Po dar vienų abejotinų Baltarusijos prezidento rinkimų, Europos Sąjunga imasi sankcijų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. Ne pirmą kartą. Analogiškos ir net platesnės sankcijos režimui buvo taikomos ir po 2010 m. rinkimų, kai „batiuška“ triumfavo, o jėgos struktūros talžė protestuotojus. Bet tarp sankcijų paskelbimo ir jų pritaikymo ne visada galima dėti lygybės ženklą.
Tai įrodo bendras „Sienos“, nepriklausomos baltarusių televizijos „Belsat“ ir tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP tyrimas apie Anatolijų Ternavskį – Maskvoje gyvenantį oligarchą, kuriam dėl artimų ryšių su A.Lukašenka buvo taikomos sankcijos. Nutekėję dokumentai rodo, kad informacija apie A.Ternavskio ryšius su verslu Jungtinėje Karalystėje buvo nuslėpta, o pėdsakus užpustė atgaline data perrašyti dokumentai.
Laikrodžių atsukimas iki sankcijų pritaikymo A.Ternavskiui nėra vienintelė įdomi nutekėjusių dokumentų detalė. Juose radome ištisą dramą, kuri sukosi apie naftos sektoriaus magnatą, su juo susijusius verslus ir tarptautines sankcijas.
„Sankcijų paskelbimas ir jų įgyvendinimas yra du skirtingi dalykai. Nes de jure ir de facto irgi ne visuomet sutampa“, - „Sienai“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Vytis Jurkonis.
Kreipėmės į pagrindinius šios istorijos veikėjus – A.Ternavskį ir jo naudai veikusią Šveicarijos įmonę, kurios iniciatyva buvo kuriami laiku keliaujantys dokumentai. Nei verslininkas, nei buvę jo atstovai Šveicarijoje į dar rugpjūčio pabaigoje „Sienos“ užduotus klausimus kol kas neatsakė.
Po prezidento rinkimų pasipilantys protestai ir kruvinas jų slopinimas – savotiška A.Lukašenkos režimo tradicija. Kruvinos represijos prieš Baltarusijos piliečius, nepatikėjusius dar viena triuškinančia A.Lukašenkos pergale, pasipylė ir šiemet. Jų buvo ir prieš dešimtmetį, po 2010 m. prezidento rinkimų.
Bendrų vardiklių su dabartine situacija buvo ir daugiau. Kaip ir dabar, tuomet buvo ribojamos A.Lukašenkos konkurentų galimybės kandidatuoti. Kaip ir dabar, prieš dešimtmetį buvo persekiojami kritiški žurnalistai ir aktyvistai. Šiuos įvykius galite prisiminti pažiūrėję to meto AFP reportažą:
Kaip ir dabar, 2010 metų įvykiai Baltarusijoje sulaukė griežtos reakcijos iš Vakarų. A.Lukašenkos režimui paskelbtos sankcijos, asmenų sąrašą periodiškai papildant naujomis pavardėmis. Apie vieną šių pavardžių ir sukasi ši istorija.
Praėjusią savaitę įvestos ES sankcijos A.Lukašenkos režimui apima įvairaus rango valstybės pareigūnus: politikus, KGB vadovybę, centrinės rinkimų komisijos vadovus ir pan. Po 2010 m. įvykių sankcijos režimui buvo plečiamos, neapsiribojant oficialias pareigas užimančiais veikėjais – jos pritaikytos ir verslininkams, artimai susijusiems su A.Lukašenkos režimu.
Baltarusijos oligarchams sankcijos įvestos 2012 m. kovą. Čia garsiausiai linksniuotas Jurijus Čyžas – „Lukašenkos pinigine“ pravardžiuotas magnatas, mūsų šalyje žinomas ir iš verslo ryšių su dabartiniu Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentu Arūnu Pukeliu. J.Čyžo šešėlyje atsidūrė ne ką mažiau įtakinga persona – Kryme gimęs verslininkas Anatolijus Ternavskis, papildytame sankcijų sąraše įrašytas iškart po „Lukašenkos piniginės“.
„Ternavskio pavardė prieš dešimtį metų neretai buvo linksniuojama šalia tokių žmonių kaip Čyžas ar Peftijevas. Kaip ir Čyžo atveju, Ternavskio verslo dalis buvo naftos (perdirbimo) srityje, jis taip pat buvo įsitraukęs į Prezidento sporto klubą, kas rodo ypatingą ir asmeninį ryšį ne tik su A. Lukašenka, bet ir jo sūnumi“, - sakė V.Jurkonis.
A.Ternavskis turtus krovėsi iš rusiškos naftos. Subyrėjus Sovietų sąjungai, jo įmonė „Univest-M“ įgijo išskirtines teises tarpininkauti tiekiant „Rosneft“ žaliavą perdirbimui į Baltarusiją. Verslas augo sparčiai ir sėkmingai. 2006 m. „Univest-M“ buvo trečias stambiausias mokesčių mokėtojas Baltarusijoje. Šiuo metu „Univest-M“ savo investicijų į paketą vertina maždaug milijardu dolerių. A.Ternavskio verslai išsišakojo ne tik naftos pramonėje, bet ir statybose bei apgyvendinimo paslaugų sektoriuje.
2012 m. ES sankcijos pritaikytos tiek A.Ternavskiui, tiek „Univest-M“. Sankcijos pagrįstos A.Ternavskio verslo parama Baltarusijos jėgos struktūroms, prezidento sporto klubo finansavimu bei tuo, jog verslininkas buvo „artimas“ A.Lukašenkos šeimos nariams. Pavyzdžiui, jo versle buvo įdarbinta ilgiausiai valdančio Europos diktatoriaus marti.
ES Tarybos sprendimas nustatė, kad A.Ternavskiui ir kitiems sankcijų sąraše atsidūrusiems asmenims „arba jų naudai neleidžiama tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais“ ES teritorijoje.
Netrukus sankcijos pradėjo kenkti su A.Ternavskiu susijusiems verslams Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Kaip aiškėja dabar – ne visiems.
A.Ternavskis tapo savotišku ES sankcijų poveikio pavyzdžiu, kai pralaimėjo teisminį ginčą Kipre. Su verslo partneriu Anatolijumi Loktionovu A.Ternavskis kivirčijosi dėl Rusijos įmonės „Naftatrans“ kontrolės. Kuo čia dėtas Kipras? Ogi tuo, kad savo akcijų dalį A.Ternavskis valdė per Kipre registruotą bendrovę „Rayhill Limited“.
2013 m. Kipro teismas nutarė, kad disponuodamas verslu Kipre A.Ternavskis darytų tai, ką draudžia ES sankcijos. Taip kivirčas dėl „Naftatrans“ baigėsi A.Loktionovui palankiu sprendimu.
Šiame ginče tiesiogiai dalyvavusią bendrovę „Rayhill Limited“ A.Ternavskis kontroliavo per Jungtinės Karalystės Mergelių salose registruotą kompaniją „Prime International Alliance“.
Ši ir kelios kitos su A.Ternavskiu susijusios įmonės buvo valdomos per liūdnai pagarsėjusią Panamos kompaniją „Mossack Fonseca“. Nutekėję šios kompanijos dokumentai, kuriuos tarptautinėms žurnalistų pajėgoms perdavė Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ ir tiriamosios žurnalistikos centras ICIJ, rodo, kad šios bendrovės kontrolė vėl teko ne tiesiogiai A.Ternavskiui, o dar vienai ofšorinei įmonei pavadinimu „Courtyard Capital“. Pastaroji bendrovė valdė ir dar vieną su A.Ternavskiu susijusį verslą, jam jau esant sankcijų sąrašuose. Ir buvo netikėtai pašalinta, pasitelkus keliones laiku.
Nuo 2004 m. A.Ternavskis turėjo didelį svorį Mergelių salose registruotoje bendrovėje „Roping Marketing Corp.“. Kaip rodo jam išduotas įgaliojimas, A.Lukašenkos aplinkos verslininkas galėjo visokeriopai disponuoti šios įmonės turtu, atidarinėti ir uždarinėti banko sąskaitas, jos vardu pirkti ar parduoti vertybinius popierius bei sudarinėti kitokius sandorius.
2012 m. kovo 23 d., kai ES Taryba A.Ternavskiui pritaikė sankcijas, šis dokumentas tebegaliojo. Oficiali „Roping Marketing“ kontrolė tuomet priklausė kompanijai „Courtyard Capital“ – tai pačiai, per kurią A.Ternavskis valdė verslą Kipre. Tačiau netrukus po to pasipylė įvykiai, kurie laiką atsuko atgal.
2012 m. balandžio 2 d. į „Mossack Fonseca“ kreipėsi Šveicarijos kompanija „Steval Management“, atstovavusi A.Ternavskiui jo verslų valdyme. Šveicarijos įmonė paprašė pakeisti „Roping Marketing“ savininką ir Mergelių salų įmonės akcijas perleisti naujam šeimininkui – Panamoje registruotai įmonei „Pemlock Finance Corp.“
Dokumente iš Ženevos buvo įrašyta labai konkreti data – 2012 m. kovo 8 d. Kitaip tariant – beveik mėnuo anksčiau, nei pats dokumentas, kuriuo prašoma registruoti naują „Roping Marketing“ akcininką. Kodėl tai reikėjo padaryti, Šveicarijos įmonė nedetalizavo. Tačiau 2012 m. kovo 8 d. A.Ternavskiui sankcijos dar nebuvo taikomos.
„Mossack Fonseca“ prašymui pakluso ir jo nekvestionavo. Šviežutėlė Panamos įmonė, pati įkurta tik kovo 8 d., tapo nauja „Roping Marketing“ šeimininke. Taip su A.Ternavskiu susijusi įmonė ėmė keliauti laiku ir savininkus pakeitė anksčiau, nei tai iš tikrųjų įvyko.
Kas bendro tarp Mergelių salose registruoto verslo ir ES sankcijų? Šiuo atveju, jungtis tiesioginė – „Roping Marketing“ tuo metu valdė Londone registruotą naftos sektoriaus kompaniją „Uni-Trade Limited“. Jungtinė Karalystė 2012 m. tebepriklausė ES, o „Brexit“ perspektyvos buvo panašesnės į serialo „Black Mirror“ siužetą.
Mergelių salų įmonių registras veikia visiškai kitaip nei, pvz., Lietuvos. Ten centrinė valdžia nedisponuoja iš esmės jokia informacija apie įmonių savininkus – už tokių duomenų kaupimą ir tvarkymą atsakingi atitinkamų paslaugų tiekėjai. Tokiu buvo ir „Mossack Fonseca“.
Esant poreikiui, Mergelių salų institucijos turi teisę iš paslaugų tiekėjų reikalauti informacijos apie verslų savininkus ir operacijas. Praėjus keliems mėnesiams po „Roping Marketing“ savininkų perrašymo atgaline data, taip ir nutiko.
2012 m. rugpjūčio pabaigoje į „Mossack Fonseca“ kreipėsi Mergelių salų Finansinių tyrimų agentūra. Buvo prašoma pateikti informaciją apie faktinį „Roping Marketing“ savininką, su bendrove susijusias bankines sąskaitas bei įmones, o taip pat – visą kliento dalykinių santykių stebėsenos dokumentaciją. Angliškas terminas – „due diligence“.
Tuo metu „Mossack Fonseca“ specialistai greitai atsekė, kad „Roping Marketing“ vardu veikti įgaliotas A.Ternavskis. „Mossack Fonseca“ turėjo ir dokumentus, patvirtinančius, kad jam taikomos sankcijos. Tačiau, po susirašinėjimo su verslininkui atstovaujančia „Steval Management“, ši informacija buvo nuslėpta nuo teisėsaugos.
Mergelių salų teisėsaugai 2012 m. rugsėjį pateikti du atsakymai. Viename teigiama, kad „Roping Marketing“ kontroliuoja „Pemlock Finance“. Kitame – kad pastarosios įmonės faktiniai naudos gavėjai yra Lucienas Rochat ir Stephanas Brunner, „Steval Management“ atstovai.
Nė viename Finansinių tyrimų agentūrai pateiktame atsakyme neužsiminta apie A.Ternavskį ar jam išduotą įgaliojimą. Taip pat nepateikti įmonės patikros dokumentai, kuriuose A.Lukašenkos aplinkos verslininkas neabejotinai figūravo.
A.Ternavskio istorija su „Mossack Fonseca“ tuo nesibaigia. 2013 m. kovą, praėjus maždaug metams po verslininko įtraukimo į sankcijų sąrašus, juo rimtai susirūpino Sandra de Cornejo, „Mossack Fonseca“ Atitikities departamento vadovė. Šis „Mossack Fonseca“ padalinys buvo tiesiogiai atsakingas už rizikos prevenciją ir probleminių klientų identifikavimą.
„Kontaktuojame su klientu (t.y. „Steval Management“), o klientas atsisako pateikti informaciją apie galutinius savininkus, - kolegoms rašė S. de Cornejo, minėdama iškart kelias su A.Ternavskiu susijusias įmones. – Jei su mumis susisiektų kokia nors institucija ir nepateiktume tokios informacijos, pažeistume įstatymą.“
S. de Cornejo vertinimu, problema buvo būtent A.Ternavskis. „Atsižvelgiant į tai bei į prastą patirtį, kurią turėjome su žmonėmis iš sankcijų sąrašų, siūlau atsisakyti atstovavimo įmonėms, kuriose ponas Ternavskis yra įgaliotas“, - teigė Atitikties departamento vadovė.
Į S. de Cornejo pasiūlymą buvo atsižvelgta rimtai ir nedelsiant. „Mossack Fonseca“ ėmėsi procedūrų, reikalingų oficialiam pasitraukimui iš „Roping Marketing“, „Prime International Alliance“ ir kitų su A.Ternavskiu susijusių verslų valdymo. Buvo paruošti „Mossack Fonseca“ parūpintų direktorių atsistatydinimo pareiškimai bei oficialus pranešimas Mergelių salų registrui, kuriame nurodoma, kad „Mossack Fonseca“ šių įmonių reikalų nebetvarkys.
Praėjus metams po sankcijų paskelbimo A.Ternavskiui, „Mossack Fonseca“ nutarė nukirsti visus saitus su šiuo klientu. Tačiau tai taip ir neįvyko.
Apie sprendimą pasitraukti „Mossack Fonseca“ pranešė A.Ternavskio verslus tvarkančiai Šveicarijos įmonei „Steval Management“. Ji atsakė esanti „nemaloniai nustebinta“ tokio sprendimo. „Mossack Fonseca“ biuro Ženevoje atstovas reagavo nevyniodamas į vatą.
„Manau, esate informuoti apie mūsų pasitraukimo priežastis. Anatolijus Ternavskis, šių įmonių įgaliotinis, yra ES sankcijų sąraše dėl savo santykio su Baltarusijus prezidentu Aliaksandru Lukašenka. (...) Panašu, kad mano kolegos Panamoje bergždžiai bandė iš jūsų gauti atitikties dokumentaciją šioms dviem įmonėms bei nustatyti jų naudos gavėją. Tai priežastis, dėl ko buvo nuspręsta trauktis“, - rašė „Mossack Fonseca“ atstovas Miguelis Diazas.
Tačiau „Mossack Fonseca“ atstovybės Šveicarijoje ryžtas užgeso. Kaip rodo nutekėję dokumentai, viskas apsivertė aukštyn kojomis po vieno susitikimo Ženevoje.
Jame dalyvavo „Steval Management“ atstovai ir „Mossack Fonseca“ biuro Šveicarijoje vadovas Adrianas Simonas. „Klientas labai nusivylęs MF (t.y. „Mossack Fonseca“) požiūriu ir mano, kad taip elgtis yra labai pavojinga. Klientas mano, kad po 20 sėkmingo bendradarbiavimo metų reikėtų kitaip traktuoti gerą klientą“, - po šio susitikimo rašė A.Simonas, pridurdamas, kad „klientas“ juo pasitiki.
Susitikimo Ženevoje rezultatas – visiškas „Mossack Fonseca“ pasitraukimo procedūrų sustabdymas. Visus dokumentus, kuriais turėjo būti įtvirtintas „Mossack Fonseca“ pasitraukimas, nurodyta sunaikinti.
Likdama su A.Ternavskiu susijusių įmonių atstove, „Mossack Fonseca“ liko atsakinga ir už duomenų teikimą Mergelių salų teisėsaugai. To prireikė labai greitai. Ir panašu, kad to priežastimi tapo kaip tik „Mossack Fonseca“.
2013 m. balandį į „Mossack Fonseca“ vėl kreipėsi Mergelių salų Finansinių tyrimų agentūra, prašydama pakartotinai pateikti informaciją apie „Roping Marketing“. Palyginti su ankstesniu kreipimusi, dokumente buvo vienas, bet ryškus naujas punktas: „Prašome patvirtinti ryšį tarp įmonių ir p. Anatolijaus Ternavskio“. Prašymas paremtas pranešimu apie įtartinas finansines operacijas. Jį, kaip leidžia suprasti agentūros dokumentas, pateikė būtent „Mossack Fonseca“.
Čia vėl prasidėjo susirašinėjimas su „Steval Management“. Šveicarijos įmonė „Mossack Fonseca“ pateikė dokumentus, rodančius, kad „Roping Marketing“ galutinė naudos gavėja yra Natalija Anatoljevna Ternavskaja – sprendžiant iš tėvavardžio ir to paties adreso Maskvoje, A.Ternavskio dukra.
Būtent tokia informacija ir buvo pateikta Mergelių salų teisėsaugai, taip pat nurodant, kad „Roping Marketing“ vardu įgaliotas veikti yra A.Ternavskis. Taip pat nurodyta, kad „Roping Marketing“ valdo 85 proc. Londone veikiančios įmonės „Uni-Trade“. Sankcijos A.Ternavskiui tuo metu galiojo ir Jungtinėje Karalystėje.
Beje, vykstant dramatiškiems susirašinėjimams, datų keitimams ir susitikimams Ženevoje, A.Ternavskiui sankcijas taikė ne tik Europos Sąjunga. Sankcijos galiojo ir Šveicarijoje – šalyje, kur veikė A.Ternavskį aptarnavusi „Steval Management“.
Šveicarijoje tam tikriems verslams, konkrečiai – teisinių paslaugų kontoroms – taikomos išimtys, leidžiančios kliento tapatybę teisėtai laikyti po paslapties skraiste. Tačiau šiuo metu likviduojama „Steval Management“, panašu, tokių privilegijų neturėjo.
„Steval“ nebuvo teisinių paslaugų kontora, greičiau patikėtinio paslaugų įmonė. Patikos paslaugų įmonėms Šveicarijoje taikomi pinigų plovimo prevencijos teisės aktai, o jų slaptumas, palyginti su advokatais, yra silpnai apsaugotas“, - „Sienai“ teigė Markas Piethas, Bazelio universiteto baudžiamosios teisės profesorius.
Kreipėmės į Europos Komisiją su prašymu paaiškinti, ar Baltarusijos režimui pritaikytų sankcijų sąrašuose esančių veikėjų artimieji taip pat galėjo pajusti sankcijų poveikį. Atsakymas buvo teigiamas.
„Individams taikomos sankcijos paprastai apima tiek draudimą įvažiuoti [į ES teritoriją], tiek turto įšaldymą, o šis apima draudimą sąraše esančiam asmeniui suteikti prieigą prie turto. Nors draudimas įvažiuoti taikomas tik sąrašuose esančiam asmeniui, turto įšaldymo apimtis yra platesnė. Kas dėl artimų giminaičių, turtas, valdomas sąraše esančio asmens sutuoktinio ar vaiko, turi būti įšaldytas“, - raštu pateiktame komentare nurodė EK.
Tačiau A.Ternavskio dukters oficialiai kontroliuojamo verslu Jungtinėje Karalystėje sankcijos nepalietė.
Kaip rodo oficialūs Jungtinės Karalystės registro dokumentai, A.Ternavskiui būnant sankcijų sąrašuose, „Uni-Trade“ toliau veikė ir gavo nemažai pajamų. Jungtinės Karalystės Iždo departamentas „Sienai“ nurodė, kad jokios sankcijos šios įmonės atžvilgiu pritaikytos nebuvo.
Bandėme susisiekti su dviem buvusiais „Steval Management“ darbuotojais, dalyvavusiais susirašinėjime su „Mossack Fonseca“. Buvo paprašyta klausimus pateikti raštu, tačiau atsakymų nė vienas buvęs A.Ternavskio reikalų tvarkytojas į klausimus neatsakė. A.Ternavskio komentarų gauti taip pat nepavyko.
Prie šios publikacijos prisidėjo Vlad Lavrov (OCCRP) ir Stas Ivashkevich (Belsat TV)