pelno mokesčio vengimą neturi jokio faktinio teisinio pagrindo.
5. Mūsų turimi dokumentai rodo, kad UAB „Aidma” lėšomis buvo įrenginėjamas privatus namas Meškeriotojų g. (tikslus adresas neskelbiamas), Vilniuje. Kokios namo statybos sąnaudos buvo apmokamos įmonės lėšomis ir kiek maždaug įmonės lėšų buvo investuota į šį turtą?
Klausimai, susiję su Meškeriotojų g. objektu, liečia daugiau nei dešimties, kai kuriais atvejais net dvidešimties metų senumo aplinkybes bei tuo laikotarpiu buvusius šeimos ir verslo santykius. Tai buvo etapas, kai buvo planuojama įvairių verslo krypčių plėtra, sudaromos bendradarbiavimo ir jungtinės veiklos sutartys, svarstomi biuro ir komercinės veiklos projektai. Dalis šių planų buvo koreguojami ar neįgyvendinti, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir šeimos situaciją.
Skyrybų procesas tarp manęs ir buvusios sutuoktinės buvo užbaigtas Taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta teismo sprendimu. Tai reiškia, kad visi su turtu, įsipareigojimais ir finansiniais klausimais susiję aspektai buvo išsamiai aptarti ir galutinai sureguliuoti teisėta tvarka. Teismo patvirtinta Taikos sutartis turi galutinio sprendimo galią ir užbaigia bet kokias tarpusavio pretenzijas.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, atskirų finansinių operacijų ar sprendimų interpretavimas be viso to meto dokumentinio, ekonominio ir šeimyninio konteksto būtų neišsamus ir galėtų sudaryti klaidinantį įspūdį. Vertinti senus verslo sprendimus, neatsižvelgiant į tuo metu galiojusias aplinkybes, rinkos sąlygas ir tarpusavio susitarimus, nėra objektyvu.
Atsižvelgiant į tai, papildomų detalių apie daugiau nei prieš dešimtmetį vykusius šeimos ir verslo santykius pateikti neturiu pagrindo.
Atsakyti detaliau į Jūsų klausimą negaliu ir dėl to, kad tam reikalinga kelti buhalterinius dokumentus, tačiau tos galimybės nebeturiu, nes nesu šios įmonės nei vadovas, nei akcininkas. Beje ta suma tikrai nėra įspūdinga vertinant šio laikmečio kontekste.
6. Mūsų turimi dokumentai taip pat rodo, kad minėtas pastatas buvo statomas pagal UAB „Aidma” ir Jūsų, tuometinio įmonės akcininko, 2005 gegužės 17 d. sudarytą Jungtinės veiklos sutartį. Pagal ją pusė pastato turėjo atitekti UAB „Aidma“ ir tapti jos biuru. Tačiau matome, kad įmonė jokios nuosavybės į pastatą neįgijo, o pastate nėra jokių biuro požymių. Gal galite paaiškinti, kiek jūs iš savo asmeninių lėšų sumokėjote už pastato statybas ir kaip buvo atlygintas jungtinės veiklos sutarties pažeidimas UAB „Aidma“?
Tai buhalterinė apskaitos dalis ir be dokumentų atsakyti nėra įmanoma, nes kalbėti abstrakčiais dydžiais nematau poreikio. Tuo metu kartu su buvusia sutuoktine-akcininke turėjome daug planų dėl verslo plėtros ir naujų verslo krypčių, kurie deja, nepasiteisino ir kurių nepavyko įgyvendinti. Mano buvusi sutuoktinė žinojo apie visas šio projekto įgyvendinimo aplinkybes ir jame aktyviai dalyvavo, būdama viena iš šalių, ir tvirtindama tą sutartį savo parašu. Vėliau santykiai tarp mūsų pašlijo, bendras darbas tapo nebeįmanomas ir verslo tikslų buvo neįmanoma realizuoti.
7. Kur yra Jūsų dabartinė gyvenamoji vieta?
Formaliai Mano registruota gyvenamoji vieta nuo 2026 metų yra Meškeriotojų g. XX, Vilnius (prašau neviešinti pilno objekto adreso), o apsistoju pagal poreikį kur kada reikia.
Kalbant apie gyvenimo aplinkybes, atvykęs dirbti į Vilnių Seimo nario pareigose, negyvenau Seimo viešbutyje, kaip tai daro daugelis iš kitų miestų atvykstančių parlamentarų.
8. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2018 m. sausio 12 d. Jūs padovanojote Meškeriotojų g. (adresas neskelbiamas) pastatą sūnui ir (A. Gedvilo mamai, pavardė neviešinama). Žemės sklypas, ant kurio pastatytas pastatas, padovanotas sūnui 2017 m. rugpjūčio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Dėl kokių priežasčių nusprendėte šį turtą padovanoti sūnui ir motinai?
Privalau pataisyti, jog aš šį nekilnojamąjį turtą padovanojau sūnui, o jis vėliau savo nuožiūra dalį jo padovanojo savo močiutei. Sprendimas buvo priimtas maždaug metai po skyrybų proceso baigties, todėl su tuo neturi nieko bendro.
Laikausi nuomonės, kad tėvai turi padėti savo vaikams, o vaikai – rūpintis savo tėvais. Niekada nesivaikiau turtų ir tai, ką visą gyvenimą veikiau, buvo daroma dėl vaikų ir dėl tėvų. Tai yra minimumas, kurį galėjau duoti savo artimiems asmenims, jeigu galėčiau duoti daugiau, tai ir padaryčiau.
9. Ar Jūs naudojatės pastatu Meškeriotojų g. (adresas neskelbiamas)? Jei taip – kokiu pagrindu?
Tai yra mano šeimos nariams, man artimiems asmenims priklausantis nekilnojamas turtas.
10. Mūsų turimi dokumentai nurodo, kad 2016 m. turėjote grąžinti bendrovei „Aidma” įsiskolinimą, kurio vertė siekė 1,180,103.33 EUR (4,074,660.77 LT). Kaip rodo dokumentai, šią sumą Jūs ir Jūsų tuometė žmona buvote išsiėmę iš įmonės kasos grynųjų pavidalu. Kokioms reikmėms buvo naudojama ši grynųjų suma ir kada ji buvo grąžinta į įmonės kasą?
Kalbama apie laikotarpį, kai aktyviai vykdžiau verslą ir buvau atsakingas už įmonių veiklos organizavimą bei finansinius sprendimus. Tuo metu verslo praktikoje buvo įprasti akcininkų paskolų santykiai, lėšų judėjimas tarp susijusių subjektų verslo plėtros tikslais, trumpalaikiai finansavimo sprendimai bei tarpusavio atsiskaitymai. Tokie sprendimai buvo grindžiami įmonių likvidumo užtikrinimu, investicijų poreikiu ir operatyvinėmis verslo reikmėmis.
Svarbu pabrėžti, kad visos lėšų operacijos buvo atliekamos teisėtais pagrindais – sudarant atitinkamus dokumentus, įforminant paskolų sutartis, atliekant apskaitos įrašus ir laikantis tuo metu galiojusių finansinės atskaitomybės bei mokesčių teisės reikalavimų. Operacijos buvo deklaruojamos, atspindimos finansinėse ataskaitose ir buvo tikrinamos kompetentingų institucijų.
Per įvairius laikotarpius įmonėse buvo atliekami mokesčių administratoriaus patikrinimai, taip pat kitos kontrolės procedūros. Jokie pažeidimai, susiję su neteisėtu lėšų pasisavinimu ar mokesčių vengimu, nebuvo nustatyti. Tai objektyviai patvirtina, kad operacijos vyko teisėto verslo modelio ribose.
Tai, kad Jūs disponuojate šia informacija, tik įrodo, kad visos operacijos fiksuotos dokumentais ir jokių paslėptų operacijų nėra.
11. Ar aukščiau minėtos grynųjų pinigų operacijos buvo paslėptas dividendų mokėjimas, siekiant išvengti pajamų mokesčio?
Ne, tai yra Jūsų tendencingos interpretacijos, neturinčios realaus pagrindo. Jeigu užsiimtumėte verslu, žinotumėte, jog "paslėpti" privalomus mokėti mokesčius yra neįmanoma ir jokių pažeidimų vedant buhalterinę apskaitą nėra nustatyta. Nepraleiskite progos atsidaryti visų mano įmonių finansines ataskaitas, kuomet aktyviai veikiau versle ir sužinosite, kiek savo veikla sukūriau pridėtinės vertės Lietuvos valstybei. Tuomet nepamirškite palyginti su savo veiklos rezultatais, galbūt atsiras įkvėpimas dirbti daugiau ir naudingiau mūsų šalies gerovei.
Teiginiai apie tariamus „paslėptus dividendus“ yra interpretacinio pobūdžio ir neatitinka nei faktinės situacijos, nei mokestinės logikos. Dividendai yra aiškiai reglamentuota išmokų forma, kuri reikalauja atitinkamų akcininkų sprendimų ir mokesčių apskaičiavimo. Tuo tarpu paskolos ar laikini finansiniai atsiskaitymai turi visiškai kitą teisinę ir mokestinę prigimtį. Šių kategorijų suplakimas į vieną nėra pagrįstas nei teisiškai, nei ekonomiškai.
Atsižvelgiant į tai, nematau pagrindo šias operacijas vertinti kitaip nei įprastus, dokumentuotus ir teisėtus verslo finansinius sprendimus.
12. Mūsų turimais duomenimis, Jums pasaugos pagrindais išduota grynųjų pinigų suma (beveik milijonas litų) 2014 m. spalio 1 d. neva buvo grąžinta į UAB „Aidma“ kasą ir tą pačią dieną, vėl grynaisiais, Jums išduota kaip paskola. Gal galite paaiškinti šią operaciją?
Tai yra dar senesni įvykiai, negu klausėte anksčiau, galiu pasikartoti, kad tuo metu buvo aktyviai vystomas verslas ir pinigai buvo reikalingi jo plėtrai. Visos piniginės operacijos buvo vykdomos pagal įstatymus ir laikantis finansinės drausmės bei atskaitomybės. Visos finansinės operacijos yra deklaruotos, nes mane kaip politiką tai daryti įpareigoja galiojantys įstatymai. Priminsiu, kad naudojant pasaugos formą pinigams, pavyko apsaugoti ir nuo nuostolių, kurie tais laikais atsirasdavo dėl įvairių bankų griūties (Snoras, Ūkio bankas ir kitų).
13. Iš kokių pajamų ar turėto turto buvo grąžintos jau minėtos skolos bendrovei „Aidma” (t.y. 1,180,103.33 EUR) ir įgyvendinti įsipareigojimai pagal 2005-05-17 Jungtinės veiklos sutartį?
Iš teisėtai gautų pajamų, vykdant ir plėtojant verslą. Keista, kai turiu atsakinėti į klausimus, kuriuose paminėta data senesnė nei dvidešimt metų.
14. Nuo 2011 m. iki 2020 m. Jūs taip pat ėjote bendrovės „Digikomas” direktoriaus pareigas. Mūsų turimi dokumentai rodo, kad Jūs ir Jūsų buvusi žmona turėjote beveik 3 mln. litų įsipareigojimų šiai įmonei. Ar tai taip pat buvo grynieji, paimti iš įmonės kasos? Jei taip – kokiu pagrindu šie pinigai buvo paimti iš UAB „Digikomas“ kasos?
Tai buvo operacinėms išlaidoms skirtos lėšos, kurios buvo naudojamos verslo plėtrai. Kam konkrečiai, nenoriu būti netikslus, todėl dabar atsakyti negaliu, nes kalbama apie gana ilgą ir seną laikotarpį. Visi pinigų judėjimai buvo apskaitomi ir buhalteriškai fiksuojami, ir mokesčių administratorius šioms operacijoms niekada neturėjo pretenzijų per įvairius patikrinimus, kurių įmonių gyvavimo laikotarpiu buvo ne vienas.
15. 2013 m. Jūs padengėte minėtus įsipareigojimus UAB „Digikomas“ (kurią tuo metu pats valdėte) perleisdamas 20 proc. UAB „Aidma“ akcijų ir iš UAB „Digikomas“ perimdamas reikalavimo teisę į Jūsų tuometės žmonos skolą. Beveik 3 mln. litų įsipareigojimas panaikintas realiai neatliekant jokio didesnio pinigų mokėjimo. Ar šis sandoris buvo fiktyvus?
Jūsų klausimo formuluotė yra klaidinanti ir tendencinga. Savo akcijomis buvau padengęs buvusios sutuoktinės Jolantos įsiskolinimą. Ši operacija buvo patvirtinta notariškai ir tai yra visiškai normali praktika, vykdant ūkinę veiklą teisinėje valstybėje. Tuo veiksmu elgiausi sąžiningai ir prisiėmiau atsakomybę pagal išgales padėdamas buvusiai partnerei.
16. Remiantis įmonės finansinėmis ataskaitomis, 2016 metais UAB „Digikomas“ nepaskirstytas pelnas beveik patrigubėjo (pasiekė 2,959,849 EUR), nors tais metais bendrasis įmonės grynasis pelnas siekė vos 11,290 EUR. Ar galėtumėte paaiškinti, kaip buvo sukauptas šis nepaskirstytasis pelnas? Ar į UAB „Digikomas“ buvo perkeltas šiai įmonei perleistų UAB „Aidma“ ir UAB „Soltekana“ nepaskirstytas pelnas?
Visos finansinės ir ūkinės operacijos buvo vykdomos laikantis tuo metu galiojusių įstatymų. Nepaskirstytas pelnas susikaupė per kelis metus įmonės veiklos, todėl lyginti jo su vienerių metų pelnu yra neteisinga. Visa ši sukaupta suma jau buvo apmokestinta pelno mokesčiu einamaisiais metais, kai buvo uždirbta, kas sudaro tikrai ženklias mokesčių sumas.
Pelno mokestis mokamas tuo metu, kai pelnas uždirbamas. Todėl struktūriniai ar valdymo sprendimai nesukuria papildomos pelno mokesčio prievolės.
Nepaskirstytasis pelnas nėra vienų metų grynasis pelnas. Tai yra sukaupta suma, kuri formuojasi per ilgesnį laikotarpį (iš ankstesnių metų rezultatų), ir ji gali keistis ne tik dėl einamųjų metų pelno, bet ir dėl:
ankstesnių laikotarpių rezultatų sumavimo,
teisėtų apskaitos korekcijų ar pergrupavimų (kai taikytina),
kapitalo struktūros ir grupės sprendimų (kai taikytina),
tam tikrų vienkartinių įvykių, kurie buhalterijoje atsispindi pagal taisykles.
Papildomai noriu pažymėti dėl nepaskirstyto pelno:
pats „nepaskirstyto pelno“ skaičius finansinėse ataskaitose savaime neįrodo jokio neteisėto perkėlimo;
o mokesčių prasme esminis principas yra toks: pelno mokestis mokamas tada, kai pelnas uždirbamas toje įmonėje, pagal tuo metu galiojusias taisykles. Jei pelnas uždirbtas – jis tais metais atitinkamai apskaitomas ir apmokestinamas pagal įstatymą.
Todėl teiginiai ar užuominos, kad „nepaskirstytas pelnas reiškia neapmokestinamą perkeltą pelną“, neatitinka nei apskaitos logikos, nei mokestinės praktikos.
17. Iš Jūsų parlamentinių lėšų panaudojimo ataskaitų matome, kad per praėjusią Seimo kadenciją vykdėte nemažą kiekį atsiskaitymų grynaisiais, kartais net sumomis, siekiančiomis porą tūkstančių eurų. Nepaisant to, kad parlamentines išlaidas Seimo kanceliarija jums kompensuoja pavedimais į sąskaitą, jūs reguliariai vykdote didelius kiekius atsiskaitymų grynaisiais – tai matyti tiek iš ankstesnės, tiek iš šios kadencijos parlamentinių lėšų ataskaitų. Gal galite paaiškinti tokio kiekio grynųjų pinigų operacijų priežastis?
Tokie veiksmai visiškai atitiko galiojančią tvarką.
Tai yra kontrolės ir atskaitomybės praktika, o ne jos vengimas.
Atsiskaitymų grynaisiais pasirinkimas buvo sąmoningas ir praktinis sprendimas. Pastaraisiais metais bankų taikomos pinigų plovimo prevencijos procedūros yra tapusios itin griežtos – net ir dėl nedidelių ar įprastinių sandorių gali būti reikalaujama perteklinės informacijos, dokumentų, aiškinimų, o lėšų pervedimai laikinai stabdomi iki papildomo patikrinimo pabaigos. Tokios situacijos sukelia administracinę naštą ir trikdo operatyvų atsiskaitymą už paslaugas ar prekes.
Visuomet buvau ir esu atsiskaitymų grynaisiais šalininkas, todėl buvau vienas iš pataisų, leidžiančių didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą, iniciatorius. Esu prieš bankų monopolinį veikimą rinkoje ir iš principo nenoriu prisidėti prie jų pelnų augimo, kurie šiandien dienai siekia jau šimtus milijonų, nes mano vertinimu jie dirba ne visuomenei, o tik savo gerovei. Net Vyriausybė ir LR Seimas tai matydami eilę metų taikė Solidarumo mokestį, todėl, kad jų viršpelniai peržengė sveiko proto ribas.
Dėl šios priežasties dalį atsiskaitymų pasirinkau vykdyti grynaisiais, kas pagal galiojančius teisės aktus yra leidžiama ir teisėta atsiskaitymo forma, jei laikomasi apskaitos ir dokumentavimo reikalavimų. Mano atveju, visais atvejais buvo reikalaujama PVM sąskaitų faktūrų, išlaidos buvo pagrindžiamos dokumentais ir deklaruojamos nustatyta tvarka.
Taip pat svarbu pažymėti, kad grynųjų pinigų naudojimas pats savaime nėra neteisėtas ar neįprastas reiškinys. Kaip ir niekas nekvestionuoja, kiek fizinis asmuo išsiima grynųjų iš savo asmeninės banko sąskaitos kasdienėms reikmėms, taip ir atsiskaitymas grynaisiais negali būti laikomas savaime įtartinu, jei jis vykdomas laikantis įstatymų. Mano atveju visos operacijos buvo skaidrios, apskaitytos, deklaruotos ir atitiko tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.
Visos parlamentinės išlaidos buvo deklaruojamos ir tikrinamos Seimo kanceliarijos nustatyta tvarka.
18. Jūsų turto deklaracijoje kiekvienais metais deklaruojama lygiai 175 tūkst. eurų suma grynaisiais. Ar galėtumėte paaiškinti, kokie yra Jūsų disponuojamų grynųjų pinigų pajamų šaltiniai?
Mano turto deklaracijoje nurodoma 175 000 Eur grynųjų pinigų suma yra per ilgesnį laikotarpį sukauptos šeimos santaupos iš teisėtų pajamų – verslo veiklos, darbo užmokesčio bei kitų teisėtų pajamų šaltinių. Šios lėšos yra deklaruojamos kiekvienais metais įstatymų nustatyta tvarka, todėl jų egzistavimas nėra nei paslėptas, nei naujai atsiradęs faktas.
Svarbu pažymėti, kad deklaracijoje nurodomas grynųjų pinigų likutis atspindi finansinę padėtį deklaravimo momentu. Tai nėra „metinė pajamų suma“, o sukauptas kapitalas, kuris gali išlikti stabilus, jei jis nėra naudojamas kasdienėms išlaidoms. Minėta suma yra laikoma kaip finansinė atsarga – vadinamoji „finansinė pagalvė“ nenumatytiems atvejams bei ilgalaikiam saugumui užtikrinti.
Faktas, kad suma keletą metų iš eilės buvo panaši, savaime nereiškia jokios neteisėtos veiklos. Tai tiesiog reiškia, kad šios santaupos nebuvo iš esmės mažinamos ar didinamos. Šiais metais dalis lėšų buvo panaudota paskoloms suteikti, todėl atitinkamai gali keistis ir deklaruojamas likutis.
Grynųjų pinigų laikymas pats savaime nėra draudžiamas ar neįprastas reiškinys – tai yra asmens finansinio pasirinkimo klausimas, jei laikomasi deklaravimo ir mokestinių reikalavimų. Mano atveju šių reikalavimų visuomet buvo laikomasi.
Pažymėtina, kad deklaracijoje nurodoma suma yra apvalinama ir atspindi momentinę finansinę būklę deklaravimo dieną, todėl vien skaičiaus nekintamumas nėra pagrindas daryti prielaidas apie jo kilmę ar „slėpimą“. Bet kokios interpretacijos, nevertinant viso deklaravimo ir pajamų konteksto, būtų spekuliatyvios.
19. Turint galvoje, kad praėjusios kadencijos ir šios kadencijos pradžioje aktyviai disponavote grynaisiais pinigais, kaip Jums kasmet pavykdavo išlaikyti nekintančią santaupų sumą?
Pavykdavo, dėl to, kad kaip ir sakiau, tai yra mano finansinė pagalvė. Šių pinigų nenaudoju savo kasdieniame gyvenime. Taip pat nematau poreikio šios sumos didinti arba mažinti, nes ji yra saugoma nenumatytoms išlaidoms ir taip pat mano pensijai.
20. 2025 m. sausio 10 ir 13 d. Jums pagal skolos padengimo sutartį įmonė UAB „Soltekana“ perleido žemės sklypą (Žuklijų k.) bei komercinės paskirties patalpas (Vytauto g. 88, Šiauliai). Kelintais metais ir kokio dydžio paskolą buvote skyręs šiai įmonei?
Kadangi viena iš šalių nėra viešas asmuo, šio sandorio detalių negaliu atskleisti, o privalomas operacijas deklaruosiu suėjus terminui tai padaryti.
Antrame tyrime, publikuotame balandį, pasakojome apie Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimus, kurie būtų leidę atgaline data nubraukti rinkos žaidėjams už šio įstatymo pažeidimus skirtas baudas. Tuo metu baudos jau buvo skirtos keturioms įmonėms. Viena jų – degalinių tinklas „Jozita“.
Publikuojame visus „Sienos“ klausimus ir A. Gedvilo pateiktus atsakymus:
1. 2024 m. birželio mėn., Jums einant Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, Jūs inicijavote komiteto posėdį, kuriame aktyviai rėmėtė konservatoriaus Justino Urbanavičiaus pasiūlymą, kuriuo būtų leista panaikinti VERT skirtas baudas už Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą, įskaitant degalinių tinklui „Jozita“ 2023 m. skirtą 95 tūkst. eurų baudą. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. Jūsų šeimos verslas (UAB „Soltekana“) atliko 1,45 mln. eurų vertės sandorį su „Jozita“ ir tai, kad praėjus vos kelioms savaitėms po šio sandorio jūs asmeniškai pasiemėt 365 tūkst. eurų paskolą iš „Soltekanos“, ar manote, kad aktyviai agituodamas už šio pasiūlymo priėmimą, supainiojote privačius ir viešuosius interesus?
Pateiktas klausimas grindžiamas prielaidomis, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, todėl pirmiausia būtina jas patikslinti ir atsakyti nuosekliai.
Visų pirma, 2024 m. svarstyti Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimai nebuvo skirti panaikinti konkrečiai UAB „Jozita“ ar bet kuriai kitai įmonei jau paskirtų baudų. Buvo sprendžiama sisteminė DAEI (degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių) reguliavimo problema – audito ataskaitų pateikimo ir DAEI vienetų įsigijimo terminų nesuderinamumas. Esama tvarka sudaro situaciją, kai įmonės apie trūkumus sužino jau pasibaigus terminui juos ištaisyti, todėl automatiškai patenka į sankcijų taikymo mechanizmą. Teikti pasiūlymai – tiek dėl terminų pratęsimo, tiek dėl audito ankstinimo – buvo skirti šiai reguliavimo spragai pašalinti ir taikomi visiems rinkos dalyviams, o ne vienam subjektui.
Antra, net jei tokie pakeitimai galėtų turėti įtakos konkrečioms įmonėms, tai būtų bendro pobūdžio reguliavimo pasekmė, galiojanti visam sektoriui. Be to, įstatymai negalioja atgaline tvarka, todėl teiginiai apie siekį panaikinti jau paskirtas baudas neatitinka teisinės realybės.
Trečia, mano vaidmuo šiame procese buvo susijęs su parlamentinių funkcijų vykdymu. Komiteto posėdžių darbotvarkę formuoja komiteto pirmininkas, o mano, kaip išvadų rengėjo, pareiga buvo įsigilinti į svarstomą projektą ir pateikti argumentuotą vertinimą. Tai yra įprasta Seimo nario veikla, o ne išskirtinis veiksmas kieno nors naudai.
Ketvirta, bandymas sieti mano poziciją 2024 m. teisėkūros procese su 2016 m. įvykusiu verslo sandoriu yra nepagrįstas. Po šio sandorio buvo nutraukti visi ryšiai su atitinkamu sektoriumi – nedalyvauta nei verslo veikloje, nei susijusių organizacijų valdyme. Tarp šių įvykių buvo praėjęs beveik devynerių metų laikotarpis, todėl nėra jokio aktualaus, tiesioginio ar tęstinio privataus intereso.
Penkta, interesų konfliktas pagal galiojantį teisinį reguliavimą konstatuojamas tik tada, kai egzistuoja konkretus, tiesioginis ir aktualus privatus interesas. Šiuo atveju tokio intereso nebuvo: svarstytas reguliavimas buvo bendro pobūdžio, nesusijęs su individualiu sprendimu konkrečiam subjektui, o mano ankstesni verslo santykiai buvo pasibaigę ir nesukūrė jokio tęstinio ryšio.
Šešta, nusišalinimo pareiga kyla tik esant realiam interesų konfliktui. Kadangi šiuo atveju nebuvo nei tiesioginio, nei aktualaus privataus intereso, nebuvo ir pagrindo nusišalinti. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą Seimo nario dalyvavimo teisėkūroje ribojimą.
Septinta, teisėkūros procese yra įprasta remtis ekspertų, teisininkų ar sektoriaus atstovų pateikiama informacija, ypač kai kalbama apie techniškai sudėtingą reguliavimą. Seimo nario pareiga – vertinti pasiūlymus pagal jų turinį, identifikuoti reguliavimo spragas ir, esant poreikiui, siūlyti ar palaikyti sprendimus, kurie gerina teisinio reguliavimo kokybę.
Apibendrinant pažymėtina, kad jūsų minimu atveju buvo sprendžiama sisteminė teisinio reguliavimo problema, pasiūlymai buvo bendro pobūdžio ir taikomi visam sektoriui, o jokio tiesioginio ar aktualaus privataus intereso nebuvo. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad buvo supainioti viešieji ir privatūs interesai.
2. Taip pat pastebėjome, kad šį pasiūlymą dėl Alternatyviųjų degalų Įstatymo projekto pakeitimo rengė su Lietuviškių degalinių sąjunga susijęs asmuo, advokatas Raivydas Rukštelė. Ar žinojote, kad Justino Urbanavičiaus pasiūlymus, kuriuos pats aktyviai palaikėte, rengė būtent jis?
Į klausimą, ar žinojau, kad Raivydas Rukštelė rengė Justino Urbanavičiaus pasiūlymus, atsakau aiškiai – nesu įgaliotas komentuoti kito Seimo nario teisėkūros proceso, jo pasirinktų konsultantų ar techninių sprendimų rengimo aplinkybių.
Kartu svarbu pabrėžti esminį dalyką: teisėkūros procese ekspertų, teisininkų ar sektoriaus atstovų įsitraukimas yra įprasta ir teisėta praktika, ypač kalbant apie sudėtingą, techninį reguliavimą, kaip šiuo atveju Alternatyviųjų degalų įstatymas. Todėl pats faktas apie tai, kas galėjo prisidėti prie pasiūlymų formulavimo, savaime nėra nei pažeidimas, nei interesų konflikto požymis.
Mano pozicija svarstant šiuos pasiūlymus buvo grindžiama ne tuo, kas juos rengė, o jų turiniu. Buvo sprendžiama akivaizdi sisteminė problema – audito terminų ir DAEI vienetų įsigijimo terminų nesuderinamumas, dėl kurio įmonės apie trūkumus sužinodavo jau nebeturėdamos galimybės jų ištaisyti. Tai yra reguliavimo kokybės klausimas, aktualus visiems rinkos dalyviams, o ne vienam subjektui.
Be to, teisėkūros procese buvo pateikti keli skirtingi pasiūlymai iš skirtingų Seimo narių, siūlantys alternatyvius sprendimus tai pačiai problemai išspręsti. Tai patvirtina, kad buvo sprendžiama ne individuali situacija, o platesnė sisteminė spraga.
Seimo nario pareiga tokiais atvejais yra vertinti pasiūlymus pagal jų esmę, analizuoti reguliavimo logiką ir, esant poreikiui, palaikyti sprendimus, kurie gerina teisinį aiškumą ir proporcingumą. Todėl mano pozicija buvo susijusi su teisėkūros turiniu ir siekiu ištaisyti netinkamai veikiančią sistemą, o ne su tuo, kas konkrečiai formuluoja vieną ar kitą pasiūlymą.
3. Jūs pats esate Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos narys. Ši lobistinė organizacija aktyviai veikia teisėkūros procesuose ir ne kartą dalyvavo komisijų ir komitetų posėdžiuose svarstant klausimus, kuriuose ir jūs pats aktyviai išsakėte savo poziciją. Kodėl nenusišalinote nuo šio ir kitų su degalų sektoriumi susijusių sprendimų svarstymo tiek ankstesnėje, tiek šioje Seimo kadencijoje?
Į šį klausimą būtina atsakyti labai aiškiai – pati prielaida apie nusišalinimo pareigą šiuo atveju yra nepagrįsta.
Pirmiausia, aš nesu Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos narys ir nedalyvauju šios organizacijos veikloje nuo 2016 metų, kai buvo parduotas šeimos verslas. Po šio sandorio buvo nutraukti visi ryšiai su naftos sektoriumi ir pasitraukta iš asociacijos valdymo organų. Nuo to laiko nėra jokio tęstinio santykio, kuris galėtų sukurti privačių interesų konfliktą. Todėl pats klausimo pagrindas neatitinka faktinių aplinkybių.
Antra, nusišalinimas teisėkūroje nėra taikomas pagal prielaidas, interpretacijas ar viešojoje erdvėje formuojamą įspūdį. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą jis taikomas tik tada, kai egzistuoja konkretus, tiesioginis ir aktualus privatus interesas nagrinėjamame klausime. Šiuo atveju tokio intereso nebuvo: svarstyti įstatymo pakeitimai buvo bendro pobūdžio, skirti visam sektoriui, o ne konkrečiai įmonei ar siaurai interesų grupei.
Trečia, pats teisėkūros turinys aiškiai rodo, kad buvo sprendžiama sisteminė problema – DAEI sistemos veikimas, audito ir įpareigojimų įvykdymo terminų nesuderinamumas, dėl kurio įmonės apie trūkumus sužino jau pasibaigus terminui juos ištaisyti. Todėl buvo teikiami skirtingi pasiūlymai – tiek dėl terminų pratęsimo, tiek dėl audito ankstinimo. Tai patvirtina, kad klausimas buvo struktūrinis ir aktualus visiems rinkos dalyviams, o ne vienam subjektui.
Ketvirta, mano vaidmuo šiame procese buvo išvadų rengėjo. Tai suponuoja pareigą analizuoti teisės aktų projektus ir pateikti argumentuotą vertinimą. Komiteto darbotvarkės neformavau – ją sudaro komiteto pirmininkas. Dalyvavimas diskusijose ir pozicijos išsakymas yra tiesioginė Seimo nario pareiga, o ne pasirinktinė veikla, nuo kurios galima nusišalinti nesant tam teisinio pagrindo.
Penkta, svarbu pabrėžti, kad Seimo narys nėra pasyvus teisėkūros proceso stebėtojas. Jo pareiga – identifikuoti reguliavimo spragas, vertinti pasiūlymus ir siekti kokybiško teisinio reguliavimo, ypač tais atvejais, kai kalbama apie techniškai sudėtingas sritis. Mano pozicija buvo grindžiama būtent šiuo principu – siekiu ištaisyti nelogišką ir disproporcingą reguliavimą, o ne kokiu nors asmeniniu interesu.
Galiausiai, bandymai sieti 2024 m. teisėkūros procesą su 2016 m. verslo sandoriu neatitinka nei faktinės, nei teisinės logikos. Tarp šių aplinkybių yra ilgas laiko tarpas, nėra jokių tęstinių ryšių, o pats reguliavimas buvo bendro pobūdžio. Vien chronologinis faktų sugretinimas nesukuria interesų konflikto.
Todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nusišalinti – ne todėl, kad to nenorėta padaryti, o todėl, kad tam nebuvo objektyvaus pagrindo.
