Contact us

Any questions, tips? Anything else?

Thank you! Your submission has been received!
Oops! Something went wrong while submitting the form
tyrimai

KontraBat‘ka

Aliaksandro Lukašenkos režimas, ekspertų vertinimu, minta iš kontrabandos (Wikimedia Commons ir Muitinės nuotr.)
Šarūnas Černiauskas
2021 06 06
Visi autoriaus tekstai →
Aliaksandro Lukašenkos režimas, anot ekspertų, aktyviai palaiko milžinišką šešėlinės ekonomikos mechanizmą – cigarečių kontrabandą. Kalbėdamas apie menamą paklausą Vakaruose, diktatorius įvykdė tabako pramonės reformą, kurios atspindys – rekordus mušantys kontrabandos srautai ir vienas žmogus, stovintis rūkalų piramidės viršūnėje. Žmogus su pėdsakais ir partneriais Vilniuje.

Muitinės ir pasieniečių duomenimis, baltarusiškų cigarečių kontrabandos apimtys dar niekuomet nebuvo tokios didelės. Per beveik 700 kilometrų sieną su rytine kaimyne nelegalūs rūkalai plaukia vis didesniais kiekiais bei vis išradingesniais būdais.

Įprastinis metodas – cigaretes siųsti vilkikuose – išlieka dominuojančiu. Tačiau kontrabandininkai vis dažniau pasitelkia ir traukinius. O tiksliau – trąšas, vieną svarbiausių Baltarusijos eksportuojamų prekių.

Kontrabandos apimtys augti pradėjo nuo maždaug 2018 metų – tuoj po to, kai „Bat‘ka“ paskelbė apie tabako pramonės reformą. Šios reformos rezultatas – tabako prekybos koncentracija vienose rankose.

Aleksejus Aleksinas, su režimu siejamas oligarchas, šiame sektoriuje turi monopoliui artimą padėtį. Jis veikia ne tik Baltarusijoje – įtartinus cigarečių krovinius per Lietuvą gabeno Aleksinui artimas verslas, kuriame šmėžuoja ir Baltarusijos oligarcho partnerio iš Vilniaus pėdsakai.  

Trąšos su priedais

2018 m. pabaigoje du lietuviai susiruošė į žygį dėl papildomo uždarbio. Vyrai turėjo tykoti prie geležinkelio bėgių ir sulaukti konkretaus krovininio sąstato. Tada – užsiropšti ant važiuojančio traukinio ir, pagal „darbdavių“ instrukcijas, rasti vieną konkretų vagoną. 

Tai buvo į Klaipėdą keliaujantis Baltarusijos valstybinės kompanijos „Belaruskalij“ krovinys – kalio trąšos, pagal kurių eksportą „Belaruskalij“ rikiuojasi tarp pasaulio lyderių.

„Belaruskalij“ trąšų vagonai slėpė kontrabandą (VSAT nuotr.)

Krovinys riedėjo į Klaipėdą. Tikėtina – į „Belaruskalij“ valdomą birių krovinių terminalą. O du lietuviai į judantį traukinį ropštėsi tikrai ne dėl trąšų.

Vyrai turėjo iškrauti papildomą krovinį, kurio jokiuose oficialiuose dokumentuose nebuvo. Jų užduotis – iškrauti 122 dėžes kontrabandinių cigarečių – liko neįvykdyta. Abu kontrabandininkus Lietuvos pasieniečiai sučiupo vagono viduje, kartu su nelegaliu kroviniu, įvertintu 175 tūkst. eurų.

Trąšų vagone sulaikyti kontrabandininkai (VSAT nuotr.)

Vietoj žadėto uždarbio abu kontrabandininkai gavo po teistumą ir baudą. Tai, ką jie papasakojo ikiteisminio tyrimo metu, atskleidžia įdomius kontrabandos mechanizmo užkulisius. Bet prie to dar sugrįšime.

Rekordas po rekordo

„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, vien pernai nustatyti 55 cigarečių kontrabandos traukiniais atvejai. Vidutiniškai – po vieną per savaitę. Tai kontrabandos rekordas. Pirmas, bet ne paskutinis.

Rekordus muša ir bendras kontrabandos srautas, ir baltarusiškų cigarečių dalis jame. Pernai Lietuvos muitininkai ir pasieniečiai sulaukė daugiau nei 18,4 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių. Baltarusijai tenka liūto dalis šio srauto – 17,2 mln. pakelių. Ir tai tik dalis akivaizdaus augimo tendencijos.

„Pastaraisiais metais „norma“ tapo krovininiame vilkike rasti 1000 – 1500 dėžių cigarečių kontrabandos, kas anksčiau būdavo išskirtiniai atvejai. Gana dažnai pasitaikantys „priedangos kroviniai“ būna medienos ar statybos gaminiai. Pergabenimui vis dažniau naudojamas geležinkelio transportas – tai irgi pastarųjų metų tendencija“, - „Sienai“ teigė Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas. 

Lietuvos tarnybos pagauna vis daugiau kontrabandos. Tačiau tai tik nedidelė dalis nelegalių rūkalų, kurie iš Baltarusijos keliauja pardavimui Lietuvoje ir kitose Europos rinkose. KPMG kasmetinio nelegalaus tabako tyrimo duomenimis, Lietuvoje nelegalūs rūkalai sudaro apie 17 proc. visų šalyje suvartojamų cigarečių. Verčiant procentus į pakelius, Lietuvos tarnybų sulaikomi kiekiai sudarytų apie vieną-du procentus nelegalaus srauto. Bet ir tai vargu, ar tikslus skaičius. Mat didelė dalis baltarusiškų kontrabandinių cigarečių Lietuvą kerta tranzitu ir keliauja į šalis, kur vieno pakelio kaina yra dar didesnė.

KPMG vertinimu, Baltarusija - pagrindinė kontrabandinių cigarečių tiekėja Europoje. Ekspertų skaičiavimais, vien per 2019 metus ES šalys dėl kontrabandos nesurinko 9,5 milijardo eurų mokesčių.

Trąšų fabrikai niekuo dėti?

O dabar grįžkime prie dviejų kontrabandininkų, sučiuptų „Belaruskalij“ vagone. Kaip teigiama teismo nuosprendyje, vienas vyriškis labai detaliai nupasakojo, kokias instrukcijas gavo iš neįvardintų „darbdavių“.

„Pasakė, jog reikės įlipti į važiuojantį traukinį, pasakė, kur vagone bus kopėtėlės, pasakė, kad reikės nukirpti plombas ir įlipti į vagoną. Jam davė reples plomboms nuimti, sakė, kad vagone bus paketai, kuriuos reikės iškrauti, kai pasakys“, - rašoma teismo sprendime.

Krovininiai vagonai plombuojami pakrovimo vietoje. Tai patvirtino tiek Lietuvos tarnybos, tiek „Sienos“ kalbinti verslininkai. Taigi kontrabandininko pasakojimas sudaro įspūdį, kad cigaretės galėjo būti pakrautos ne bet kur, o Baltarusijos valstybinio trąšų fabriko teritorijoje.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba patvirtina, kad trąšos dažnai naudojamos kaip priedanga kontrabandai. Vis dėlto kategoriškų išvadų pasieniečiai nelinkę daryti.

 „Kontrabanda tarp krovinių, priklausančių paklausime minėtoms trąšų įmonėms („Belaruskalij“ ir „Grodno Azot“) gabenama pakankamai dažnai, tačiau dėl konkrečios statistikos pagal geležinkeliu gabenamų krovinių priklausymą vienai ar kitai įmonei tarnyba neturi. Taip pat VSAT neturi informacijos, kad Baltarusijos trąšų kompanijos (ar kitos valstybinės įmonės) sąmoningai dalyvauja vykdant cigarečių kontrabandą geležinkeliu“, - „Sienai“ teigė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

„Belaruskalij“ trąšos – pagrindinis krovinių srautas Klaipėdoje veikiančiam Birių krovinių terminalui (BKT), kurį su lietuviais partneriais valdo „Belaruskalij“. BKT kategoriškai atmeta galimybę, kad pagrindinis įmonės akcininkas galėtų sąmoningai dalyvati kontrabandos schemose.

„Mes dėl šitos problemos vargstam, mūsų įmonei net kainuoja papildomi kaštai. Dėl šitų kontrabandininkų. Kai prasidėjo šita problema, mes su „Belaruskalio“ vadovais, reiškia, aptarinėjom. Jie irgi dėl šitos problemos vargsta“, - „Sienai“ teigė BKT vadovas, Klaipėdos tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.

Anot pašnekovo, liudijimai apie kerpamas plombas nebūtinai rodo Baltarusijos valstybinių įmonių kaltę. Esą kontrabanda pakraunama ne trąšų fabrikuose, o tarpinėse stotyse, kur gamyklinės plombos pakeičiamos labai kokybiškomis klastotėmis.

„Mechanizmą mes žinom, kaip tas daroma. Reiškia, stotyse tie vagonai yra prikraunami, reiškia, cigarečių. O paskui, reiškia, stotyse Lietuvoj, jau iškraunami. Arba, jeigu nepataiko kontrabandininkai, reiškia, stotyse, tada jie ten priversti kažkaip tai lipti ant einančio [traukinio]. Ir dėl ko mes pagaunam tą kontrabandą pas save. Tai čia yra tie atvejai, kai jiems nepasiseka, reiškia, pakeliui išmesti“, - aiškino V.Dambrauskas.

Panašiai situaciją nupasakoja ir VSAT atstovas G.Mišutis.

„Uždari vagonai, kuriais gabenami kroviniai, paprastai plombuojami siuntėjo įmonės ar muitinės plombomis. Siekiant paslėpti kontrabandinio krovinio įdėjimo faktą, dažniausiai, vietoje pažeistos, vagonas užplombuojamas nauja plomba, kuri yra labai panaši į originalą. Be to nustatyti atvejai, kuomet pasinaudojama vagono užrakinimo mechanizmo nusidėvėjimu ar gedimu, kuriam esant plombuojamos ertmės gali būti atidarytos nepažeidžiant siuntėjo įmonės (ar muitinės) plombos“, - teigė jis.

Tiek Lietuvos tarnybos, tiek su tuo susiduriantys verslininkai patvirtina, kad kontrabandos srautas augti pradėjo maždaug nuo 2018 metų. Būtent tais metais Baltarusijos tabako pramonė buvo stipriai pertvarkyta, ne tik gamybos apimčių, bet ir rinkos kontrolės aspektu. Būtent tuomet Aliaksandras Lukašenka duris į cigarečių sandėlius plačiai atlapojo vienam žmogui – Aleksejui Aleksinui.

„Nišos“, kurių nebuvo

2017 m. pabaigoje A.Lukašenka surengė pasitarimą su tabako pramonės atstovais. Baltarusijos valstybinės propagandos aparatas čia pat paskleidė žinią apie būtinybę reformuoti sistemą, įsileisti privačius žaidėjus ir didinti eksportą. Tame tarpe – į Europos Sąjungą.  

„Į mane pastaruoju metu kreipėsi verslininkai – užsienio, ne mūsiškiai. Dėl to, kad mūsų gamyklos nenori pardavinėti produkcijos eksportui. Yra didelės nišos – net Europos Sąjungoje. Jos mums patogios. Kodėl mes nenorime jų užpildyti?“ – sau būdingu tonu kalbėjo „Bat‘ka“.

Būtent remiantis tokiais motyvais, Baltarusijos tabako pramonė padidino apsukas. Mat reikėjo skubėti ir pildyti „nišas Europos Sąjungoje“. Tik tų nišų, panašu, niekada nebuvo.

Pati Baltarusija jau keletą metų neskelbia tabako eksporto statistikos. Taigi „nišų“ pėdsakų teko ieškoti ten, kur pirštu parodė pats „Bat‘ka“.

Norėdami patikrinti A.Lukašenkos teiginius, kreipėmės į Europos statistikos agentūrą „Eurostat“ ir paprašėme nurodyti, kiek baltarusiškų cigarečių importavo visa bendrija bei kiekviena ES šalis atskirai. Kad būtų aiškios ilgalaikės tendencijos, duomenų paprašėme laikotarpiui nuo 2015 iki 2020 metų. Ir štai ką gavome:

Justo Čėsnos iliustracija

Jei manote, kad kažkur įsivėlė klaida – taip nėra. Per šešerius metus visa Europos Sąjunga iš Baltarusijos importavo cigarečių už maždaug 85 tūkst. eurų. Pamenate du kontrabandininkus, sučiuptus trąšų vagone? Jų krovinio vertė buvo dvigubai didesnė. Kitaip tariant, oficialus cigarečių ekosportas iš Baltarusijos į ES praktiškai neegzistuoja.

Kontrolė – vienose rankose

Tabako sektorius Baltarusijoje ilgą laiką buvo tiesiogiai kontroliuojamas valstybės aparato. Tai pasikeitė kartu su A.Lukašenkos paskelbta reforma. Tuomet Aleksejaus Aleksino įtaka šiame sektoriuje pradėjo augti.

A.Aleksino įmonei „Energo-Oil“ suteiktos išskirtinės teisė. Bendrovė skelbiasi nuo 2018 m. rugpjūčio esanti „vienintele operatore respublikoje“ platinant Gardino fabriko „Neman“ produkciją. Būtent „Neman“ gaminiai sudaro ir pagrindinį Lietuvoje sulaikomos kontrabandos srautą.

„Pagal oficialius duomenis Gardino „Neman“ per metus pagamina iki 28,5 mlrd. vnt. cigarečių, tačiau realus skaičius gali būti kelis kartus didesnis. Ir tiek pat viršyti realų rūkalų suvartojimą šalies viduje. Pastaraisiais metais šioji gamyba tik didėja, pradeda veikti nauji fabrikai“, - teigė Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas G.Kulikauskas.

Vienas naujų fabrikų įsikūrė Minsko prieigose. Siekiant palengvinti jo statybas, A.Lukašenka asmeniškai ėmėsi iniciatyvos ir būtent toje vietoje perbraižė miesto ribas. Fabrikas vadinasi „Inter Tobako“. Jis priklauso A.Aleksinui.  

G.Kulikausko teigimu, A.Aleksino verslui suteiktos išskirtinės sąlygos vienaip ar kitaip sietinos ir su kontrabandos srautais.

„Minėti juridiniai vienetai turi baltarusiškų cigarečių platinimo monopolį, tad tik iš jų rūkalus įsigyja smulkesni pardavėjai. Žinant, kad Baltarusijoje pagaminama keleriopai daugiau cigarečių, nei suvartojama šalies viduje, didelės dalies šių pardavėjų veikla turėtų būti nuostolinga, jei produkcija būtų realizuojama tik šalies viduje.

Matyt būtų sudėtinga įvardinti konkretų vaidmenį, tačiau bet kokiu atveju be perteklinės rūkalų gamybos, tokios produkcijos paskirstymo monopolio, dabar veikianti kontrabandos sistema, bent tokiu mastu, egzistuoti negalėtų“, - svarstė Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas.

Nauja „Lukašenkos piniginė“?

Terminas „Lukašenkos piniginė“ ilgą laiką buvo klijuojamas Baltarusijos oligarchui Jurijui Čyžui. Jam po 2010 m. prezidento rinkimų buvo pritaikytos sankcijos, o ir „piniginės“ santykiai su A.Lukašenka ilgainiui pašlijo. Anot Vilniaus politikos analizės instituto eksperto Mariaus Laurinavičiaus, dabar šio titulo vertas A.Aleksinas.

„Jis yra Lukašenkos piniginė. Jis yra tiesiog tų pinigų laikytojas, (...) to verslo darytojas už tuos asmenis, kurie oficialiai tų verslų daryti negali“, - „Sienai“ sakė M.Laurinavičius.

Marius Laurinavičius (Vyginto Skaraičio / Fotobankas.lt nuotr.)

Pašnekovo vertinimu, tarp kontrabandos aparato ir A.Lukašenkos režimo galima dėti lygybės ženklą.

„Mano įsitikinimu, visa kontrabanda, kokia jinai bebūtų, iš tokių valstybių kaip Rusija ir Baltarusija, yra valstybinis nusikalstamas verslas, jeigu galima taip pavadinti, kuris yra kontroliuojamas spectarnybų ir tų šalių valdžios arba klanų, kurie turi, na, prieigą prie valdžios. Kontrabanda tokiose šalyse kaip Rusija ir Baltarusija negali vykti be valdžios, na, to vadinamojo „stogo“, - teigė M.Laurinavičius.

Į Maskvą... per Vilnių

Skelbdamas tabako pramonės revoliuciją, A.Lukašenka rėmėsi neįvardintų užsienio verslininkų siūlymais. A.Aleksinas, taip pat dalyvavęs pasitarime su režimo lyderiu, nėra užsienio verslininkas. Tačiau „Belsat“ žurnalistų surinkta medžiaga rodo, kad jis gali veikti kaip užsienio subjektas.

2019 metais didelė partija „Neman“ fabriko cigarečių pajudėjo iš Gardino į Maskvos apskritį. Tik ne visai ta kryptimi, kuri atrodytų logiškiausia. Į Vakarus, ne į Rytus. 100 tūkst. blokų „Fest“, „NZ“ ir kitų markių cigarečių turėjo keliauti per Vilnių.

Krovinio siuntėjas – ne „Neman“, ir apskritai ne Baltarusijos įmonė. Tai Dubajuje, laisvojoje ekonominėje zonoje, registruota bendrovė „Petrotrade“, kurios oficialus vadovas ir savininkas yra A.Aleksino sūnus.

„Arabiškos“ cigaretės iš Gardino iki Rusijos nukeliavo. Tačiau ten krovinio laukė problemos. Rusijos muitininkai nustatė, kad cigaretės, neva skirtos prekybai „duty free“ parduotuvėse, neatitinka ženklinimo reikalavimų. Ženklinimas „duty free only“ esą buvo tik ant blokų, ne ant pavienių pakelių. Be to, popierinius lipdukus esą buvo galima be vargo nulupti, nepadarant jokios žalos pakuotei.

Toks ženklinimo brokas dažnai įvardijamas kaip kontrabandos požymis.

Cigaretes importavusios įmonės „Frichaus“ vadovas „Belsat“ patikino, esą rūkalus pavyko atgauti per teismus. Tačiau tai patvirtinančių dokumentų jis nepateikė. Rusijos teismų sistemoje pavyko aptikti tik teismo sprendimą, kuris muitininkų veiksmus pripažino teisėtais, o „Frichaus“ pretenzijas atmetė.

A.Aleksinas „Belsat“ žurnalistams sutiko paaiškinti, kodėl rūkalai eksportuojami per Dubajuje registruotą įmonę.

„Akcizo mokėtojai – gamintojas ir importuotojas. Atitinkamai, jei tai pardavėjas – tai eksporto akcizas prisideda prie produkcijos savikainos. Taigi kai Baltarusijos įmonė iš [kitos] Baltarusijos įmonės įsigyja bet kokią akcizinę prekę ir ją eksportuoja, akzicas įeina į savikainą. Taigi padidėja prekės kaina ją eksportuojant“, - aiškino verslininkas. 

Vis dėlto jis kategoriškai nesutiko, kad taip optimizuojami kaštai. Esą veikiama visiškai teisėtai – taip, kaip apibrėžta Baltarusijos muitų kodekse.

Lietuviškas Dubajus

Dubajuje registruota bendrovė „Petrotrade“ savo puslapyje šykšti detalių apie vykdomą veiklą. Nurodoma tik tiek, kad ji veikia logistikos ir eksporto sektoriuose bei bendradarbiauja su neįvardinta „gamybos kompanija, kuri gamina konkunrencingą produkciją ir savo prekės ženklų plėtrą vykdo per patikimus partnerius“.

Be eksporto į Maskvą per Vilnių, „Petrotrade“ turi dar vieną lietuvišką pėdsaką. A.Aleksinui artimos įmonės interneto svetainė registruota lietuvio Mariaus Giržado vardu.

M.Giržadas – A.Aleksino partneris Lietuvoje. Kartu jie valdo 2012 m. įkurtą bendrovę „Lexie Ventures“, kurią jau nagrinėjo bendras „Sienos“ ir „Belsat“ tyrimas.

Įmonė įsteigta tuoj po to, kai „Lukašenkos piniginei“ J.Čyžui pritaikytos tarptautinės sankcijos. Bendrovės registravimui pasirinkta vieta – nieko panašaus į Dubaujaus dangoraižius. Tai griuvena sostinės centre, Giedraičių gatvėje. Šią istoriją detaliai nagrinėjo ankstesnis mūsų tyrimas:

„Lexie Ventures“ oficialiai vertėsi konsultavimo verslu. Tačiau ne mažiau įdomios šios įmonės operacijos nekilnojamojo turto sektoriuje.

2013 m. rugsėjį A.Aleksinui priklausanti bendrovė nusipirko butą sostinės Šermukšnių gatvėje, mažiau nei 100 metrų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Šiame bute netrukus įregistruotos dvi įmonės – „Paralama“ ir „Corami“, valdytos per tikrų naudos gavėjų nenurodžiusius Nyderlandų fondus. Abiem fondams atstovavo M.Giržadas.

Du A.Aleksino įmonės bute įsikūrę verslai veikė sinchroniškai. Jie įsteigti ir likviduoti tą pačią dieną, o verslo padangėje išbuvo vos po porą metų. Tačiau per tokį trumpą laiką dvi įmonės, oficialiai besivertusios automobilių dalių prekyba, sugebėjo sugeneruoti įspūdingas pajamas – apie 42 mln. eurų.

Su šių verslų valdymu susijusi elitinių finansinių paslaugų kompanija „Lewben“ neatsakė į klausimus apie A.Aleksino ryšį su „Paralama“ ir „Corami“. „Lewben“grupė  bent iki 2019 m. aptarnavo ir „Lexie Ventures“, kuri prieš keletą metų išsikėlė iš griuvenos Giedraičių gatvėje.

A.Aleksinas kategoriškai neigia turįs kokias nors sąsajas su kontrabanda. Jis tai vadina gandais, kuriuos skleidžia konkurentai ir piktavaliai. Mėginome susisiekti su A.Aleksino partneriu Lietuvoje M.Giržadu. Prisiskambinti nepavyko, o į elektroniniu paštu pateiktus klausimus jis neatsakė.

Publikacija ir vaizdo siužetas iš dalies finansuojami Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.


„Siena“ yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma žurnalistinio entuziazmo ir geros valios žmonių. Neparduodame reklamos bei teisių į tyrimus, kad svarbi informacija visuomenę pasiektų be jokių apribojimų ir be etikečių su kaina. Jei tikite mūsų darbu ir idėjomis, kviečiame prisidėti prie „Sienos“ veiklos Patreon platformoje.
© Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Šią publikaciją leidžiama perpublikuoti daline ar pilna apimtimi, gavus raštišką VšĮ Tiriamiosios žurnalistikos centras sutikimą ir nurodant informacijos šaltinį.
No items found.

Discover more investigations