Contact us

Any questions, tips? Anything else?

Thank you! Your submission has been received!
Oops! Something went wrong while submitting the form
tyrimai

Pistacijos su naftos prieskoniu: Lietuva ieško verslininko, galimai padėjusio Iranui apeiti sankcijas

Hatamas Nema, Lietuvos ieškomas dėl pistacijų krovinio, galėjo prisidėti prie šešėlinės prekybos Irano nafta (Wikimedia Commons ir SVT nuotr.)
Šarūnas Černiauskas
bendradarbiaujant su OCCRP is SVT
2020 08 25
Visi autoriaus tekstai →
2013 metais krovininis laivas „Uni Globe“ prisišvartavo Prancūzijoje, Havro uoste. Iš laivo iškrautos kelios dešimtys tonų pistacijų – krovinys, už kurį Lietuvoje registruota įmonė gavo solidžias pajamas. Tik viena bėda – nei krovinio, nei „Uni Globe“ Prancūzijoje tuo metu nebuvo.

 Dokumentus apie „Uni Globe“ kelionę į Havrą Lietuvos teisėsaugai pateikė iš Irako kilęs Švedijos pilietybę turintis verslininkas Hatamas Khatounas Nema (Hatam Khatoun Nema), kai susidomėta jo lietuviško verslo operacijomis. Bendradarbiaujant su užsienio valstybių pareigūnais, nustatyta, kad „Uni Globe“ Prancūzijoje nebuvo, o dokumentai apie laivo neva atgabentas pistacijas – galimai suklastoti. 

H.Nema sulaukė įtarimų dėl dokumentų klastojimo, apgaulingos buhalterinės apskaitos ir pinigų plovimo. Verslininkas buvo sulaikytas ir išduotas Lietuvai, tačiau atgavo laisvę už užstatą ir nerodo noro atvykti į teismo posėdžius. Todėl Lietuvos teisėsauga pistacijų magnatui išdavė jau antrą Europos arešto orderį.

H.Nema veikla apima ne tik Lietuvą ir ne tik pistacijas. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas, kurį su partneriais atliko tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP ir Švedijos televizija SVT, atskleidžia Lietuvoje ieškomo verslininko ryšius su Irano nafta – juoduoju auksu, kurio prekybą smarkiai apsunkino Iranui pritaikytos sankcijos.

Milijonas Lazdynuose

Registrų centro duomenimis, H.Nema nuo 2013 m. gegužės valdo Vilniuje registruotą bendrovę „Hameja“. Oficialus įmonės adresas – senos statybos daugiabutyje Lazdynuose, Architektų gatvėje, 56 numeriu pažymėtame name. Įmonė registruota 101 numeriu pažymėtame bute, kurį būtų galima vadinti verslo inkubatoriumi – mat Architektų g. 56-101 registruotų įmonių skaičius šiuo metu viršija septynis šimtus.

 

Be H.Nemos verslo, viename šio pastato bute registruota dar keli šimtai įmonių (Google Street View nuotr.)

Bendrovės „Hameja“ veiklos tikslai įmonės įstatuose aprašyti trimis žodžiais: „prekyba, paslaugos, gamyba“. „Hameja“ Registrų centrui niekuomet neteikė finansinių ataskaitų – dažnas atvejis tarp verslų, kurie realios veiklos nevykdo. Bet „Hamejos“ atvejis buvo kitoks. Lazdynų bute registruota bendrovė vos per kelis mėnesius gavo dideles įplaukas.

Kaip rodo „Sienos“ turimi duomenys, vos daugiau nei per porą mėnesių, 2013 m. liepą-rugsėjį, į Lazdynų daugiabutyje registruotos bendrovės sąskaitą Šiaulių banke pervesta apie 1,45 mln. JAV dolerių (to meto kursu – maždaug milijonas eurų). Įtartinas operacijas pastebėjęs bankas ėmėsi prevencijos priemonių ir dalį šių lėšų sustabdė.

Tolesnė įvykių eiga Lietuvos teisėsaugą atvedė pas H.Nemą, o pastarasis finansines operacijas aiškino niekada neįvykusiomis laivo „Uni Globe“ kelionėmis į Havrą.

Operacijos „paprasčiau“

„Hamejos“ operacijomis susidomėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Jau 2013 m. lapkritį H.Nema buvo apklaustas dėl šviežiai įsteigtos įmonės veiklos. Tuomet, kaip rodo „Sienos“ turimi duomenys, H.Nema aiškino, kad Lietuvoje yra „geras verslo klimatas“ – esą dėl to ir nuspręsta ir taip gausų keliose valstybėse išsibarsčiusių įmonių tinklą papildyti dar viena, registruota Lazdynų daugiabutyje.

Aiškindamas septynženklės sumos kilmę, H.Nema nurodė, esą vyko ne tiek prekyba, kiek skolinimas. Verslininkas tikino, esą pirkėjas – Honkonge registruota bendrovė „Eka Co Limited“ – iš kitos Honkongo įmonės „HMEA“, priklausančios H.Nemai, pirko prekes. Anot apklausiamo verslininko, jo šviežiai lietuviškai įmonei reikėjo lėšų, tad pirkėjo paprašyta atsiskaityti ne su „HMEA“, o su lietuviška įmone labai panašiu pavadinimu – „Hameja“. Čia esą atsirado dar viena grandis – Prancūzijos įmonė „CAP Industries“, valdoma Honkonge veikiančios „Eka Co“. Esą „Eka“ Prancūzijos įmonei nurodė atsiskaityti su lietuvišku H.Nemos verslu.

Anot H.Nemos, „Hameja“ jokių prekių nepirko ir nepardavė – esą sandoriai panaudoti kaip paskola: iš H.Nemos valdomos „HMEA“ Honkonge į jam taip pat priklausančią „Hameją“ Vilniuje. Verslininko teigimu, sudėtinga operacijų grandinė, įtraukiant prancūzišką įmonę, buvo pasirinkta, nes taip buvo „paprasčiau“.


Hatamas Nema adresą yra nurodęs šiame name Stokholmo pakraštyje (Eniro.se ir SVT nuotr.)

Paprastai tariant, H.Nema tvirtino, jog FNTT sudominusios finansinės operacijos iš tikrųjų buvo tik paskola, vienos jo valdomos įmonės suteikta kitai. Tačiau paskolos suteikimą patvirtinančių dokumentų verslininkas neturėjo – jis tvirtino pasitaręs su teisininkais, kurie nurodė, kad sutartis tokiais atvejais „nėra reikalinga“.

FNTT tokia pinigų kilmės versija suabejojo. O H.Nemos pateiktų dokumentų patikrinimas abejonių toli gražu neišsklaidė.

Laivas, kurio nebuvo

Didžiąją dalį „Hamejos“ įplaukų H.Nema aiškino pateikdamas dokumentus, liudijančius apie keliasdešimt tonų pistacijų, neseniai iškrautų Havro uoste.

H.Nema pareigūnams pateikė dokumentus, rodančius, jog krovininis laivas „Uni Globe“ 2013 m. intensyviai kursavo tarp Honkongo ir Prancūzijos. 2013 m. gegužę į Havrą esą atplukdyta 10,4 tonos pistacijų, tų pačių metų spalį – dar 25,1 tonos. Būtent už šias pistacijas (iš viso – 35,5 tonos) esą ir atkeliavo apie milijonas dolerių iš Prancūzijoje registruotos „CAP Industries“.

Lietuvos teisėsauga paprašė teisinės pagalbos Prancūzijoje. Gautas atsakymas H.Nemos versijos nepatvirtino: laivas „Uni Globe“ Havre paskutinįsyk lankėsi 2002 metais, kai turėjo visiškai kitą pavadinimą.

Teisėsaugos duomenimis, laivas „Uni Globe“ jokių H.Nemos įvardintų pistacijų į Havro uostą neplukdė
(Michael Stappen / MarineTraffic.com nuotr.)

Iš Prancūzijos gauti duomenys taip pat neatitiko kitų verslininko pateiktų dokumentų: važtaraščiuose nurodyti konkretūs konteineriai arba neegzistavo, arba niekada nebuvo Prancūzijoje. Vienu atveju – konteineris Prancūzijoje buvo, tačiau jis užfiksuotas visiškai kitoje muitinės deklaracijoje nei ta, kurią FNTT pateikė H.Nema.

Lietuvos teisėsauga taip pat kreipėsi į Honkongo kolegas. Atsakymas buvo vienareikšmiškas: H.Nemos nurodytomis datomis „Uni Globe“ Honkonge nebuvo, tad ir pistacijų krovinių šis laivas priimti negalėjo.

 Prancūzijos pareigūnai taip pat apklausė Bruno Giroud, mokėjimus „Hamejai“ atlikusios įmonės „CAP Industries“ vadovą. Verslininkas nurodė, esą jo vadovaujama įmonė su Iranu vykdo prekybą pistacijomis, bet dėl sankcijų atsiskaitymai vykdomi arba mainais, arba per tarpininkus. Jis teigė vykdęs su pistacijomis susijusius sandorius ir gavęs nurodymus dėl atsiskaitymo – tiesiai iš Irano.

Tačiau Lietuvos teisėsaugai pateikti dokumentai, anot B.Giroud, su realiai vykusiomis finansinėmis operacijomis nėra susiję. Sąskaitų-faktūrų numeriai sutapo su tais, kuriuos turėjo B.Giroud – tačiau sąskaitose nurodytos įmonės buvo visiškai kitos. Galiausiai Prancūzijos verslininkas pareiškė manantis, jog kai kurie Lietuvos teisėsaugai pateikti dokumentai yra suklastoti.

SVT žurnalistams susisiekus su B.Giroud, jis patvirtino, jog mokėjimai į Lietuvą buvo atliekami dėl Iranui taikomų sankcijų. „Kur pinigai nukeliavo iš Lietuvos – nežinau. Bet dabar tikrai nevykdytume tokių sandorių“, - sakė „Cap Industries“ vadovas.

Ne tik pistacijos

Pistacijos – buvusios ar nebuvusios – nėra vienintelė H.Nemos jungtis su Iranu. OCCRP, SVT ir partnerių atliktas tyrimas rodo, kad H.Nemos įmonių tinklas glaudžiai susijęs su Irano naftos ištekliais. O pastaraisiais prekiauti itin sudėtinga, mat sankcijos riboja operacijas JAV doleriais – pagrindine naftos prekybos valiuta.

Žurnalistinis tyrimas atskleidžia H.Nemos verslų vaidmenį tiekiant Irano naftą į Kiniją. Honkongo įmonė „HMEA“, kuri neva skolino milijoninę sumą lietuviškai „Hamejai“, yra centrinė šios schemos ašis.

OCCRP, SVT ir partnerių skaičiavimais, vien 2013 m. liepą – panašiu metu, kai „Hameja“ vykdė menamą prekybą pistacijomis, - HMEA atliko bent 100 mln. dolerių vertas finansines operacijas, jungiančias Kinijos ir Irano naftos sektorius.

Tarp tyrimo metu nustatytų operacijų – 60 mln. dolerių mokėjimas, kurį „HMEA“ gavo iš Honkonge registruotos bendrovės „China Best International (HK) Limited“. Tuomet šiai Honkongo bendrovei tebuvo keturi mėnesiai, įmonę valdė Kinijos pilietis Liu Qianting. Šiuo metu šis verslininkas vadovauja Kinijos bendrovei „Zhoushan Jinrun Petroleum Transfer Co Ltd“, kuri disponuoja naftos terminalais vienoje iš Kinijos provincijų. 

Pernai publikuotas „Reuters“ žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad būtent ten buvo iškraunama nafta iš Irano, apeinant tarptautinis sankcijas. Anot „Reuters“ surinktų duomenų, siekiant užmaskuoti krovinio kilmę, nafta buvo perkrauta iš vieno laivo į kitą, prieš patenkant į Kinijos vandenis.

Kinijos įmonės „Zhoushan Jinrun Petroleum Transfer Co Ltd“ valdoma uosto infrastruktūra (įmonės nuotr.)

Kitame finansinių operacijų grandinės gale buvo „International Oil and Design Construction Labuan Ltd“, Malaizijoje registruota įmonė, kuriai „HMEA“ 2013 m. liepą pervedė 46 mln. dolerių. Galutinė Mailaizijos įmonės savininkė – „Oil Design and Construction Corp“, Irano valstybinė naftos ir dujų kompaniją.

 

H.Nemos verslo ryšiai (Edin Pašović / OCCRP nuotr.)

„Tai, ką čia matome, turi tiek pinigų plovimo, tiek sankcijų vengimo požymių“, - sakė Vašingtone dirbantis pinigų plovimo prevencijos ekspertas Rossas S.Delstonas.

Orderis po orderio

„Sienos“ turimais duomenimis, Lietuvos teisėsauga įtarimus H.Nemai pareiškė 2015 m. vasarą. Verslininkas su kaltinimais nesutiko. Jis taip pat pažadėjo išsamius parodymus duoti vėliau, kai susipažins su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau pažado verslininkas netesėjo, o priežastis tam pasirodė pakankamai rimta. Mat paaiškėjo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Švedijoje.

2018 m. gegužę, Lietuvos išduoto Europos arešto orderio pagrindu, H.Nema buvo sulaikytas Švedijoje, jau po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę. Tų pačių metų liepą versininkas buvo perduotas Lietuvai. H.Nemai buvo taikomas suėmimas, tačiau vėliau kardomoji priemonė pakeista 50 tūkst. eurų užstatu, kurį sumokėjo jo artimieji. Vilniaus apygardos teismui pradėjus nagrinėti pistacijų bylą, verslininkas posėdžiuose nesirodė, Lietuvos pareigūnams su juo susisiekti nepavyko.

Pernai gegužę teismas nutarė 50 tūkst. eurų užsatą perduoti valstybės iždui, o H.Nemai paskirti naują kardomąją priemonę – suėmimą. Šios teismo nutarties pagrindu verslininkui išduotas naujas Europos arešto orderis. Neoficialiomis žiniomis, H.Nema tebėra ieškomas. Su H.Nema žurnalistai mėgino susisiekti per jo artimuosius, tačiau verslininko komentarų gauti nepavyko.

Visą tyrimą apie H.Nemos ryšius ir operacijas (anglų k.) skaitykite čia.


„Siena“ yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma žurnalistinio entuziazmo ir geros valios žmonių. Neparduodame reklamos bei teisių į tyrimus, kad svarbi informacija visuomenę pasiektų be jokių apribojimų ir be etikečių su kaina. Jei tikite mūsų darbu ir idėjomis, galite prisidėti prie „Sienos“ veiklos Patreon platformoje.


© Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Šią publikaciją leidžiama perpublikuoti daline ar pilna apimtimi, gavus raštišką VšĮ Tiriamiosios žurnalistikos centras sutikimą ir nurodant informacijos šaltinį.

No items found.

Discover more investigations