Contact us

Any questions, tips? Anything else?

Thank you! Your submission has been received!
Oops! Something went wrong while submitting the form
tyrimai

Kėdainių robinhudai. Fūros, škurliai ir žolė

Miglė Krancevičiūtė ir Šarūnas Černiauskas
bendradarbiaujant su SVT (Švedija)
2021 06 13
Visi autoriaus tekstai →
Sauja teistumų keliose Europos valstybėse, byla su keliasdešimt kilogramų marihuanos bei logistikos įmonė, kurią buvęs darbuotojas kaltina sąmoningai talkinant ilgapirščiams – tai tik  dalis to, ką „Sienai“ pavyko išsiaiškinti rengiant Kėdainių robinhudų istorijos tęsinį. 

Po pirmosios tyrimo dalies su sienos žurnalistais susisiekė nemažai asmenų, kurie ne tik padėjo atpažinti kai kuriuos istorijos herojus, bet ir suteikė daugiau informacijos apie nelegalaus verslo užkulisius. 

Istorijai neabejingų žmonių dėka „Sienai“ pavyko sužinoti, kad Švedijos žurnalistus „užmušti“ grasinusio kėdainiečio Regymšės veikla Skandinavijoje apima kur kas daugiau nei labdaros konteinerių tuštinimas. Be to, pasikalbėjome su lietuviu, kuris kartu su Regymše tuštino labdaros konteinerius. Taip pat sužinojome, kad logistikos įmonė, kurios vilkikais į Lietuvą atgabenti bent du vogtų drabužių kroviniai, su neaiškios kilmės prekėmis iš Skandinavijos gali būti susijusi kur kas labiau, nei pati teigė.

Apie lietuvių gaują ir galima lietuviškos logistikos įmonės dalyvavimą abejotino teisėtumo schemose mums liudijo žmonės, kurių tapatybes saugome dėl jų pačių saugumo.  

Teistumų kolekcionierius

„Sienos“ šaltinių duomenimis, Regymšė turi puokštę teistumų įvairiose valstybėse. Anglijoje, Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse Regimantas buvo teistas už vagystes ir kitas nelegalias veikas. 

Anot šaltinių, drabužių vagystėmis Švedijoje Regymšė užsiima jau kelerius metus. Keli tarpusavyje nesusiję žmonės patvirtino, kad anksčiau Regymšės vagysčių verslas klestėjo Didžiojoje Britanijoje, bet dėl nemalonumų su teisėsauga Regymšė buvo priverstas keisti emigracijos kryptis, prisirinkdamas teistumų dar keliose Europos šalyse. Galiausiai, vyriškis pasuko į Švediją. 

„Žinau tikrai, kad ta veikla buvo vykdyta Anglijoje, paskui jeigu neklystu lyg bandyta buvo Danijoje, bet kažkas nepavyko ir tada paskutinius kelerius metus tikrai vyksta Švedijoje“, – tikino vienas iš su mumis susisiekusių asmenų.

Apie Regimanto veiklą turintys informacijos asmenys Sienai teigė, kad drabužiai Iš pradžių būdavo parduodami į Lenkiją ir kitas Europos valstybes, o pernai, kai Regimanto brolis Aivaras ėmėsi atidarinėti dėvėtų rūbų parduotuves, vogtų drabužių srautai pasuko ir į Lietuvą.

„Brolis dabar neseniai pradėjo šitam versle egzistuoti“, – pasakojo asmuo, kurio tapatybės dėl jo paties saugumo neatskleisime.

Vienas asmuo, gerai susipažinęs su šių brolių nelegalaus verslo ypatumais Sienai atskleidė, kad vagystės vykdomos ne tik labdaros konteineriuose, į tai įtraukiant naujai „importuojamą“ darbo jėgą. Esą, iš Kėdainių ir kitų miestų apylinkių surenkami asocialūs asmenys ir vežami į Švediją „uždarbiauti“.

„Šiaip tokiam dalykui rimti vyrai rankų nesiteršia, tai daro žiopliukai, durniukai, kurie irgi surinkti iš Lietuvos, nuo gatvės. <...> Jie yra apmokinami, važiuoja, padaro, tada jie pinigais užkišami“, – kalbėjo liudininkas.

Šaltinio teigimu, Regimanto surinkta komanda vagystėmis iš labdaros konteinerių neapsiriboja. Jų taikiniais tampa ir parduotuvės.

„Prie to pačio, tie patys žmonės dar vagia iš parduotuvių. Ypač kvepalus ir kosmetiką, kurią veža tiesiog šiukšlių maišais į Lietuvą ir prekiauja“, – pasakojo šaltinis.

Žmogus už kadro

Regimantas Švedijoje dirba ne vienas, ir gali būti, kad organizacija neapsiriboja asmenimis, kuriuos Švedijos televizija SVT užfiksavo tuštinant labdaros konteinerius. Keli tarpusavyje nesusiję asmenys Sienai pranešė, kad Regimanto figūra dėvėtų rūbų operacijose, neva, ne svarbiausia – esą šešėlyje lieka iki šiol niekur nefigūravęs lietuvis emigrantas. Tai Mindaugas, kuris, kaip tikino keli „Sienos“ šaltiniai, organizacijoje galimai turi labai aukštą statusą. 

„Tai žmogus, kuris daugiau metų užsiima drabužiais Švedijoje. Regimantas prie jo priėjo, susidraugavo, susitarė ir pas jį įėjo dirbti su drabužiais“, – Sienai pasakojo vienas iš kalbėti sutikusių asmenų.

Aiškinantis Mindaugo veiklą Švedijoje, neradome tvirtų įrodymų, kurie rodytų jo ryšį su vogtų drabužių schemomis. Tačiau pavyko nustatyti jo ir Regymšės ryšį bei paties Mindaugo bėdas dėl nusikalstamos veiklos.

Mindaugas Švedijoje gyvena jau keletą metų. Jis yra ir verslininkas, turintis dvi įmones Stokholme. Vienoje jų visai neseniai vadovu buvo paskirtas ne kas kitas, o Švedijos žurnalistams grasinęs  Regymšė. 

Drabužiai ir žolė

Kaip ir Regymšė, Mindaugas turėjo reikalų su teisėsauga. SVT žurnalistai išsiaiškino, kad Mindaugas buvo vienas iš keturių teisiamųjų baudžiamojoje byloje dėl narkotinių kanapių auginimo ir platinimo. Jo pirštų atspaudai buvo rasti ant medžiagų, skirtų kanapių šiltnamio įrengimui, o kanapių verslui naudotas jam priklausantis automobilis. 

Per kratą Švedijos pareigūnai pas lietuvius rado net 37 kilogramus marihuanos. Paties Mindaugo namuose taip pat rastas didelis kiekis grynų pinigų. 

Švedijos teismo nuosprendyje teigiama, kad Mindaugo dalyvavimą narkotikų operacijoje rodė daugelis aplinkybių, tačiau apkaltinamajam nuosprendžiui to nepakako. Galiausiai kanapių byloje buvo nuteisti tik du iš keturių kaltinamųjų.

Nuo konteinerio iki prekystalio

Su slaptų kamerų ir nelegalaus verslo užkulisius pažįstančių žmonių pagalba Sienai pavyko išsiaiškinti visą drabužių kelią nuo labdaros konteinerių – iki Aivaro autoremonto dirbtuvių Kėdainių rajone.

Pirmiausiai, drabužiai darbščių emigrantų rankomis naktį iš labdaros konteinerių sukraunami į mikroautobusus ir suvežami į sandėlius Stokholmo apylinkėse. Tada tie patys emigrantai tonas drabužių krauna į vilkikus, kurie, kaip vėliau pavyko išsiaiškinti, nedeklaruodami krovinio, grįžta į Lietuvą.   

Pirmoje „Kėdainių robinhudų“ dalyje kalbėjome apie Lietuvos įmonę, kurios vilkikai iš Švedijos gabeno mažiausiai du krovinius su pavogtais drabužiais. Tuomet bendrovė mus įtikinėjo, kad vairuotojai nelegalų krovinį galimai gabeno tai nuslėpdami nuo darbdavių, o viena fūra, neva, buvo „išvis tuščia“. 

Tokia versija suabejoti privertė naujas liudininkas – buvęs šios kompanijos darbuotojas, mūsų siužete atpažinęs vieną iš vilkikų. Vyras patikino, kad buvusio darbdavio pasakojimas – melas. 

„Jeigu tušti grįš… Gal per metus vieną kartą kokį… Nu jau tikrai ne, baikit juokus. <...> Ten tu stovėsi ir kiek laiko lauksi, kol pakraus. Nes neįmanoma, tai yra nuostolis“, – tikino buvęs logistikos įmonės darbuotojas.

Vyro teigimu, pati įmonė informuodavo apie tikslų adresą, iš kur paimti ir kur nugabenti krovinį. Vairuotojai patys išsirašydavo CMR važtaraščius, kuriuos po reiso, esą, išmesdavo. Oficialių dokumentų, kaip tikino pašnekovas, krovinys neturėdavo.

“<...> Jie atsiųsdavo adresą. <...> Nieko nebuvo, jokių [krovinio] dokumentų. Pats dokumentus išsirašydavai. Išsitrauki, CMR-ų gi pačkės yra, išsitrauki, užrašydavai. <...> Po reiso <...> pinigus padavė, CMR’ą išsimetei, jų nei nereikėdavo, nieks neprašydavo“, – pasakojo buvęs darbuotojas. 

Su tokia buvusio vairuotojo pozicija kategoriškai nesutinka vežėjų įmonė, kurios vilkikai bent du kartus užfiksuoti gabenant vogtus drabužius iš Švedijos į Lietuvą. Bendrovės pavadinimo neminėsime, kadangi tai gali būti susiję su policijos atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Įmonė patvirtino jau sulaukusi policijos dėmesio.

Įmonės transporto vadovo teigimu, vairuotojas „nesupranta, apie ką kalba“. 

„Pasakykit, kas tas darbuotojas, tada šnekėsiu. Ką aš čia anonimiškai kalbėsiu“, – atsakyti į buvusio darbuotojo kaltinimus nepanoro vienas įmonės savininkų. 

Negana to, anksčiau žurnalistams teikęs informaciją apie dviejų vilkikų, kuriais buvo gabenti vogti drabužiai maršrutus ir tikinęs, kad galimai vairuotojai savavališkai gabeno tokius krovinius be įmonės žinios, pašnekovas vėliau savo versijas ėmė keisti. Jis galiausiai pareiškė, kad ne jo automobiliai gabeno drabužius.

– Tuos rūbus veža visai kitos įmonės ir jūs tai žinot ir kodėl jūs kabinatės prie manęs?

– Taigi jūsų fūrom grįžo drabužiai.

– Negrįžo mano mašinos, ten veža visai kitos mašinos. Ir jūs susiraskit tas įmones, kurios veža. Aš nežinau ar dabar jos vežė, bet jos visada veža. Aš tokių krovinių neimu.

– O kokios įmonės, ką jūs turit omeny?

– Aš nežinau, nesakysiu aš jums, kokios tos įmonės. Aš ne nu ta prasme net nežinau tiksliai, nu žinot. Bet jūs pasieškokit, jūs darot tyrimą. 

Lietuvos įmonė, kurios vilkikais gabenti vogti drabužiai, sulaukė policijos dėmesio
(stopkadras iš SVT filmuotos medžiagos)

Apie tokio verslo modelio užkulisius, kai galimai klastojami CMR kelionių važtaraščiai, o įmonė tikina, kad vilkikai iš Švedijos kartais grįžta tušti, pakalbinome Lietuvos vežėjų sąjungos generalinį sekretorių Sigitą Žilių.

„Jeigu <...> nėra pardavėjo, nėra pirkėjo. Tai vadinasi ir už transportą niekas nemokėjo. Tai vadinasi, kažkokia kreiva apskaita turi būti tokioje įmonėje“, – situaciją, kai žurnalistų į drabužius įdėti GPS sekikliai rodo kitokius faktus nei vežėjų įmonė, komentavo S.Žilius.

Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius pastebėjo ir tai, kad vilkikuose esant sekimo įrangai, įmonė negali nežinoti, kur ir kaip juda automobilis. 

„Jeigu įranga stovi, negali nematyti“, – tikino pašnekovas. 

Apie dviejų vilkikų kelionės maršrutus bei stoteles žurnalistams anksčiau detaliai pasakojęs vežėjų įmonės transporto direktorius, paskutinio pokalbio metu versiją pakeitė ir tikino tokios automobilių sekimo įrangos nebenaudojantis. 

Nuo kada sekimo įrangos buvo atsisakyta, jis nepatikslino. 

Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius S.Žilius užsiminė, kad jeigu tuo metu, kai buvo gabenami nelegalūs kroviniai, vilkikuose buvo sumontuota ir veikė sekimo įranga, policija turėtų skubiai ištirti jos duomenis, kol savininkas jų nesunaikino. 

Vagystės Švedijoje aprimo. Kol kas

Netrukus po pirmos tyrimo dalies pasirodymo, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ar tyrimo ėmėsi ir Švedijos teisėsauga, kol kas nežinoma. Prokuratūra informavo, kad „laukiami atsakymai į užklausimus iš užsienio valstybės“, tačiau jokių detalių apie tai nepateikė.

Aivaras, dviejų dėvėtų rūbų parduotuvių savininkas, tuomet žadėjo su mumis išsiaiškinti. Tačiau dabar jis nebenori komentuoti nei savo, nei policijos veiksmų.

„Nieko nežinau“, – tepasakė Aivaras ir baigė pokalbį.  

Vienas mūsų šaltinis, gerai susipažinęs su Regymšės ir kompanijos veikla, pranešė, kad gauja nutarė pristabdyti savo operacijas. Anot šaltinio, pasirodžius Švedijos televizijos SVT ir „Sienos“ tyrimui, buvo nuspręsta kurį laiką nesiartinti prie labdaros organizacijos „Human Bridge“ konteinerių. 

Naujausiais „Human Bridge“ duomenimis, konteineriuose, iš kurių buvo vagiliaujama, dabar surenkama 50 proc. daugiau drabužių. Švedijos labdaros organizacija sieks atgauti per kratas Lietuvoje aptiktas prekes, jei tik bus sudaryta tokia galimybė.  

„Mūsų kolegos iš Stokholmo regiono praneša, kad dabar konteineriuose randama daug daugiau drabužių, kai atvykstama jų surinkti. Taigi skirtumas tikrai didelis. Lyginant atskirų dienų duomenis, kartais skirtumas siekia 100 procentų, bet ne lyginant mėnesius. Jei vieną dieną konteinerį randi tuščią, o kitą jis pilnas – toks gali būti skirtumas“, – apie drabužių kiekio teigiamus pokyčius kalbėjo labdaros organizacijos „Human Bridge“ vadovas Robertas Bergmanas. 

Lietuvos teisėsauga nurodo tęsianti tyrimą dėl galimai vogtų drabužių iš Švedijos. Įtarimai kol kas pareikšti vienam asmeniui, atliekamos apklausos bei laukiama informacijos iš užsienio. Krovinius į Kėdainius gabenusi įmonė patvirtino sulaukusi policijos dėmesio.

Prie šio tyrimo prisidėjo Linda Larsson Kakuli („Uppdrag granskning“, Švedija)

Tyrimas iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.


„Siena“ yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma žurnalistinio entuziazmo ir geros valios žmonių. Neparduodame reklamos bei teisių į tyrimus, kad svarbi informacija visuomenę pasiektų be jokių apribojimų ir be etikečių su kaina. Jei tikite mūsų darbu ir idėjomis, kviečiame prisidėti prie „Sienos“ veiklos Patreon platformoje.
© Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Šią publikaciją leidžiama perpublikuoti daline ar pilna apimtimi, gavus raštišką VšĮ Tiriamiosios žurnalistikos centras sutikimą ir nurodant informacijos šaltinį.
No items found.

Discover more investigations