Prokuratūra pareiškė įtarimus Kęstui ir Algirdui Komskiams dėl turto iššvaistymo ir nusikalstamo bankroto. Pagėgių politikui ir jo sūnui įtarimai pareikšti atliekant ikiteisminį tyrimą, paremtą „Sienos“ publikacijomis.
2018 m. vasarą Argentinos futbolo legenda Diego Maradona išlipo iš nedidelio privataus lėktuvo, nusileidusio Bresto oro uoste Baltarusijoje. Futbolo genijus atvyko vadovauti Bresto „Dinamo“ – futbolo klubui, kurį neva valdė arabų šeichas. Netruko paaiškėti, kad „šeichas“ – tai Aliaksandro Lukašenkos režimui artimas oligarchas. O lėktuvas, kuriuo atskraidintas D.Maradona, priklauso Lietuvos įmonių grupei, aptarnaujančiai šį ir kitus diktatoriui artimus asmenis.
Bankrutuojančio Kęsto Komskio verslo administratorius siekia atgauti beveik 100 tūkst. eurų iš buvusio direktoriaus, K.Komskio sūnaus.
Po dar vienų abejotinų Baltarusijos prezidento rinkimų, Europos Sąjunga imasi sankcijų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. Ne pirmą kartą. Analogiškos ir net platesnės sankcijos režimui buvo taikomos ir po 2010 m. rinkimų, kai „batiuška“ triumfavo, o jėgos struktūros talžė protestuotojus. Bet tarp sankcijų paskelbimo ir jų pritaikymo ne visada galima dėti lygybės ženklą.
Pernai vasarą Pagėgių politiko Kęsto Komskio vadovaujami darbininkai plušo tvarkydami įstabaus grožio Lentvario dvaro teritoriją. Tai K.Komskio įmonei „Kalibrus“, kylančiai ant kito, staiga bankrutavusio verslo likučių, leido laimėti nemažos vertės Pagėgių savivaldybės konkursą. Tik viena bėda – Lentvario dvare K.Komskio darbininkų nebuvo nė kvapo.
2013 metais krovininis laivas „Uni Globe“ prisišvartavo Prancūzijoje, Havro uoste. Iš laivo iškrautos kelios dešimtys tonų pistacijų – krovinys, už kurį Lietuvoje registruota įmonė gavo solidžias pajamas. Tik viena bėda – nei krovinio, nei „Uni Globe“ Prancūzijoje tuo metu nebuvo.
Rugpjūčio 4 d. Libano sostinę Beirutą supurtė milžiniškas sprogimas. Sprogo tūkstančiai tonų amonio nitrato – krovinys, kuris Beirute įstrigo dar 2013 m. pabaigoje ir keletą metų gulėjo sandėlyje, kaip tiksinti bomba. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas atskleidžia iki šiol neskelbtas amonio nitrato kelionės į Beirutą aplinkybes. Tarp jų – ir lietuvišką pėdsaką šioje istorijoje.
Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP su partneriais iš 16 Europos valstybių identifikavo mechanizmą, leidusį karantino periodu į Europą įvežti daugybę nesaugių respiratorių. Pateikiant klaidinančius dokumentus, naudotus ir Lietuvoje, pandemijos suvaldymui buvo įsigyta daugybė respiratorių, kurie saugumo standartų neatitinka net iš tolo.
Klaipėdos savivaldybė koronaviruso krizės įkarštyje įsigijo 60 tūkst. kiniškų respiratorių. Uostamiesčio specialistai neabejojo, kad perka saugius ir kokybiškus gaminius. Dabar aiškėja, kad pusė Klaipėdą pasiekusių respiratorių parduota pateikiant galimai suklastotus dokumentus.
„Prioriteto tvarka apsauginiai FFP2 respiratoriai jau keliauja į Lietuvos ligonines“, – kovo gale paskelbė logistikos bendrovė, tik ką gavusi 50 tūkst. medikams taip reikalingų apsaugos priemonių. Dabar aiškėja, kad medikams dovanoti, o vėliau ir pardavinėti respiratoriai galėjo ne saugoti žmonių sveikatą, o sukelti jai pavojų.
Iki 2015 m. rudens Eldaras Mahmudovas buvo vienas įtakingiausių žmonių Azerbaidžane. Ilgametis nacionalinio saugumo ministras iš posto išverstas su trenksmu, skambant kaltinimams korupcija ir neaiškios kilmės turtais. Tarptautinės žurnalistų pajėgos nustatė didelės vertės turtus, keliose Europos valstybėse priklausančius artimiausiems E.Mahmudovo giminaičiams. Dalis šio turto yra ir Lietuvoje.
Po tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Tauragės kurjerio“ žurnalistinio tyrimo apie Pagėgių politiko Kęsto Komskio verslą, šios istorijos imasi teisėsauga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo tyčinio bankroto ir turto iššvaistymo.
Galimas Europos Sąjungos sankcijų pažeidimas ir bauda iki 10 mln. eurų pakibo virš „Baltic Media Alliance“ (BMA) – vienos didžiausių žiniasklaidos grupių rusakalbiams Baltijos šalyse, ne kartą kaltintos Kremliaus propagandos skleidimu.
Skambutis į duris. Atidarote, o ten – pavyzdžiui, FNTT pareigūnas. Ne telefoninis sukčius – tikras pareigūnas nori sužinoti, kodėl valdote, tarkim, PVM grobstymu įtariamą įmonę. Jūs nieko nežinote, niekada jokių parašų nedėjote, bet oficiali informacija byloja priešingai. Skamba kaip filmo siužetas, bet tai visiškai realu. Ir viskas, ko tam reikia – jūsų asmens kodas.
Bankrutuojanti Pagėgių politiko Kęsto Komskio įmonė „Agrolira“ oficialiai skolinga dviem be tėvo likusiems vaikams. Tragiškoje avarijoje žuvusio vyro artimieji įrašyti į kreditorių sąrašą, tačiau jų galimybės atgauti nors dalį pinigų yra menkos. Be to, kur kas aukščiau kreditorių sąraše stovi pats K.Komskis.
Tarptautinės žurnalistų pajėgos išaiškino gerai organizuotą grupuotę, keliuose žemynuose mausčiusią patiklius investuotojus ir taip iš jų išviliojusią milijonines sumas. Nukentėjusių nuo šios organizacijos yra ir Lietuvoje.
Vilnietė Simona Kibirkštytė viena augina du mažus vaikus. Be tėvo juos paliko tragiška avarija, sukelta neblaivaus vairuotojo, dirbusio Pagėgių politiko Kęsto Komskio įmonėje „Agrolira“. K.Komskis dėl šio tragiško įvykio teismo priteistą kompensaciją vadina pagrindine „Agroliros“ bankroto priežastimi. Tačiau tiesa tokia, kad Simona ir jos vaikai didžiosios dalies pinigų taip ir negavo.
Donatas G. gyvena mažame bute Pagėgių pasienio užkardos apylinkėse. Jau kurį laiką Donatas yra bedarbis, duonai prisiduriantis iš atsitiktinių ūkio darbų. Tačiau kartu jis ir verslininkas – vietos politiko Kęsto Komskio partneris. Tik pats Donatas teigia apie tai nežinojęs.
Noras pirmauti įgyvendinant milijardinės vertės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ Lietuvai gali brangiai kainuoti. „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja 600-700 mln. eurų išlaidų, kurių prireiks lopyti jungčiai su Lenkija, nė iš tolo neatitinkančiai dabartinių „Rail Baltica“ standartų.
„Tu direktorius, tu milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš čia“, - tokius žodžius vieną naktį išgirdo iš miego pažadintas lietuvis darbininkas. Nuo šio naktinio skambučio prasidėjo popierinių milijonierių istorija. Vieniems ji baigėsi teisiamųjų suole, kitiems – baime ir noru viską pamiršti. O vienam darbininkui iš Tauragės rajono – į šipulius subyrėjusiu gyvenimu.
SEB bankas Baltijos šalyse ir Švedijoje turi problemų dėl pinigų plovimo prevencijos. Informaciją, patvirtinančią milžiniškas abejotinos kilmės pinigų operacijas per banko padalinius Baltijos šalyse, bankas paskelbė prieš pasirodant tarptautiniam žurnalistiniam tyrimui apie nutylėtas probleminių SEB klientų operacijas. Kaip ir „Danske“ skandalo atveju, daugiausiai problemų SEB grupė turi dėl padalinio Estijoje.
Apie pusė milijardo dolerių. Tiek pinigų prarado bankai trijose Europos valstybėse, kai jų lėšos slapta išvestos per Austrijos banko „Meinl Bank“ suteiktą infrastruktūrą. Didelė dalis šios sumos tenka buvusiam „Snoro“ savininkui Vladimirui Antonovui bei jo bankams Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje.