Kirgizija dar neseniai buvo žinoma kaip „demokratijos sala“ Vidurinės Azijos regione. Represijos prieš „Temirov Live“ žurnalistus – vienas signalų, rodančių, kad ši epocha baigėsi.
Tai sutrumpintas tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP publikacijos vertimas. Pilną tekstą (anglų kalba) rasite čia.
Sausio 16-ąją Aike Beišekejeva ketino nupirkti tortą ir juo pasidalinti su kolegomis. Tai buvo jos 23-asis gimtadienis. Bet šventė taip ir neįvyko.
Ankstyvą sausio 16-osios rytą jauna žurnalistė buvo suimta savo tėvų namuose ir apkaltinta „masinių neramumų kurstymu“. Jau kelias savaites ji laikoma suimta ir laukia teismo, kartu su dešimčia kitų žurnalistų ir visuomenės veikėjų, dirbančių ar dirbusių „Temirov live“ – populiariame žiniasklaidos kanale, išviešinusiame ne vieną korupcijos atvejį aukščiausiuose Kirgizijos sluoksniuose.
Visi vienuolika vyrų ir moterų suimti tą pačią dieną, sausio 16-ąją. Visiems pareikšti tie patys įtarimai – dėl menamo „masinių neramumų kurstymo“. Šis Kirgizijos baudžiamojo kodekso straipsnis pastaruoju metu vis dažniau naudojamas prieš valdžios kritikus.
Kirgizija dar neseniai buvo laikoma demokratiškiausia tarp posovietinių Vidurinės Azijos valstybių. Nors per tris dešimtmečius šalyje įvyko net kelios revoliucijos, žiniasklaida ir pilietinės visuomenės organizacijos Kirgizijoje veikė laisvai.
Pastaraisiais metais, į valdžią atėjus Sadyrui Žaparovui, situacija keičiasi. Organizacijos „Žurnalistai be sienų“ kasmetiniame žiniasklaidos laisvės indekse Kirgizijai pernai teko 122 vieta pasaulyje. Vos per metus Azijos valstybė nusirito žemyn per 50 pozicijų.
Daugelis nepriklausomų žiniaskaidos priemonių patiria valdžios institucijų spaudimą arba jau yra uždarytos. „Temirov Live“ žurnalistai – naujausias taikinys.
Kanalo įkūrėjas Bolotas Temirovas už savo darbą jau sumokėjo labai brangiai. Pastaraisiais metais jis buvo sumuštas, jo pokalbių klausėsi slaptosios tarnybos, o galiausiai – iš jo atimta Kirgizijos pilietybė. Tarp vienuolikos sausio 16-ąją sulaikytų žmonių – ir B.Temirovo žmona.
Tremtyje dirbantis 44-erių žurnalistas reikalauja savo kolegų išlaisvinimo. Tuo tarpu Kirgizijos pareigūnai į jiems pateiktus klausimus neatsakė. Tačiau dviprasmiškų viešų pasisakymų būta tiek iš prezidento, tiek iš kitų aukštų pareigūnų.
Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas viename interviu pareiškė, kad „šiais neramiais laikais žodžio laisvė tampriai persipynusi su atsakomybe“, o Kirgizijai reikia imtis „prevencinių priemonių“ dėl menamo žodžio laisvės naudojimo politiniams tikslams. Šalies ministro pirmininko pavaduotojas Edilis Baisalovas žurnalistų sulaikymą pavadino auklėjimo priemone.
„Tai auklėjimo klausimas. Tėviška, broliška pareiga – auklėjimas. Kai kuriais atvejais, kas nors – šeimos galva ar namų šeimininkas – turi pareikalauti tvarkos“, – radijo laidoje pareiškė E.Baisalovas.
Su sulaikytų žurnalistų ir visuomenininkų bylomis susipažinusių asmenų teigimu, sulaikymai paremti vienu vieninteliu menamu įrodymu – Bolato Temirovo žmonos „YouTube“ paskelbtu įrašu, kuriame moteris smerkia korupciją ir kritikuoja valdžios institucijas už „sėdėjimą savo kėdėse 30 metų.“
„Šiame video ji sako, kad visi perversmai ir revoliucijos – beprasmiai, nes vieną klaną tiesiog pakeis kitas. Sunku tai suvokti kaip revoliucijos kurstymą“, – sako B.Temirovas.
Anot jo, dešimt iš vienuolikos sulaikytųjų su šiuo video siužetu neturi nieko bendra ir net nedalyvavo jo filmavime. Šeši iš vienuolikos sulaikytų asmenų net nebedirba „Temirov Live“. Kai kurių darbo santykiai nutrūko prieš keletą metų.
Represijos prieš vienuolika žurnalistų ir aktyvistų – ne pirmas toks atvejis nuo 2020 metų, kai į valdžią atėjo Sadyras Žaparovas. Represijos dažnai siejamos su Kirgizijos saugumo tarnyba GKNB, kurios vadovu S.Žaparovas paskyrė savo bendražygį Kamyčbeką Tašijevą. Tiek K.Tašijevo giminė, tiek prezidento artima aplinka figūravo daug dėmesio sulaukusiuose „Temirov Live“ tyrimuose.
„Nuo 2020 metų daug pinigų iš biudžeto skirta saugumo aparato stiprinimui. Per tuos trejus metus regionuose atverta 50 naujų pastatų, kurie iš esmės yra saugumo tarnybos pastatai. Reiškia, tai vyksta ne tik sostinėje – taip pat dedamos didelės pastangos regionų kontrolei“, – teigia politologė, George'o Washingtono universiteto mokslininkė Asel Doolotkeldieva.
Tarp valdžios veiksmų – ir nauji įstatymai, perrašantys darbo taisykles žurnalistams ir visuomeninėms organizacijoms. Tarp jų – ir liūdnai pagarsėjusio rusiško „užsienio agentų“ įstatymo variantas.
„Rusijos įtaka Kirgizijai labai stipri, stipresnė nei buvo galima nuspėti. To priežastis – pačios valdžios silpnumas. Jie turi pasikliauti kažkuo kitu, kas užtikrins, kad jie išliks valdžioje. Taigi jie suvokia Putiną kaip savo saugumo garantą“, – teigia Leila Nazgul Seiitbek, Vienoje dirbanti Kirgizijos žmogaus teisių aktyvistė. Anot jos, tokioje situacijoje sunku tikėtis, kad valstybėje vystysis demokratija.
Valdžios veiksmus pašnekovė vertina kaip bandymą susidoroti su B.Temirovu. „Valdžia dabar labiausiai nori tik vieno – kad visi tylėtų ir nieko nedarytų“, – teigia ji.
L.Nazgul Seiitbek teigimu, baimės atmosfera juntama ir tarp visuomeninių organizacijų – suvokiama, kad represijų taikiniu tapti gali bet kas.
