Contact us

Any questions, tips? Anything else?

Thank you! Your submission has been received!
Oops! Something went wrong while submitting the form
tyrimai

Pigūs ukrainiečiai. Kitas gelbėtojo iš Marijampolės veidas

Miglė Krancevičiūtė ir Šarūnas Černiauskas
Bendradarbiaujant su Yanina Korniienko (Slidstvo.info, Ukraina)
2022 10 27
Visi autoriaus tekstai →

Marijampolietis verslininkas Mečislovas Bušas jau pirmomis Rusijos karo prieš Ukrainą dienomis apsiskelbė pabėgėlių gelbėtoju. Verslininkas ukrainiečiams žadėjo būstą ir gerai apmokamą darbą. M.Bušo įmonės „Nermeka“ pažadai smarkiai skyrėsi nuo tikrovės.

Tai jau antras „Sienos“ tyrimas apie „Nermekos“ veiklos užkulisius. Pirmo tyrimo metu nustatėme, kaip M.Bušo verslas pabėgėlius iš Ukrainos darbino pažeidžiant jų teises ir nesilaikant Darbo kodekso normų. Po šio tyrimo M.Bušui dėl darbo sąlygų pažeidimų skirta bauda, o į „Sieną“ kreipėsi daugiau žmonių, nukentėjusių nuo „Nermekos“ – tiek ukrainiečių, tiek lietuvių. 

Paaiškėjo, kad įdarbinimo paslaugų kompanija „Nermeka“ Marijampolės verslo padangėje sužibo tuoj po to, kai M.Bušas išėjo iš pataisos namų, kur atliko bausmę dėl finansinių nusikaltimų. Taip pat paaiškėjo, kad dar laukdamas teismo nuosprendžio marijampolietis vežiojo cigarečių kontrabandą – ir buvo pagautas bent šešis kartus. 

Galiausiai, paaiškėjo, kad „Nermeka“ galimai apeidinėjo Lietuvos įstatymus ir nepagrįstai išskaičiuodavo iš savo darbininkų „hipotetinius“ mokesčius, kurių nereikėjo mokėti. Be to, M.Bušo verslas vėl turi problemų su teisėsauga – tyrimą „Nermekos“ atžvilgiu atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

M.Bušas atsakė tik į dalį „Sienos“ pateiktų klausimų. Prašymus pakomentuoti savo praeities epizodus, susijusius su kontrabanda ir finansiniais nusikaltimais, verslininkas prilygino asmens duomenų pažeidimui ir pareikalavo šiuos duomenis pašalinti.

Kontrabanda, „bomžas“ ir kalėjimas

Marijampolietis M.Bušas versle sukasi ne pirmą dešimtmetį. Ankstyvaisiais savo verslininko karjeros metais jis vadovavo medienos sektoriuje veikusiai bendrovei „Valderama“, kuri netikėtai nuriedėjo į bankrotą. Prieš bankrotą įmonės turtas buvo pradangintas, o kontrolė – perleista asmeniui, teismo proceso metu įvardintam kaip „bomžas“.

Dėl „Valderamos“ žlugimo ir turto iššvaistymo M.Bušas mynė teismų slenksčius. O tuo pat metu jis lankėsi ir netolimame užsienyje – kito „verslo“ reikalais. Būsimas įdarbinimo paslaugų magnatas 2012-2014 metais bent šešis kartus sulaikytas su cigarečių kontrabanda. Viešuose teismų sprendimuose matyti, kad tai jam kainavo mažiausiai šešių automobilių konfiskavimą ir apie 26 tūkst. eurų baudų.

Nors kontrabandos gabenimas pasibaigdavo baudomis ir konfiskuotais automobiliais, „Valderamos“ istorija M.Bušui baigėsi kur kas liūdniau.

Buvusios „Valderamos“ patalpos (Andriaus Švitros / „Sienos“ nuotr.)

Teismai nustatė, kad verslininkas iššvaistė didelės vertės įmonės turtą. Pirmiausiai kalba eina apie apvalios sumos vertus automobilius ir techniką, įgytą už skolintas lėšas. Įmonė taip pat neatsiskaitė su aibe kreditorių už maždaug 150 tūkst. eurų sumą.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonei riedant į bankrotą M.Bušas suorganizavo fiktyvų jos kontrolės perleidimą. Neva už 50 tūkst. litų, įmonės akcijas iš M.Bušo artimųjų perėmė mažai kam žinomas vyriškis iš Panevėžio. Tik M.Bušo artimieji paliudijo jokių pinigų negavę. Vienas „Valderamos“ akcininkų netgi paliudijo žinojęs, kad įmonė perrašyta „bomžui“.

Menamą investuotoją Marijampolės pareigūnai rado Panevėžyje. Vyriškis neturėjo ne tik 50 tūkst. litų investicijoms, bet ir pinigų kelionei į Marijampolę. Vėliau jis paliudijo M.Bušo pateiktus dokumentus pasirašęs degalinėje, už porą šimtų litų. Vyras taip pat pasakojo pasirašęs ir savo akcijų perleidimo sutartį – už papildomą 20 litų atlygį.

Naujas „Valderamos“ savininkas – taip pat panevėžietis – paliudijo jokių akcijų nepirkęs. Vyras sakė dirbęs emigracijoje ir tik grįžęs tėvynėn sužinojęs, kad jo vardu registruoti net keli verslai.

M.Bušas teisme tikino tikrai ieškojęs investuotojų ir tikrai juos radęs. Esą įmonės turtą – tiek vertingą techniką, tiek buhalterinius dokumentus – pasiėmė pirmasis investuotojas.

Teismas verslininku nepatikėjo ir skyrė jam pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. „Sienos“ žiniomis, M.Bušas iš Pravieniškių pataisos namų buvo paleistas lygtinai. Ir netrukus po to Marijampolėje sužibo „Nermekos“ žvaigždė.

M.Bušas į klausimus apie kontrabandą ir „Valderamos“ bylą neatsakė. Raštu pateiktame komentare verslininkas pareiškė tai interpretuojantis kaip neteisėtą disponavimą jo asmens duomenimis ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimą. M.Bušas pareikalavo šiuos duomenis pašalinti. Su reikalavimu nesutikome.

Kelias aplink įstatymą – per Lenkiją

„Nermeka“, rinkoje veikianti su prekės ženklu „HireLabas“, nuo seno skelbiasi siūlanti ukrainiečių darbo jėgą. Įmonė tai atvirtai įvardija kaip laikiną įdarbinimą ir darbuotojų nuomą. Tačiau iki Rusijos karo prieš Ukrainą, Lietuvos įstatymai draudė trečiųjų šalių (tarp jų – Ukrainos) piliečius naudoti laikinajam įdarbinimui. 

Kaip M.Bušo verslas galėjo darbinti ukrainiečius esant tokiam draudimui? Galimus įrodymus mums pateikė ukrainietė Darija (vardas pakeistas šaltinio saugumo sumetimais), į „Nermeką“ atvykusi dar iki prasidedant karui.

Ukrainietė parodė savo darbo susitarimus. Nors moteris patikino žinojusi, kad važiuoja į lietuvišką įmonę ir dirbs Lietuvoje, pirma stotelė jos kelionėje buvo Punskas. Būtent ten veikia M.Bušo vadovaujama Lenkijos įmonė „Hirelabas Group“. Būtent ši, o ne lietuviška įmonė su Darija sudarė darbo sutartį – su M.Bušo parašu. Būtent lenkiška įmonė, o ne lietuviška „Nermeka“ išsiuntė Dariją dirbti į Uteną, kur moteris buvo išnuomota dirbti „Biovelos“ mėsos perdirbimo fabrike.

Darija pasakojo dirbusi neapskaitytus viršvalandžius – kaip ir anksčiau „Sienai“ apie „Nermeką“ liudiję ukrainiečiai. Moteris taip pat parodė, kokiomis sąlygomis ji buvo apgyvendinta.

Tokiomis sąlygomis Utenoje apgyvendinti ukrainiečiai

Bet labiausiai moterį šokiravo atlyginimas, kai vietoj laukto uždarbio ji tegavo apie 30 eurų – mat iš jos darbo užmokesčio buvo išskaičiuot aibė išlaidų, apie kurias moteris teigė nebuvusi informuota. Pašnekovė teigė kreipusis į mėsos perdirbimo įmonės administraciją ir išgirdusi, kad už jos ir kitų ukrainiečių išdirbtas valandas buvo atsiskaityta su „HireLabas“ – taigi su jais ir derėtų aiškintis.

Analogišką poziciją „Sienai“ išdėstė ir „Biovelos“ rinkodaros direktorius Povilas Vinžanovas. „Su paslaugos tiekėju esame atsiskaitę ir sumokėję rinkos sąlygas atitinkančius atlyginimus”, – raštu pateiktame komentare teigė jis.

Darijos santykiai su M.Bušo verslu nutrūko taip ir neatgavus nemenkos sumos pinigų, kuriuos moteris neabejoja uždirbusi. Su „Nermeka“ jau kurį laiką nedirba ir „Biovela“. 

„Taip, mes paslaugos pirkimus iš „Nermekos“ esame nutraukę ir jų paslaugomis nesinaudojame“, – teigė P.Vinžanovas.

Ar tokiam sprendimui įtakos turėjo ukrainiečių situacija – „Biovelos“ atstovas nedetalizavo.

Inspektoriai laikino darbo nemato

Anot darbo teisės eksperto, advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ partnerio Tomo Bagdanskio, ukrainiečių laikinas įdarbinimas per Lenkiją primena teisinės spragos išnaudojimą. Mat Lietuvoje iki karo toks ukrainiečių darbas buvo draudžiamas, bet ES priklausančios kaimyninės Lenkijos teisinė bazė tai leido.

„Lenkijoje steigiama įmonė ir į Lenkijos įmonę įdarbinami tie trečiųjų valstybių piliečiai. (...) Tai jeigu atitinka Lenkijos nacionalinę teisę, įdarbint galima“, – kalbėjo T.Bagdanskis.

Tomas Bagdanskis („Sienos“ nuotr.)

Tokios spragos buvimą pripažįsta ir Valstybinė darbo inspekcija.

„ES šalyse galioja laisvas paslaugų judėjimas, laikinasis įdarbinimas taip pat yra paslauga. Ne visos ES valstybės narės turi apribojimus dėl trečiųjų šalių piliečių laikinojo darbo, kaip pavyzdys – Lenkijoje tokio apribojimo nėra“, – „Sienai“ teigė VDI atstovė Jolanta Bielskienė. 

Tačiau „Nermekos“ veiklą prižiūrintys Marijampolės darbo inspektoriai įstatymo apeidinėjimo požymių nerado. Anot VDI, „Nermeka“ inspektoriams nurodė apskritai nesiverčianti laikinojo įdarbinimo paslaugomis. 

„Ši įmonė nėra kreipusi į VDI su prašymu įtraukti ją į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, ankstesnių patikrinimų metu įmonės atstovai taip pat deklaravo nesiverčiantys laikinojo įdarbinimo veikla. Be to, „Sodros“ duomenimis, šioje įmonėje nebuvo įdarbinami darbuotojai pagal laikinojo darbo sutartis“, – aiškino J.Bielskienė.

Analogišką poziciją „Sienai“ pateikė ir M.Bušas. Nors „Nermeka“ net savo interneto svetainėje nurodo besiverčianti laikinuoju įdarbinimu ir siūlanti darbo jėgos nuomą.

 „UAB „Nermeka“ neteikia laikinojo įdarbinimo paslaugų ir tai nėra susiję su Lenkija“, – teigiama M.Bušo pasirašytame rašte.

„Nermekos“ vadovas neigia Lenkiją pasitelkęs įstatymo apėjimui. Esą verslo padalinys Lenkijoje įsteigtas visiškai kitais tikslais.

„Lenkijos Respublika yra didelė valstybė, turinti didelį ekonominį potencialą, patraukli Ukrainos Respublikos piliečiams. Preliminariais duomenimis, dar iki karo Lenkijoje dirbo apie 2 mln. ukrainiečių, tad natūralu, kad planuodami įmonės plėtrą šia rinka susidomėjome ir mes“, – teigia M.Bušas.

Mečislovas Bušas (Andriaus Švitros / „Sienos“ nuotr.)

Spraga po spragos

Dar viena šalis, kurioje darbuojasi M.Bušo verslų siunčiama darbo jėga – Vokietija. Ten M.Bušo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nelegalaus darbo, pasitelkiant lietuvių ir ukrainiečių darbo jėgą. „Sienos“ turimi dokumentai rodo, kad M.Bušui šiame tyrime netgi buvo pareikšti įtarimai.

Padedant kolegoms iš Vokietijos, sužinojome, kad tyrimas buvo nutrauktas. To priežastis – Vokietijos teisės norma, pagal kurią tyrimas gali būti nutrauktas nustačius menkareikšmį pažeidimo pobūdį. Tačiau tuo M.Bušo vokiški reikalai nesibaigė.

Į „Sieną“ kreipėsi buvęs „Nermekos“ darbininkas Laimis Stanislauskas. Vyras pasakojo dirbęs Vokietijoje, o po komandiruotės sąskaitoje pasigedęs kelių šimtų eurų. Paaiškėjo, kad „Sodra“ iš jo sąskaitos išskaičiavo socialinio draudimo mokesčius, nes L.Stanislauskas „Nermekos“ iniciatyva buvo išbrauktas iš socialinio draudimo sąrašų.

Pašnekovas patikino, kad tuo metu jis tikrai dirbo „Nermekai“ ir darbavosi Vokietijoje. Aiškindamasis su „Sodra“, darbininkas sužinojo, neva pateiktas jo pasirašytas prašymas jį šalinti iš „Sodros“ sąrašų – nors pats vyras teigė tokio dokumento nepasirašinėjęs. Mėginimas išsiaiškinti su „Nermeka“ baigėsi be rezultato.

„Administratorė gal atsiliepė. Tai sako, oi, nieko čia nepagąsdinsi, čia gali ką nori, tą daryti. Sako, ir tu čia mūsų neprigąsdinsi. Ir viskas – ir padėjo ragelį“, – skambutį „Nermekai“ atpasakojo L.Stanislauskas.

Vyras pasakojo kreipęsis į Darbo inspekciją, bet išgirdęs pasiūlymą santykius aiškintis teisme. Esą naudojamasi įstatymo spraga, ir inspektoriai niekuo padėti negali.

„Hipotetiniai“ mokesčiai ir ne tik

L.Stanislauskas teigė į teismą nesikreipęs. Tačiau radome keletą teismų sprendimų, kuriuose „Nermekai“ kliuvo būtent dėl Vokietijoje dirbusių darbininkų ir pinigų, nesąžininkai išskaičiuotų iš jų atlyginimų. 

Teismų nagrinėto mechanizmo esmė – mokesčiai ir komandiruotpinigių apskaičiavimas.

Teismų sprendimuose radome atvejų, kai buvę „Nermekos“ darbininkai kreipėsi dėl vadinamojo „Vokietijos mokesčio“. Paprastai tariant – tai pajamų mokestis, kurį darbininkas privalėtų mokėti į Vokietijos biudžetą, jei šioje šalyje dirbtų ilgiau nei pusmetį.

„Jeigu asmuo yra komandiruojamas trumpesniam negu 183 dienų laikotarpiui į Vokietiją, tai tokiu atveju yra laikoma na kad gyventojas turi mokėti mokestį Lietuvoje. Tai yra, užsienio valstybėje jis yra neapmokestinamas“, – „Sienai“ teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

V.Uspaskicho rusiškas verslas – iš labai arti
Martynas Endrijaitis („Sienos“ nuotr.)

Į teismus kreipęsi „Nermekos“ darbininkai nurodė pusmečio Vokietijoje neišbuvę. Tačiau „Vokietijos mokestis“ iš jų atlyginimų buvo išskaičiuojamas.

„Nermeka“ teisinosi, esą darbininkai matė „hipotetinius“, o ne iš tiesų išskaičiuotus mokesčius. Esą buhalterinėje programoje įsivėlė klaida, bet darbininkai gavo tiek, kiek uždirbo – nei per daug, nei per mažai.

Įmonė teismuose taip pat rėmėsi darbo sutarties punktu, pagal kurį darbininkams užsienyje mokama „ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos“, numatytos komandiruojant darbuotojus į Vokietiją. Anot Darbo inspekcijos – tai primena žinomą mechanizmą, leidžiantį piktnaudžiauti darbo sutarčių sąlygomis.

„VDI iš tiesų pastebi ydingą praktiką, kai darbuotojai (dažniausiai tolimųjų reisų vairuotojai) buvo susitarę dėl darbo apmokėjimo sąlygų faktiškai ne darbo sutartyje, o žodžiu dėl atitinkamos piniginės sumos „už dieną“, o darbo sutartyje buvo nustatomi nekonkretaus dydžio dienpinigiai (pvz., „nuo 50 proc.“), kas galimai leido darbdaviams manipuliuoti išmokamomis sumomis. Tokiu atveju darbdaviai dienpinigių sumą mažindavo atsižvelgiant į darbuotojo darbo kokybę, padarytus tariamus drausminius pažeidimus ir pan., tokiu būdu darbuotojams ženkliai mažėjo gaunamas atlygis už komandiruotėse praleistą laiką, ir galimybės padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas“, – komentavo VDI atstovė J.Bielskienė.

„Nermeka“ teigia nevykdanti jokios veiklos, kuri „neatitinka ar prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir teisės aktams“. L.Stanislausko istorija, anot įmonės, „neatitinka tikrovės“.

Naujos bėdos su teisėsauga

Dėl kontrabandos ir finansinių nusikaltimų jau baustas M.Bušas vėl turi problemų su teisėsauga. Kiek rimtos šios problemos – kol kas pasakyti sunku.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) „Sienai“ patvirtino, kad „Nermeka“ yra tyrėjų akiratyje. Įmonės atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Daugiau detalių FNTT kol kas neatskleidžia.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
(Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.)

M.Bušas raštu pateiktuose komentaruose taip pat nedetalizavo, dėl ko jo verslas atsidūrė FNTT akiratyje. 

„UAB „Nermeka“ atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, kuris būtų susijęs su įdarbinimu“, – teigia verslininkas.

Neigia darbuotojus vadinantis „snukiais“

Į „Sieną“ taip pat kreipėsi vienas asmuo, gerai susipažinęs su „Nermekos“ veiklos metodais. Pašnekovas, prašęs neatskleisti savo tapatybės, patvirtino tiek ukrainiečių darbinimo per Lenkiją modelį, tiek daugelį kitų čia jau minėtų aspektų. Jis taip pat papasakojo, esą M.Bušas savo darbo jėgą vadina „snukiais“.

„Paprastas darbininkas direktoriaus Bušo yra vadinamas „snukiu“, ir tas snukis privalo uždirbti pinigus. (...) Visi žino. Išvažiuoja ne žmogus, o išvažiuoja vienas, penki, dešimt, dvidešimt „snukių“, – sakė jis.

M.Bušas šiuos žodžius kategoriškai neigia.

„UAB „Nermeka“ savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais darnios, tvarios ir etiškos veiklos standartais, įmonės darbuotojai tai vertina kaip didžiausią ir vertingiausią įmonės turtą, todėl norėdami ir toliau išlikti etiški, negalime komentuoti nepagrįstų jokiais įrodymais istorijų, nuomonių ar išsireiškimų“, – teigia M.Bušas.

 

Prie šio tyrimo prisidėjo žurnalistai Daiva Repečkaitė ir Frederik Obermeier

Tyrimas iš dalies finansuotas fondo „Collaborative and Investigative Journalism Initiative“ lėšomis

„Siena“ yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma žurnalistinio entuziazmo ir geros valios žmonių. Neparduodame reklamos bei teisių į tyrimus, kad svarbi informacija visuomenę pasiektų be jokių apribojimų ir be etikečių su kaina. Jei tikite mūsų darbu ir idėjomis, kviečiame prisidėti prie „Sienos“ veiklos Contribee platformoje.
© Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Šią publikaciją leidžiama perpublikuoti daline ar pilna apimtimi, gavus raštišką VšĮ Tiriamiosios žurnalistikos centras sutikimą ir nurodant informacijos šaltinį.
No items found.

Discover more investigations