Verslininkas, futbolo klubo savininkas, alpinistas, Everesto užkariautojas – tokiais titulais gali pasigirti baltarusis Uladzimiras Tsialpukas. Dabar jo biografijoje bręsta nauji titulai, galbūt net eilutė su žodžiu „teistumas“.
U.Tsialpukas Lietuvoje tyliai ir ramiai vystė verslą. Šio verslo užgyventas turtas naudotas ne tik jo savininko nuosavoms reikmėms, bet ir vienai ypatingai paskirčiai – priglausti kitą verslą, tiesiogiai susijusį su oligarchu Aleksandru Zaicevu, neseniai įtrauktu į tarptautinius sankcijų sąrašus.
Ramybė U.Tsialpuko lietuviškame versle tęsėsi dešimtmetį. Tada verslas netikėtai nusirito į bankrotą, o jo savininkas kaltinamas nuosavos įmonės turto pasisavinimu. Be to, į viešumą lenda detalės, rodančios, kad tyliai, bet prabangiai Vilniuje gyvenęs Baltarusijos verslininkas disponavo milijoninėmis neaiškios kilmės pinigų sumomis.
U.Tsialpukas kaltinamas nuslėpęs maždaug 5 mln. eurų vertės turtą. O dėl galimai aplaidaus buhalterijos tvarkymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Verslininkas visus kaltinimus kategoriškai neigia.
Anot U.Tsialpuko, jo santykiai su A.Zaicevu nutrūko prieš keletą metų, o dabartiniai pinigų srautai su garsiu oligarchu niekaip nesusiję. „Galiu ant Biblijos prisiekti“, - sakė verslininkas. Savo situaciją U.Tsialpukas apibendrina rusišku žodžiu „bezprediel“.
U.Tsialpukas – vienas nedaugelio baltarusių, įkopusių į Everestą. Tai įvyko 2006 metais, kai aukščiausią pasaulio viršukalnę verslininkas įveikė su dar dviem baltarusiais alpinistais, ekspedicijos laiką derinant prie sovietinės Pergalės dienos.
Alpinistų žygis neliko nepastebėtas aukščiausiame lygmenyje. Aliaksandras Lukašenka, tuomet valdęs šalį tik dvylika metų paeiliui, asmeniškai pasveikino Eversto užkariautojus. Netrukus diktatorius U.Tsialpukui skyrė valstybinį apdovanojimą „Už drąsą“.
Jau kitais metais U.Tsialpukas ėmėsi statybų verslo. Jis vadovavo Baltarusijos įmonei „Vlate Grupp“, kuri ėmėsi vystyti elitines statybas Minsko centre.
„Vlate Grupp“ statybos Baltarusijos sostinėje sulaukė nemenko kaimyninių namų gyventojų pasipriešinimo, susitikimuose su nepatenkintais gyventojais dalyvavo ir pats U.Tsialpukas. Pasipriešinti statyboms kaimynai nepajėgė.
Per keletą metų čia išdygo įspūdingas naujos statybos kompleksas, kuriame butai buvo pardavinėjami po maždaug 5500 dolerių už kvadratinių metrą – tai daugiau nei vidutinis metinis atlyginimas Baltarusijoje.
„Vlate Grupp“ buvo valdoma per Šveicariją – bendrovę labai panašiu pavadinimu „Vlate Holding“, kurios savininku nurodė buvęs pats U.Tsialpukas. Žodį „Vlate“ čia išgirsite dar ne kartą ir ne du.
2010 metais U.Tsialpuks įsteigė savo verslą Lietuvoje. Įmonės pavadinimą galbūt jau nuspėjote – UAB „Vlate“. Everesto užkariautojo verslas nurodė užsiimantis mašinų prekyba, tačiau tai nebuvo vienintelė šios įmonės paskirtis.
2012 m. „Vlate“ įsigijo prabangų kotedžią Vilniuje, Rudens gatvėje. Tais pačiais metais šiuo adresu įregistruota bendrovė „Sohra“. Jos savininkas – Aleksandras Zaicevas, buvęs Aliaksandro Lukašenkos sūnaus Viktoro padėjėjas. Tuo metu ši pavardė buvo menkai žinoma.
Dabar A.Zaicevas – vienas turtingiausių ir įtakingiausių žmonių Baltarusijoje. Buvęs Viktoro Lukašenkos padėjėjas per savo verslus tarpininkauja tiekiant baltarusišką techniką į Afriką, gauna dideles mokestines lengvatas. Po bendro „Sienos“ ir nepriklausomos Baltarusijos televizijos „Belsat“ tyrimo „Bat‘ka, babkės ir bomžynas“ A.Zaicevui ir jo verslui pritaikytos sankcijos.
Pats U.Tsialpukas „Sienai“ teigė reikalų su A.Zaicevu turėjęs prieš keletą metų. Būtent taip A.Zaicevo verslo imperijoje atsirado jau dar viena įmonė su jau girdėtu pavadinimu – „Vlate Logistik“.
„Aš jam kažką pardaviau, ir pas jį galbūt taip pat yra firma analogišku pavadinimu. (...) Nuo pat pradžių aš net nieko nevysčiau, tiesiog jam perleidau visas teises ir jis tuo užsiėmė. Aš ten niekada nelindau, nedalyvavau ir jokio santykio su tuo neturiu“, – kalbėjo U.Tsialpukas.
Paprašytas paaiškinti, kaip jo įmonės kotedže atsidūrė A.Zaicevo verslas, pašnekovas to nesureikšmino. „Manęs galėjo paprašyti - visa tai buvo mano nuosavybė, ir manęs galėjo tiesiog paprašyti: “Duok adresą registracijai”. Daviau, ir viskas. Ir tuo galėjo viskas ir baigtis“, – svarstė verslininkas.
U.Tsialpukas tvirtina jokių santykių su A.Zaicevu nepalaikantis. Esą nei su „Sohra“, nei su kitais oligarcho verslais jis reikalų neturi.
U.Tsialpuko lietuviškas verslas apie dešimtmetį gyvavo be didesnių problemų. Viskas pasikeitė pernai, kai „Vlate“ netikėtai ištiko bankrotas.
Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi Lenkijos bendrovė „ZPUE“ – stambi pramoninės įrangos gamintoja. Pernai birželį „ZPUE“ ieškinys buvo patenkintas, teismas U.Tsialpuko verslui paskyrė bankroto administratorių. Ir čia pradėjo aiškėti aplinkybės, administatorių vertinimu, rodančios abejotiną ar net nusikalstamą U.Tsialpuko veiklą.
Bankroto proceso eigoje nustatyta, kad „Vlate“ 2019 metų spalį įkeitė kotedžą Rudens gatvėje. Įkeitus prabangų būstą, gauta 580 tūkst. eurų paskola. Jau kitą dieną didžioji dalis šios sumos, anot bankroto administratorių, buvo pervesta į U.Tsialpuko sąskaitą – kaip paskola.
Teismui pateiktais duomenimis, iki bankroto verslininkas grąžino tik keliolika tūkstančių iš 400 tūkst. eurų viršijančios paskolos sumos. Be to, bankroto administratoriai teigė, kad buvo ir daugiau atvejų, kai įmonės skolinti pinigai keliaudavo į akcininko kišenę.
Susisiekus su U.Tsialpuku, jis „Sienai“ paaiškino, esą apskritai nėra jokios prievolės grąžinti šiuos pinigus.
„Tai mano pinigai, kuriuos įmonė man buvo skolinga. Niekas nepaėmė jokių 400 tūkstančių. Ten nėra jokių klausimų“, – sakė verslininkas.
Tiek „Vlate“ dokumentuose, tiek bylinėjantis bankroto klausimais, U.Tsialpukas nurodė pats gyvenantis įmonės kotedže. Valstybinė mokesčių inspekcija ne kartą medžiojo verslininkus, įmonių turtą naudojančius asmeninėms reikmėms, mat taip gali būti išvengiama mokesčių mokėjimo.
Tiek brangaus būsto naudojimas akcininko poreikiams, tiek įmonės skolintų lėšų perskolinimas akcininkui, dažnai figūruoja VMI tyrimuose. Kaip „Sienai“ teigė VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė, kiekvieną tokią situaciją reikia aiškintis atskirai.
„Esame identifikavę tokių atvejų ir esam su tuo susidūrę. Turime ne vieną mokestinį ginčą šioje srityje. Tai mūsų tikslas yra nustatyti tikrąją pajamų rūšį, identifikuoti, kokios tai yra pajamos, ir jas apmokestinti pagal mokesčių įstatymus – nepriklausomai nuo to, kokia forma yra parodyta“, – teigė R.Virvilienė.
U.Tsialpukas teismui nurodė kotedže gyvenantis nuomos pagrindais. Tą patį jis teigė ir pokalbio su „Sienos“ žurnalistu metu. Paklaustas, kokio dydžio nuomą mokėjo savo įmonei, pašnekovas sumą atsisakė atskleisti.
Pinigai už įkeistą kotedžą – ne vienintelė problema, užgriuvusi U.Tsialpuką po „Vlate“ bankroto. Teismo sprendimu, įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Be to, bankroto administatoriai teigia niekaip neatgaunantys iš U.Tsialpuko dokumentų, vedančių į milijoninės vertės turtą.
Bankroto procesą administruojanti įmonė „Adminova“ teismą informavo pasigedusi reikšmingo turto. Visų pirma – dingo įmonei priklausęs „Mercedes“ automobilis. Vėlesnėje bylinėjimosi stadijoje U.Tsialpukas teismui pareiškė, kad automobilis parduotas Šveicarijos piliečiui Alexanderiui Luftui.
Taip jau sutapo, kad A.Luftas ilgą laiką laiką vadovavo neseniai likviduotai Šveicarijos įmonei „Vlate Holding“. U.Tsialpukas pokalbyje su „Siena“ patvirtino, kad ši įmonė priklausė jam.
Anot bankroto administratorių, „Mercedesas“ – ne vienintelis iš „Vlate“ dingęs turtas. Pagal įstatymą, įmonės vadovas bankroto administratoriui turi perduoti visą bankrutuojančio verslo turtą. „Adminovos“ teigimu, U.Tsialpukas to nepadarė ir nuslėpė dokumentus, vedančius į milijoninės vertės turtą. Esą buvęs direktorius perdavę tik vieną iš dviejų įmonės automobilių ir įkeistą kotedžą Vilniuje, o dokumentai, leidžiantys identifikuoti didelės vertės finansinį turtą, perduoti nebuvo.
„Įmonės vadovas perdavė nemokumo administratorei nekilnojamąjį turtą ir automobilį, t. y. dalį ilgalaikio materialaus turto, tačiau likusi didžioji dalis turto, kurio vertė viršija 5 000 000 Eur, administratorei nėra perduota, duomenys, pagrindžiantys jo sudėtį ir buvimą, nepateikti“, – konstatuojama birželio 7 d. nutartyje, kurią priėmė Lietuvos apeliacinis teismas.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad U.Tsialpukui teko sumokėti mažiausiai vieną baudą už šių duomenų slėpimą, tačiau verslininkas dokumentų vis tiek neperdavė.
„Vlate“ bankroto procese atsirado ir naujų žaidėjų. Kipro bendrovė „Diamond Techsnab Limited“ balandį pateikė reikalavimą dėl milijoną eurų viršijančios skolos.
Pagal Vilniaus apygardos teismui pateiktus duomenis, ši suma sudaryta iš kelių skolinimo sandorių. Dauguma „Vlate“ skolintų pinigų turėjo būti grąžinta iki 2016 m. pabaigos, o 130 tūkst. dolerių (apie 110 tūkst. eurų) buvo skolinta iki 2018 m. kovo. Tačiau Kipro įmonė milijoninį įsiskolinimą prisiminė tik šiemet, kai „Vlate“ nuriedėjo į bankrotą.
Anot VMI atstovės R.Virvilienės, tokios situacijos Mokesčių inspekcijos praktikoje būna neretai.
„Reikia kiekvieną konkrečią situaciją vertinti individualiai, pagal nustatytas faktines aplinkybes. Be abejo, reikėtų kažkokio mažesnio arba didesnio tyrimo. Tačiau tai, kad šalys pamiršta dideles sumas, įtarimų turėtų kelti“, – svarstė pašnekovė.
U.Tsialpukas patvirtino, kad „Vlate“ turi kreditorių Kipre, bet į detales apie šiuos kreditorius nesileido. Sykiu jis patikino, esą šie pinigai niekaip nesusiję su A.Zaicevu.
„Galiu ant Biblijos prisiekti, kad tai su juo neturi nė menkiausio ryšio“, – sakė U.Tsialpukas.
Padedant tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos centrui OCCRP, „Sienai“ pavyko gauti duomenis apie „Diamond Techsnab Limited“. Įmonės tikrieji savininkai nežinomi, per viešus dokumentus jų nustatyti neįmanoma. Įmonės vadovas – Baltarusijos pilietis Aleksandras Strelčikas (Alexander Strelchik).
Be to, bendrovė Kipro registrui nuo 2016 metų neteikė jokių finansinių dokumentų. Iš viešų duomenų matyti, kad Kipro registras dėl to inicijavo „Diamond Techsnab“ likvidavimo procedūrą. Iš viešų duomenų matyti, kad „Diamond Techsnab“ šių metų balandį pateikė oficialią pretenziją, prieštaraudama likvidavimo procesui.
„Vlate“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o informacija apie tai perduota prokuratūrai. Pats U.Tsialpukas „Sienai“ patvirtino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo. Verslininkas tikino nieko neteisėto nepadaręs.
Tiek teisme, tiek pokalbyje su „Siena“ U.Tsialpukas tvirtino nenuslėpęs jokių dokumentų. Verslininkas teigė įtariantis, kad bankroto procedūra „Vlate“ inicijuota neskaidriai – esą bankrotą inicijavusi Lenkijos įmonė „ZPUE“ veikė nesąžiningai.
Anot pašnekovo, tarpininkaujant „Vlate“, „ZPUE“ tiekė pramoninę įrangą į Baltarusiją, bet dalies savo įsipareigojimų neįvykdė – todėl negavo dalies užmokesčio. Tačiau Lenkijos įmonė esą tai panaudojo kaip dingstį „Vlate“ bankroto inicijavimui.
„Bandžiau su jais susitarti, bet jie – apeidami visus Lietuvos įstatymus – padarė tai neteisėtai. Kaip jiems tai pavyko – nežinau“, – kalbėjo U.Tsialpukas.
Pašnekovas teigė įtariantis, kad bankroto administratoriai veikia būtent Lenkijos įmonės naudai. „Aš atidaviau visiškai visus dokumentus bankroto administratoriui. Įtariu, kad bankroto administratorius turi asmeninį interesą kažkokiu būdu iš manęs išmušti pinigus lenkams. Bet tai nepavyks“, – tęsė U.Tsialpukas.
Verslininkas sakė nesureikšminantis ikiteisminio tyrimo dėl „Vlate“ reikalų. Jis taip pat tikino nesiekęs nei pakenkti savo verslui, nei jį sužlugdyti.
„Tyčinio bankroto, nieko panašaus į tai būti negali. Galiu tai patvirtinti su melo detektoriumi, kaip tiktai reikia“, – reziumavo U.Tsialpukas.
„Siena“ dėl komentarų kreipėsi tiek į Lenkijos įmonę „ZPUE“, tiek į bankroto administratorius. Lenkijos bendrovė atsakymų į užklausą nepateikė, o „Vlate“ bankrotą administruojanti įmonė „Adminova“ pranešė negalinti teikti daugiau informacijos, nei yra prieinama viešose teismų nutartyse.
Prie tyrimo prisidėjo Aleksandr Jaroševič (Belsat TV) ir Olga Gein (OCCRP)
Publikacija iš dalies finansuojama Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
