Lietuvos delsimas įvesti kriptovaliutų sektoriaus licencijavimą mūsų šalį pavertė investiciniams sukčiams patrauklia jurisdikcija. „Sienos“ ir užsienio partnerių surinkti duomenys rodo, kad Lietuvoje įsteigtomis kriptovaliutų keityklomis naudojosi didelė investicinių sukčių organizacija, per lietuviškas įmones išviliojusi milijonus iš aukų skirtingose Europos valstybėse. Visa tai atskleidžia tarptautinio tyrimo „Sukčių sindikatas“ tęsinys.
Kovo mėnesį, bendradarbiaudami su Švedijos televizija SVT ir tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru OCCRP, atskleidėme Tbilisyje veikusią sukčių grupuotę, kuri iš aukų Lietuvoje ir kitose šalyse išviliojo ne mažiau nei 35 mln. eurų. Antroje tyrimo dalyje Tbilisio sukčių pėdsakais seksime iki Visagino ir papasakosime apie kitą, dar didesnę sukčių grupuotę, kurios pėdsakus aptikome Izraelyje, Kipre ir dar keliose valstybėse.
Jos išviliotų pinigų suma gali siekti beveik ketvirtį milijardo eurų. Ir nemaža dalis šių pinigų keliavo per Lietuvoje registruotas įmones su fiktyviais savininkais ir vadovais. Vienas jų „Sienai“ atvirai prisipažino savo tapatybę pardavęs už 800 eurų.
Sukčiai taip pat naudojosi lietuviškomis sąskaitomis, atidarytomis naujos kartos finansų įstaigose, veikiančiose mūsų šalyje. Taip iš aukų išvilioti pinigai plaukė, pavyzdžiui, per kompaniją „Foxpay“, kuri pernai kainavo postą konservatorių socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.
Lietuvoje gyvenantis iš Baltarusijos kilęs verslininkas Jevgenijus Roščenkovas vysto verslą Visagine, socialiniuose tinkluose dalijasi kelionių įspūdžiais ir neslepia aistros automobiliams. Kita J.Roščenkovo veikla – Didžiojoje Britanijoje veikiantis verslas, kuris, anot paties vyriškio, bent penketą metų nevykdo jokios veiklos. Tačiau mūsų turimi duomenys rodo priešingai.
J.Roščenkovo valdoma Jungtinės Karalystės įmonė „Intek Systems“ – dažnas vardas duomenyse, nutekėjusiuose iš Tbilisyje veikusio sukčių skambučių centro. Tarp nutekėjusių dokumentų radome šios įmonės vardu sudarytas sutartis dėl duomenų pirkimo – tokiu būdu sukčiai apsirūpindavo potencialių aukų kontaktais. Taip pat radome ir dokumentą, kuris „Intek Systems“ sieja su fiktyvia investavimo platforma, kurią sukčiai naudojo pinigų išviliojimui iš aukų Lietuvoje ir kitose valstybėse.
Viršuje parodytas dokumentas – tai standartinė sąskaitos atidarymo forma. Pildant tokias formas, finansų įstaigos prašo nurodyti įmonės veiklos pobūdį, numatomas pajamas bei veikiančius asmenis – tiek verslo vadovus, tiek savininkus. Dokumente įmonės savininku nurodytas J.Roščenkovas, o už įmonės finansus atsakingas asmuo – Ashley Moriarty, netikra tapatybė, naudota vieno iš sukčių.
Įmonės apyvarta dokumente sukasi šešių nulių zonoje – iki milijono dolerių. O grafoje, kurioje prašoma nurodyti įmonės valdomus interneto adresus, įrašytas tik vienas – admiralsfx.org. Būtent per šį domeną veikė „FX Admirals“ – Tbilisio sukčių naudota fiktyvaus investavimo platforma, imitavusi gerai žinomos kompanijos „Admiral Markets“ sistemą.
Nutekėjusiuose duomenyse radome ne tik „Intek Systems“ ryšį su „FX Admirals“, bet ir Jungtinės Karalystės įmonės savininko J.Roščenkovo pasirašytus dokumentus ir jo asmens tapatybės kortelės kopiją. Visgi pats J.Roščenkovas neigė, kad jo tapatybė galėjo būti pavogta. Susisiekus su Visagine verslą vystančiu vyriškiu, pašnekovas patvirtino, kad „Intek Systems“ priklauso jam.
J.Roščenkovas tvirtino, neva „Intek Systems“ užsiėmė interneto svetainių kūrimu, tačiau patikino, esą bendrovė jau seniai nevykdo jokios veiklos.
„Prieš penkerius metus gal buvo veikla. O šiaip ten nieko nėra, ir būti negali”, – teigė J.Roščenkovas.
Nutekėjusiuose duomenyse aptikome ne vieną sutartį, pagal kurią būtent „Intek Systems“ yra atsakinga už paslaugų, reikalingų potencialių sukčių aukų kontaktų surinkimui, užsakymą. J.Roščenkovas neigė ką nors apie tai žinantis. Jis taip pat tvirtino nežinantis nieko apie savo verslo ryšį su „FX Admirals“.
Tarp nutekėjusių duomenų radome ir J.Roščenkovo „Revolut“ sąskaitos išrašą. Skirtingai nei kiti panašūs dokumentai, kuriuose matyti, kaip sukčių aukos per „Revolut“ perveda pinigus į menamas investavimo platformas, šiuo atveju sąskaitos išraše buvo ne nuostolis, o uždarbis – apie 1600 svarų. Paprašytas tai pakomentuoti, J.Roščenkovas patvirtino turėjęs „Revolut“ sąskaitą svarais, bet teigė abejojantis pajamų gavimą patvirtinančio dokumento turiniu.
„Ir kodėl jus tai iš viso domina?“ – suirzo pašnekovas.
Nurodžius, kad „Intek Systems“ naudojosi tūkstančius žmonių apgavę investiciniai sukčiai, J.Roščenkovas pareiškė tuo netikintis.
„Greičiau darysiu prielaidą, kad tai jūs esate sukčiai”, – atkirto verslininkas.
Vasario mėnesį vykusio pokalbio metu, J.Roščenkovas paprašė įrodymų, kad „Siena“ tikrai užsiima žurnalistika, pažadėjo pasidomėti mūsų veikla ir atskambinti. Skambučio nesulaukėme – jau tą pačią dieną J.Roščenkovo telefonas buvo išjungtas.
Vėliau su „Intek Systems“ savininku susisiekėme skambindami keliais skirtingais numeriais. Visų skambučių rezultatai buvo identiški – vos išgirdęs, kas skambina, J.Roščenkovas mesdavo ragelį.
Pirmoje tyrimo dalyje identifikavome sukčių grupuotę, veikusią iš Tbilisio ir iš aukų Europoje bei Kanadoje išviliojusią ne mažiau nei 35 mln. eurų. Tačiau nutekėję duomenys tuo neapsiriboja – SVT žurnalistų gautame duomenų masyve yra ir kitos, dar didesnės investicinių sukčių grupuotės pėdsakų.
Šios grupuotės padaryta žala – beveik 250 mln. eurų. Jos veiklos požymių aptikome Izraelyje, Kipre ir dar keliose valstybėse. Visgi konkretūs asmenys, vadovaujantys šiai sukčių grupuotei, kol kas nenustatyti. Iš nutekėjusių duomenų galima daryti išvadą, kad ši sukčių grupuotė aukų Lietuvoje neieškojo. Tačiau mūsų šalyje šimtus milijonų išvilioję sukčiai veikė kitaip – per lietuviškas įmones ir lietuviškas sąskaitas.
Investicinių sukčių grupuotė pinigus iš aukų išviliodavo pasitelkdama aibę skirtingų įmonių. Bent dvi iš jų turėjo lietuviškas sąskaitas, atidarytas finansinių paslaugų kompanijoje „Foxpay“.
Mūsų turimais duomenimis, sąskaitas „Foxpay“ turėjo bent dvi sukčių kontroliuojamos įmonės: Lenkijos kompanija „Severide“ bei Vengrijoje registruota „Azzimuth Group“. Tikslios per „Foxpay“ atliktų operacijų apimtys nėra žinomos, tačiau aptikome, pavyzdžiui, „Severide“ banko sąskaitos išrašą, kuris rodo, kad Lenkijos įmonės „Foxpay“ sąskaitoje vos per vieną mėnesį – praėjusių metų sausį – prasisuko daugiau nei 300 tūkst. eurų.
„Foxpay“ patvirtino, kad nutekėjusiuose duomenyse aptikta informacija yra teisinga – tiek „Severide“, tiek „Azzimuth Group“ turėjo „Foxpay“ sąskaitas. Tačiau, anot bendrovės, darbas su abiem šiais klientais pernai buvo nutrauktas.
„Foxpay“ buvo užmezgusi dalykinius santykius su bendrovėmis „Azzimuth Group“ ir „Severide sp. z.o.o.“, remiantis galiojančiais teisės aktais ir vidaus procedūromis. Šių bendrovių sąskaitų atidarymo metu buvo atliktas sustiprintas klientų pažinimas (Enhanced Due Diligence), įvertinus jų veiklos rizikos pagal Lietuvos Banko nustatytas gaires.
Dalykiniai santykiai su minėtomis bendrovėmis viso bendradarbiavimo laikotarpiu buvo prižiūrimi taikant sustiprintą veiklos stebėseną, kuri apėmė reguliarius duomenų tikrinimus, operacijų stebėseną bei papildomų paaiškinimų iš klientų reikalavimą. Vienos iš šių užklausų metu klientai nepateikė atsakymų per nustatytą laikotarpį, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti dalykinius santykius – su „Azzimuth Group“ 2024 m. vasario mėn., o su „Severide sp. z.o.o.“ – 2024 m. kovo mėn.“, – raštu pateiktame komentare nurodė „Foxpay“.
Į klausimą, ar apie įtartinas šių klientų informacijos buvo informuota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), „Foxpay“ neatsakė – esą „tokia informacija nėra vieša“.
Nutekėjusiuose duomenyse aptikome ne tik lietuviškas sąskaitas, bet ir mažiausiai tris sukčių kontroliuotas lietuviškas įmones. Visos jos turi kelis bendrus vardiklius: kriptovaliutų keityklų veiklą, fiktyvius savininkus bei vadovus ir bendrą adresą – nedidelį kabinetą Laisvės pr. 60, Vilniuje, Spaudos rūmuose.
Čia veikė net trys sukčių grupuotės veikloje panaudotos lietuviškos įmonės: bendrovės „CurrencyRock“, „Insights Group“ ir „Mirhax Group“ (ankstesnis pavadinimas – „Mirha Traders“). Per šias įmones iš keliose valstybėse išsibarsčiusių aukų sukčiai išviliojo milijonines sumas.
Mūsų surinkti duomenys rodo, kad visos trys įmonės naudojosi tų pačių tarpinikų paslaugomis ir teikė melagingą informaciją apie savo savininkus. Vienas menamų savininkų tiesiai prisipažino pardavęs savo tapatybę.
Turbūt daugiausiai informacijos nutekėjusiuose duomenyse veda į bendrovę „CurrencyRock“. Ši įmonė kontroliavo sukčių naudotą kriptovaliutų keityklą pavadinimu „Insirex“. Nutekėjusiuose duomenyse aptikome tūkstančius dokumentų, liudijančių, kaip sukčių aukos savo pinigus patikėjo būtent „Insirex“. Nukentėjusiųjų iš Europos ir Kanados prarastos sumos – nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.
Duomenyse aptikti sukčių kompiuterių ekranų įrašai rodo, kad „Insirex“ šiai grupuotei buvo itin svarbus įrankis. „Telegram“ platformoje sukčiai turėjo atskirą grupę su „Insirex“ susijusių reikalų tvarkymui, o vienas susirašinėjimas parodė, kad problemos su šia platforma sukčius itin gąsdino.
„Kas vyksta su „Insirex“? Mums pi*da?“ – toks klausimas matomas sukčių susirašinėjime, vykusiame 2024 m. balandžio 16 d. Kas nutiko su lietuviškos įmonės kontroliuojama platforma – iš susirašinėjimo nematyti.
„Insirex“ svarbą parodo ir platformą valdžiusios lietuviškos įmonės „CurrencyRock“ sąskaitos išrašas, aptiktas tarp nutekėjusių dokumentų. Iš jo matyti, kad Spaudos rūmuose registruota įmonė vos per tris praėjusių metų mėnesius – nuo kovo iki gegužės – sugeneravo net 2,5 mln. eurų apyvartą.
Šiuo metu „Insirex“ nebeveikia. Ir nors iš nutekėjusių duomenų matyti, kad per platformą valdančią lietuvišką įmonę prasisuko milijoninės lėšos, visa tai vyko šešėlyje – mat „CurrencyRock“ Registrų centrui nė karto nepateikė finansinių ataskaitų.
Oficialus „CurrencyRock“ savininkas ir vadovas – Latvijos pilietis. „Siena“ aptiko duomenis, rodančius, neva jis yra finansų specialistas, dirbantis didelėje tarptautinėje korporacijoje, gaunantis solidžią algą ir turintis 100 tūkst. eurų viršijančias santaupas. Visa tai – melas.
Sukčiai suklastojo menamo įmonės savininko banko sąskaitos išrašą, tačiau padarė klaidą, nes kartu turėjo ir originalą. Lygindami du dokumentus nustatėme, kad menamo įmonės savininko darbo santykiai su tarptautine korporacija netikri. Į sąskaitos išrašą rankiniu būdu įrašyta ne tik kelis tūkstančių eurų į rankas siekianti alga, bet ir solidžios santaupos. Be to, mėgindami išpūsti operacijų vertes, vietomis sukčiai tiesiog prirašė papildomų skaitmenų. Taip, pavyzdžiui, menamo verslininko gauta 53 eurų bauda už parkavimo taisyklių pažeidimą tapo 1053 eurais.
Duomenyse aptikome ir fiktyvaus „CurrencyRock“ savininko telefono numerį. Tačiau paaiškėjo, kad tokio numerio paprasčiausiai nėra.
Kita Spaudos rūmuose veikusi įmonė – bendrovė „Insights Group“ – aukų pinigus viliojo per sąskaitą Švedijoje. Nutekėjusiuose duomenyse – šimtai mokėjimų į „Insights Group“ sąskaitą, aukoms paprastai manant, kad perka bitkoinus.
Oficialiu įmonės savininku ir vadovu tuo metu buvo Kipro pilietis Ioannis F. Susisiekėme su juo. Vyriškis patvirtino pardavęs savo tapatybę, o motyvą paaiškino dviem žodžiais – „easy money“.
„Mane susirado kažkoks vyrukas, jis mane pasamdė. Tuo metu, 2021 metais, mano alga buvo 1000 eurų per mėnesį. O jis man pasakė: „Ioanni, pasirašyk kelis popierius ir gausi lengvų pinigų“, – prisiminė pašnekovas.
Kiprietis teigė buvęs informuotas, kad „Insights Group“ veiklos nevykdo, o ir darbo menamam įmonės vadovui nebuvo daug. „Tai buvo lengvi pinigai. 800 [eurų] kartą per metus. Kartą per metus su tuo vyruku susitikdavau, jis man paduodavo pinigus. Kartais susitikdavome ir pasirašydavau kažkokius popierius. Ir viskas“, – sakė jis.
Dar viena neva kiprietiško kapitalo įmonė – bendrovė „Mirhax Group“, taip pat veikusi Spaudos rūmuose. Jos savininką ir vadovą iš Kipro mums pavyko atsekti iki Šveicarijos. Tik ten menamas verslinikas dirba ne šveicariškame banke, o statybose. „Sienos“ turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad šis vyriškis taip pat buvo fiktyvus bendrovės savininkas ir vadovas, tačiau su juo „Sienai“ susisiekti nepavyko.
„Mirhax Group“ vardas puikiai žinomas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams. Dar 2023 metais FNTT įmonei skyrė solidžią baudą už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus. Bendras baudos dydis – daugiau nei 220 tūkst. eurų.
Kaip „Sienai“ teigė FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika, bauda skirta atsižvelgus į tai, kad įmonė visiškai nebendradarbiavo su FNTT ir nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, kad prevencija kriptovaliutų keitykloje apskritai veikė.
„Pati bendrovė su mumis nebendradarbiavo. Dokumentų, kurių mes prašėme patikrinimo metu, neteikė. Mes nesulaukėme jokios pagalbos, jokio supratimo, kad mes galėtume įsitikinti, kad jie taiko pinigų plovimo prevencijos priemones. Kitaip pasakius, mes negalėjome netgi pasakyti, kokios tos priemonės buvo taikomos“, – kalbėjo A.Valeika.
Anot pašnekovo, „Mirhax Group“ pasielgė ne taip, kaip paprastai elgiasi FNTT nubausti verslai. Užuot ginčijusi FNTT sprendimą teisme, kur įmonei tektų pateikti savo veiklos duomenis, „Mirhax Group“ tiesiog susimokėjo baudą.
A.Valeika neslepia, kad FNTT veiksmų ėmėsi kuomet iš užsienio partnerių gavo informaciją apie įtartinas „Mirhax Group“ operacijas.
„Tai buvo apie tai, kad bendrovės sąskaitose yra požymiai tranzitinės sąskaitos. Ateina lėšos ir išeina lėšos. Ir labai iš skirtingų šalių. Visa tai sudėjus į vieną vietą, galima padaryti išvadą, kad tai yra sukčiavimas“, – sakė A.Valeika.
FNTT direktoriaus pavaduorojo teigimu, esama nemažai požymių, leidžiančių manyti, kad „Insights Group“ ir „Mirhax Group“ kontroliavo tie patys asmenys.
„CurrencyRock“, „Mirhax Group“ ir „Insights Group“ sieja dar vienas bendras vardiklis. Vilniuje veikianti verslo paslaugų bendrovė „ALT Corporate“ aptarnavo visas tris įmones ir teikė jų duomenis Registrų centrui.
„ALT Corporate“ vadovas Povilas Norkūnas sutiko pasikalbėti apie šiuos klientus. Pirmiausiai verslininkas prisiminė „Mirhax Group“ atvejį. Anot jo, klientai tvirtino ketinantys uždaryti veiklos nevykdančią įmonę, bet melavo – ir tai paaiškėjo, kuomet atkeliavo informacija iš FNTT.
„Mums pranešė, kad veiklos įmonė nevykdė, dėl to nori ją likviduoti. Kai paskyrėm likvidatorių, paaiškėjo, kad yra pradėtas FNTT tyrimas, kad nepateikti dokumentai FNTT, kitos problemos. Mes atsisakėm likvidavimo ir pareikalavom arba pateikti duomenis FNTT, arba atšaukti mus iš likvidavimo“, – prisiminė P.Norkūnas.
Paklaustas apie „Mirhax Group“ ir „Insights Group“ savininkus, pašnekovas teigė buvęs įsitikinęs, kad dirba verslininkams iš Kipro. Apie fiktyvius „CurrencyRock“ neva kontroliuojančio Latvijos piliečio duomenis P.Norkūnas teigė nežinojęs.
Verslininkas patikino visoms trims įmonėms teikęs tik elementarias aptarnavimo paslaugas, susijusias tik su įmonių registravimu ir duomenų teikimu Registrų centrui. Pasak jo, „ALT Corporate“ neturėjo jokios prieigos prie šių bendrovių finansinių operacijų.
Susipažinęs su „Sienos“ pateikta informacija, P.Norkūnas vadovas patikino, kad dėl visų trijų klientų kreipsis į teisėsaugą.
Visos trys minėtos įmonės Lietuvoje suklestėjo tuo metu, kai vyko masinė kriptovaliutų verslo migracija iš Estijos į mūsų šalį. Estijai sugriežtinus žaidimo taisykles ir kriptovaliutų įmonėms įvedus licencijavimą, daugelis jų nutarė pagal naujas taisykles nežaisti ir persikelti į Lietuvą, kur licencijavimo nebuvo.
„Susidūrėme su sparčiai didejančiu skaičiumi virtualių valiutų operatorių. Mes supratome, kad kartu ateina ir grėsme“, – kriptokeityklų bumą prisiminė FNTT direktoriaus pavaduotojas A.Valeika.
Apie tai išsamiai pasakojome „Sienos“ ir užsienio partnerių tyrime „Pasakėlės iš kripto“, kuris dar užpernai atskleidė su sukčiavimu susijusias rizikas Lietuvos kriptovaliutų sektoriuje.
FNTT dar 2023 metais ragino imtis griežtesnio kriptovaliutų sektoriaus reguliavimo, tačiau tuometė Vyriausybė šių raginimų neišgirdo. Buvo pasirinktas sprendimas laukti naujo ES reguliavimo įsigaliojimo. Per tą laiką mūsų šalyje įsteigtos kriptovaliutų keityklos padėjo apgauti tūkstančius žmonių mažiausiai dviejuose žemynuose.
