Contact us

Any questions, tips? Anything else?

Thank you! Your submission has been received!
Oops! Something went wrong while submitting the form
tyrimai

Elektroninė nosis valdžios pinigams

NMVRVI vadovas G.Pridotkas konsultavo verslininkus, kuriems jo vadovaujama įstaiga skiria didelį finansavimą (NMVRVI ir Karolio Kavolėlio / Fotobankas.lt nuotr.)
Šarūnas Černiauskas
2021 01 28
Visi autoriaus tekstai →
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) sumanė beveik 900 tūkst. eurų išleisti inovatyviems sprendimams, skirtiems maisto kokybės nustatymui. Naujus sprendimus maisto kokybės tyrimams kuria verslininkai, pagarsėję vadinamosios „elektroninės nosies“ išradimu. Tačiau būsima maisto technologijų revoliucija skleidžia abejotiną kvapą.

Kalba eina apie vadinamuosius ikiprekybinius pirkimus. Tai speciali priemonė, skirta inovacijų plėtrai ir leidžianti kurti modernius sprendimus.

Ikiprekybiniai pirkimai, skirtingai nuo viešųjų pirkimų, turi daugiau nei po vieną laimėtoją. Vystant inovacijas, pradinis finansavimas skiriamas kelioms įmonėms. Vėliau dalyvių kiekis mažėja, kiekviename etape atmetant silpniau įvertintus pasiūlymus.

Taip siekiama, kad į rinką patektų geriausia konkuruojančių verslų sukurta inovacija. Tik šiuo atveju kyla abejonių, ar inovacijų kūrimui pasitelkti verslai iš tiesų konkuruoja. Mat visi keturi konkurso dalyviai tarpusavyje susiję – arba per savininkus, arba per jų bendrą verslą.

Rinkos dalyviai kelia abejones, esą NMVRVI perkamas produktas jau senokai sukurtas.  Negana to, NMVRVI vadovas Gediminas Pridotkas pats dirbo su visais konkurse dalyvaujančiais verslininkais.

G.Pridotkas tikino nematantis poreikio nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su maisto inovacijų kūrimo konkursu. Tačiau po „Sienos“ skambučio iš interneto buvo pašalinta NMVRVI direktoriui nepatogi informacija, rodanti, kad instituto vadovas pats bendradarbiavo su konkurse dalyvaujančiais verslininkais. Po skambučio G.Pridotkui pasikeitė dar kai kas. Instituto vadovas iš savo viešos deklaracijos pašalino informaciją apie pinigines dovanas, esą gautas iš artimųjų paskutinę praėjusių metų dieną.

NMVRVI skirstomus pinigus užsitikrinę verslininkai teigia, jog įmonių tarpusavio ryšiai konkurencijos neiškraipo. Kaip iš interneto buvo pašalinta informacija apie G.Pridotko ryšius su konkurso dalyviais – jie nepaaiškina.

Ir konkurentai, ir partneriai

NMVRVI vykdomas ikiprekybinis pirkimas skirtas sukurti sistemai, kuri „bus naudojama automatiniam maisto produktų autentiškumo ir kokybinių parametrų identifikavimui“. Paprastai tariant – įrangai, kuri leis patikrinti maisto produktų kokybę.

Bendras pirkimo biudžetas – beveik 874 tūkst. eurų. Pirkimo sąlygose numatyta, kad „maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistema“ bus kuriama trimis etapais. Pirmas – koncepcijos sukūrimas su palyginti kukliu 106 tūkst. eurų biudžetu, kuriame gali dalyvauti iki keturių atrinktų dalyvių. Taip ir nutiko.

NMVRVI pirkimo pirmame etape dalyvavo keturios įmonės – „ART21“, „IT Sistemos“, „Ars Lab“ ir „Benco Baltic Engineering Company“. Atvirų duomenų sistemos ABALT duomenimis, visos šios bendrovės tarpusavyje susijusios.

Pradėkime nuo „ART21“. Jos savininkas ir vadovas Augustas Alešiūnas pagarsėjo prieš keletą metų, kai Lietuvos verslininkai sukūrė vadinamąją „elektroninę nosį“. Išradimą kūrė „ART21“, o A.Alešiūnas buvo pristatomas kaip vienas iš „elektroninės nosies“ idėjos autorių.

A.Alešiūnas, ABALT duomenimis, 2012-2015 m. buvo kitos NMVRVI konkurso laimėtojos „ARS Lab“ valdyboje. Registrų centro duomenys rodo, kad A.Alešiūnas nuo 2019 m. yra ir „Ars Lab“ akcininkas – tiesa, jo turimo akcijų paketo dydis nėra žinomas.

A.Alešiūnas su „ART21“ taip pat disponuoja akcijomis bendrovėje „Spektrolabas“, prie kurios dar sugrįšime. „Spektrolabo“ akcininkų sąraše taip pat radome Justą Gribovskį – NMVRVI pirkime dalyvaujančios bendrovės „IT Sistemos“ savininką ir vadovą.

Dar vienas „Spektrolabo“ akcininkas – Darius Montvila. ABALT duomenimis, jis 2010-2016 m. buvo A.Alešiūno „ART21“ valdyboje. Dar įdomiau – tai, kad D.Montvila iki 2020 m. rugsėjo buvo vienintelis akcininkas bendrovėje „Benco Baltic Engineering Company“, kuri taip pat pateko į pirmą NMVRVI ikiprekybinio pirkimo etapą. Akcijas D.Montvila perleido įmonės direktoriui Vaidui Čiučkiui – tai įvyko prieš mažiau nei pusmetį.

Taigi iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad nors maisto kokybės nustatymo inovacijas kurti NMVRVI pasitelkė keturias skirtingas įmones, visos jos tarpusavyje susijusios.

NMVRVI pirkimo dalyvių tarpusavio ryšiai (Siena.lt nuotr.)

Susisiekėme su verslininku A.Alešiūnu. Jis neneigė, kad visos keturios NMVRVI konkurso dalyvės tarpusavyje susijusios, tačiau patikino, esą tai nieko nepažeidžia.

„Atkreipiu dėmesį, kad nei pagal teisės aktų reikalavimus, nei pagal teismų praktiką dalyvauti konkursuose nėra draudžiama susijusiems ūkio subjektams – įmonėms. Be to, susijusių įmonių dalyvavimas savaime jokiu būdu nereiškia interesų konflikto ar nesąžiningos konkurencijos.

Kitaip tariant, tiek viešuosiuose pirkimuose, tiek panašaus pobūdžio konkursuose, ikiprekybiniuose pirkimuose iš principo leidžiama dalyvauti įmonėms, kurios susietos tam tikrais ekonominiais, pavaldumo ar kitais ryšiais. Ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygiu teismų yra išaiškinta, kad susijusių ar viena kita kontroliuojančių įmonių dalyvavimo konkursuose draudimas būtų nepateisinamas ir neproporcingas“, – raštu pateiktame komentare teigė A.Alešiūnas.

Anot verslininko, visos NMVRVI konkurso dalyvės „savarankiškai priima sprendimus“ ir „vadovaujasi socialiai atsakingo elgesio standartais“, tad pavojus sąžiningai konkurencijai neiškyla.

Augustas Alešiūnas (Karolio Kavolėlio / Fotobankas.lt nuotr.)

Tačiau tarpusavio sąsajos pančioja ne tik konkurso dalyvius, bet ir tuos, kas skirsto pinigus.

Instituto vadovas – vienoje valtyje su laimėtojais


2020 m. lapkričio 16 d. NMVRVI nutarė tolesniam inovacijų kūrimui pakviesti pirmas tris vietas užėmusias įmones – „ART21“, „IT Sistemos“ ir „Ars Lab“. D.Montvilos neseniai parduota „Benco“ liko už borto. Pranešimą apie tokį sprendimą pasirašė NMVRVI vadovas Gediminas Pridotkas.

Konkursu suinteresuotas verslas dar procedūrų pradžioje pastebėjo, kad instituto direktorius galimai pateko į interesų konflikto situaciją.

Pernai kovą į NMVRVI kreipėsi bendrovė „iTree Lietuva“. Tarp jos klausimų, viešai skelbtų ikiprekybinio pirkimo puslapyje, buvo užuomina apie instituto „darbuotojus“, dirbančius išvien su konkurso laimėtojais. „iTree Lietuva“ pateikė nuorodą į projektą „Stop fake food“, skirtą ne kam kitam, o maisto sudėties ir kokybės tyrimams, pasitelkiant IT sprendimus.

„Stop fake food“ komandoje – ne viena jau minėta pavardė. Projekto vadovas – Augustas Alešiūnas. Valdybos pirmininkas – Darius Montvila. Už informaciją projekte atsakingas Justas Gribovskis. Paskutinis žmogus pagrindinių komandos narių sąraše – patarėju įvardijamas NMVRVI vadovas G.Pridotkas, savo parašu tvirtinęs ikiprekybinio pirkimo dokumentus.

Gediminas Pridotkas (NMVRVI nuotr.)

Atsakyme „iTree Lietuva“ NMVRVI nurodo, kad projektas „Stop fake food“, kuriame sukosi G.Pridotkas, „nebuvo įgyvendintas dėl lėšų nepritraukimo, todėl perkančiosios organizacijos darbuotojų dalyvavimas ankstesniuose projektuose neturi įtakos vykdomam pirkimui“. Dokumentą apie savo situacijos reikšmę pirkimui pasirašė G.Pridotkas.

Kuria tai, kas jau sukurta?

Savo klausimuose „iTree Lietuva“ kėlė ir daugiau abejonių. Esą produktas, kurį sukurti siekia NMVRVI, jau sukurtas. Tai spektrometrija paremti mėsos, alyvuogių aliejaus ir žuvies kokybės tyrimai, kurių sukūrimui ES finansavimą gavo jau minėta bendrovė „Spektrolabas“.

Būtent šis sprendimas pristatomas „Stop fake food“ svetainėje. „Spektrolabas“ savo svetainėje kviečia kreiptis elektroniniu paštu info@stopfakefood.com.

NMVRVI vadovas G.Pridotkas oficialiame atsakyme į „iTree Lietuva“ klausimus tikina, esą rinkoje nėra galimybės įsigyti tai, ką siekiama sukurti per ikiprekybinį pirkimą. Anot instituto vadovo, „Spektrolabo“ sprendimas spektrometriniams alyvuogių aliejaus, mėsos ir žuvies tyrimams „visiškai neužtikrina“ NMVRVI poreikių.

Atsivertus ikiprekybinio pirkimo sąlygas, matome, kad G.Pridotko vadovaujamas institutas siekia sukurti spektrometrijos pagrindu veikiančius alyvuogių aliejaus, mėsos ir lašišos autentiškumo ir kokybės tyrimus. Bent jau iš pirmo žvilgsnio – labai panašu į tai, ką sukūrė „Spektrolabas“. Nebent manytume, kad lašiša nėra žuvis.

Verslininko A.Alešiūno klausėme, kuo NMVRVI perkamas produktas skiriasi nuo „Spektrolabo“ jau sukurto sprendimo. Detalių atsakymų A.Alešiūnas nepateikė – jis pasiūlė vadovautis viešais NMVRVI komentarais, kuriose pasakyta tik tiek, kad rinkoje „nėra galimybės įsigyti“ tai, kam institutas nutarė išleisti beveik 0,9 mln. eurų.

Pavojaus konkurencijai nemato

Susisiekus su NMVRVI vadovu G.Pridotku, pirmiausiai pasiteiravome dėl konkurso dalyvių tarpusavio ryšių. Instituto direktorius teigė nematantis jokio pavojaus laisvai konkurencijai.

„Na, tai yra, bet kokiu atveju, viešasis pirkimas. Tai ta konkurencija yra užtikrinama“, – kalbėjo G.Pridotkas.

Pasak jo, galimybę teikti savo kandidatūras šiame pirkime turėjo „visos įmonės“. Bet pateikė tik keturios tarpusavyje susijusios bendrovės. Konkurso dalyvių tarpusavio ryšių G.Pridotkas vertinti nesiėmė.

„Mes, matot, tokių sąsajų nenagrinėjam. Mes nagrinėjam pasiūlymus“, – sakė NMVRVI vadovas.

Paprašytas pakomentuoti „iTree Lietuva“ pastebėjimus, esą technologiją, kurios sukūrimui NMVRVI leidžia didelius pinigus, jau sukurta, G.Pridotkas abejones atmetė.

„Mes siekiame įsigyti sukurtą produktą. Ten, kur yra pateikti tie keturi pasiūlymai – ten yra skirtingi tie produktai iš tikrųjų. (...) Ten kelios technologijos yra“, – aiškino pašnekovas.

Ar gali būti, kad technologija, kuriai NMVRVI išleis beveik 900 tūkst. eurų, jau egzistuoja? To G.Pridotkas vertinti nesiėmė – esą sprendimą rengti tokį ikiprekybinį pirkimą teigiamai įvertino mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ekspertai.

G.Pridotkui priminėme, kad NMVRVI pinigus moka tam, kad būtų sukurti spektrografijos metodais veikiantys mėsos, alyvuogių aliejaus ir lašišos kokybės tyrimai. Kai „Spektrolabas“ yra sukūręs spektrografinių mėsos, alyvuogių aliejaus ir žuvies tyrimo metodus. Panašumų tarp to, ką perka NMVRVI ir to, kas jau yra sukurta, pašnekovas komentuoti nepanoro.

Ištrinti direktoriaus pėdsakai

Paprašytas papasakoti apie savo dalyvavimą projekte „Stop fake food“, G.Pridotkas nurodė, esą projektas buvo „labai trumpas ir labai greitai pasibaigė“.

„Jie nesikreipė dėl finansavimo iš jokių fondų. Per startuolį turėjo eiti. (...) Nesigilinau į tas technologijas. Aš tik konsultavau dėl to, kokie poreikiai yra, kokiems produktams“, – aiškino  pašnekovas.

Verslininkas A.Alešiūnas nurodė, esą G.Pridotko vaidmuo projekte neturėjo piniginės išraiškos. „Koncepcijos kūrimo metu buvo pasitelkta visuomeniniais pagrindais dirbančių rinkos ekspertų pagalba, kurie jokio atlygio nėra gavę“, – teigė jis.

Savo vaidmenį NMVRVI ikiprekybiniame pirkime G.Pridotkas nusakė kukliai – esą dokumentus dėl šio pirkimo jis tiesiog pasirašo „kaip vadovas“, o sprendimus priima ekspertai..

Instituto vadovas teigė nematantis poreikio nusišalinti nuo sprendimų. Anot pašnekovo, su konkurso dalyviais vystytas projektas „Stop fake food“ jam piniginės naudos neatnešė ir interesų konflikto rizikos nekelia.

Vis dėlto po šio pokalbio buvo padaryti pakeitimai „Stop fake food“ interneto svetainėje. Pašalinti visi G.Pridotko pėdsakai – jo pavardė ištrinta tiek iš projekto svetainėje esančio komandos sąrašo, tiek iš ten pat skelbiamos brošiūros PDF formatu. Pastarojoje G.Pridotkas buvo įvardintas tarp pagrindinių komandos narių.

„Stop fake food“ komandos sąrašas: prieš „Sienos“ skambutį G.Pridotkui (viršuje) ir po jo

Kreipėmės į A.Alešiūną su klausimu, ar G.Pridotko pavardė iš projekto svetainės pašalinti paties NMVRVI vadovo prašymu. „Negaliu pateikti atsakymo, nes nežinau visų faktinių aplinkybių“, – teigė verslininkas.  

Agentūra apie ryšius informuota nebuvo

Anot G.Pridotko, ikiprekybiniu pirkimu vystomą projektą vertino Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ekspertai, ir priekaištų dėl pirkimo reikalingumo jie neturėjo. Sykiu instituto vadovas pareiškė, esą „pirkimą vykdo MITA“, o NMVRVI apsiriboja finansavimo gavėjo statusu. Čia G.Pridotkas gerokai pasikuklino.

Viešai prieinamuose dokumentuose matyti, kad sprendimai dėl pirkimo eigos priimami NMVRVI lygmenyje. Be to, MITA raštu pateiktame komentare nurodė, kad pirkimą inicijavo būtent G.Pridotko vadovaujamas institutas.

MITA taip pat nurodė nebuvusi informuota apie G.Pridotko ryšį su ikiprekybinio pirkimo dalyviais. Ar NMVRVI vadovas dėl to galėjo patekti į interesų konfliktą, agentūra nevertina – esą tai galėtų padaryti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Taip pat teiravomės MITA pozicijos dėl pirkime dalyvaujančių susijusių įmonių. Anot agentūros, konkurso dalyvių tarpusavio ryšiai savaime nesuteikia teisinio pagrindo pasiūlymų atmetimui.

Pinigines dovanas ištrynė pats

NMVRVI vadovas G.Pridotkas pastaruoju metu dusyk papildė savo interesų deklaraciją, pateiktą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Ten NMVRVI vadovas nurodė porą svarbių įvykių, nutikusių pastarosiomis savaitėmis. Tiksliau, iš pradžių jis šiuos įvykius deklaravo, o po to – ištrynė iš deklaracijos.

Pirmoje šiemet teiktoje deklaracijoje G.Pridotkas nurodė gavęs pinigines dovanas – pinigai jam ir jo sutuoktinei esą dovanoti paskutinę praėjusių metų dieną. „Iš tėvų“, – pinigų šaltinį nurodė NMVRVI vadovas. Tačiau dovanų vertę atskleisti jis atsisakė.

Panašu, kad dovanos panaudotos nekilnojamojo turto pirkimui. G.Pridotkas nurodė neseniai sudaręs preliminarią sutartį dėl NT įsigijimo.

Tačiau visos šios informacijos G.Pridotko deklaracijoje nebeliko. Valdininkas dokumentą atnaujino prieš keletą dienų, pašalindamas informaciją apie pinigines dovanas ir NT pirkimo procesą.

G.Pridotko deklaracijoje taip pat nurodoma, kad gruodį jis kartu su sutuoktine įsteigė savo verslą – mažąją bendriją „Gep sprendimai“. Anot bendrijos įstatų, ji verčiasi „gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimais ir taikomaja veikla“.

Paprašytas pakomentuoti savo sprendimą nerti į verslą, G.Pridotkas nebuvo linkęs daugžodžiauti. Esą inovacijos yra „viena iš veiklų“, kurias numatoma vystyti.

„Bet, kaip žinot, mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią veiklą, kuriai nereikia kurti UAB ar kitos formos įmonės“, – pridūrė pašnekovas.

Kuo dabar užsiima šviežias šeimos verslas, G.Pridotkas nedetalizavo. Esą viskas yra „svarstymo stadijoje“.

„Siena“ yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma žurnalistinio entuziazmo ir geros valios žmonių. Neparduodame reklamos bei teisių į tyrimus, kad svarbi informacija visuomenę pasiektų be jokių apribojimų ir be etikečių su kaina. Jei tikite mūsų darbu ir idėjomis, kviečiame prisidėti prie „Sienos“ veiklos Patreon platformoje.
© Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Šią publikaciją leidžiama perpublikuoti daline ar pilna apimtimi, gavus raštišką VšĮ Tiriamiosios žurnalistikos centras sutikimą ir nurodant informacijos šaltinį.
No items found.

Discover more investigations