Jungtinis tyrimas: daugiausiai grynųjų – „Nemuno aušros“ politikų rankose
- Jungtinis LRT, „Redakcijos“, 15min, Delfi ir „Sienos“ tyrimas
- prieš 3 valandas
- 11 min. skaitymo
Daugiau nei 2 milijonai eurų. Tokią sumą grynais laiko vos dešimt politikų ir jiems artimų asmenų – Seimo nariai, jų ir kitų valstybės politikų patarėjai ar antrosios pusės. O didžiausi grynųjų entuziastai – „Nemuno aušros“ politikai, grynaisiais laikantys daugiau nei milijoną.
Tokius duomenis atskleidžia jungtinis žurnalistinis tyrimas, kurį atliko „Sienos“, LRT, „Redakcijos“, 15min ir „Delfi“ žurnalistai.
Duomenų analizė ne tik parodė „Nemuno aušros“ politikų dominavimą deklaruojant didžiausias sumas grynųjų. Taip pat aptikome įspūdingus politikų deklaruotų grynųjų šuolius, metines pajamas viršijantį santaupų augimą ar finansines operacijas, labai panašias į klasikines mokesčių nusukinėjimo schemas.
Dešimtuke dominuoja „aušriečiai“
Deklaruodami turtą, politikai atskirose eilutėse nurodo, kiek pinigų turi banke ir kiek – grynais. Tačiau viešai skelbiamose turto deklaracijose pateikiama tik bendra suma. Taigi tyrimo komanda surinko didžiausią turtą už 2024 metus deklaravusių Seimo ir Vyriausybės narių, jų antrųjų pusių, padėjėjų ir kitų politikų sąrašą bei kreipėsi į VMI su prašymu nurodyti, kokią dalį savo santaupų jie deklaravo grynais.
Duomenys buvo analizuojami apsiribojant su Seimu, Vyriausybe ar prezidentūra susijusiais viešais asmenimis. Savivaldos politikų turto deklaracijos nebuvo analizuojamos – išskyrus tuos atvejus, kai savivaldybių tarybų nariai taip pat dirba Seimo narių padėjėjais ar patarėjais.
Taip pavyko sudaryti didžiausiais kiekiais grynųjų disponuojančių politikų dešimtuką. O jame neabejotinai dominuoja „Nemuno aušros“ atstovai.
Pirmoje vietoje – vienas „aušriečių“ lyderių Robertas Puchovičius, grynaisiais deklaravęs visas savo santaupas: beveik 456 tūkst. eurų. Daugiau nei 100 tūkst. eurų grynais deklaravo ir R. Puchovičiaus žmona.
Antras – verslininkas Kastytis Masalskas, dirbantis iš „Nemuno aušros“ frakcijos į Demokratų sąjungos gretas perėjusio parlamentaro Dainiaus Varno patarėju. K. Masalskas grynais deklaravo daugiau nei ketvirtį milijono eurų.
Trečioje vietoje – „Nemuno aušros“ lyderis. Remigijaus Žemaitaičio taupyklėje – 214 tūkst. eurų grynais. Ketvirtas – socdemas Ramūnas Vyžintas (205 tūkst. eurų). O penketuką uždaro dar vienas „aušrietis“ – Seimo nario Tomo Domarko padėjėjas Vidas Karolis (200 tūkst. eurų).
Antrame penketuke – „Nemuno aušros“ parlamentaras Aidas Gedvilas (175 tūkst.), buvusio kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės žmona Lina Vėgėlienė (153 tūkst.), „aušriečio“ parlamentaro Kęstučio Biliaus patarėja Eugenija Neverdauskienė (150 tūkst.), prezidento patarėjas Donatas Augulis (130 tūkst.) ir Seimo narys, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, deklaravęs 120 tūkst. eurų grynais.
Šių dešimties žmonių deklaruota grynųjų suma viršija 2 mln. eurų, o pagal partijų atstovus visiškai dominuoja „Nemuno aušra“. Dešimtuke – penki aušriečiai ir vienas buvusio „Nemuno aušros“ parlamentaro patarėjas. Jų deklaruotų grynųjų suma – daugiau nei 1,44 mln. eurų. O jei antroje vietoje besirikiuojantį K. Masalską priskirtume Demokratų sąjungos flangui, „Nemuno aušra“ vis tiek liktų neabejotina grynųjų lydere.
Šalia pirmojo dešimtuko būtų galima rikiuoti ir parlamentaro R. Puchovičiaus žmoną, daugiau nei 100 tūkst. eurų santaupų deklaravusią grynais.Už dešimtuko ribų, bet su solidžia 98 tūkst. eurų grynųjų suma, taip pat liko konservatorės Seimo narės Gintarės Skaistės patarėjas Ramūnas Kartenis.
100 tūkst. eurų grynais riba pasirinkta ne atsitiktinai. VMI vertinimu, šešiaženklė suma grynųjų politiko deklaracijoje – potencialus pavojaus signalas.
„Didelė [grynųjų] suma – virš 100 tūkst. eurų suma ar didesnė – iš karto yra tiek tarptautinėje ir tiek nacionalinėje praktikoje kaip raudona lemputė, tam tikras rizikos faktorius“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Visgi šis tyrimas – ne tik apie grynuosius, bet ir apie politikų turto kilmę. O ji ne visais nagrinėtais atvejais yra aiški.
600 tūkstančių – be pajamų mokesčio
Dviejų pavardžių iš grynųjų entuziastų dešimtuko detaliau nenagrinėsime. Nes šeštoje vietoje besirikiuojančio A. Gedvilo grynuosius, kuriuos Seimo narys vadina savo „finansine pagalve“, jau nagrinėjo „Sienos“ tyrimas, o absoliutaus deklaruotų grynųjų lyderio R. Puchovičiaus grynieji jau nagrinėti kitame jungtiniame žurnalistiniame tyrime. Taigi dešimtuko nagrinėjimą pradėsime nuo antrosios vietos – buvusio „aušriečių“ frakcijos nario D. Varno patarėjo K. Masalsko.
Paprašytas pakomentuoti, kodėl daugiau nei pusę iš beveik 500 tūkst. eurų santaupų laiko grynais, K. Masalskas teigė nenorintis apie tai kalbėti.
„Šita tema yra pakankamai tokia… (...) Neskaityčiau, kad jinai turėtų būti (...) per daug viešinama. Nes kaip bebūtų, tai sukeltų grėsmę tikriausiai man ir mano šeimai“, – kalbėjo Seimo nario patarėjas.
Tiek jo, tiek kitų politikų atveju nagrinėjome ir daugiau duomenų. Kreipėmės į VMI su prašymu pateikti didžiausias grynųjų sumas deklaravusių politikų ankstesnių turto deklaracijų duomenis, o taip pat paprašėme pateikti ir jų pajamų deklaracijų statistiką. Taip sužinojome, kad dalį savo kapitalo K. Masalskas susikrovė nesumokėdamas nė cento pajamų mokesčio.
2018 m. parlamentaro patarėjas deklaravo gavęs net 609 tūkst. eurų pajamų, tačiau pajamų mokesčio grafoje įrašė nulį. Pats K. Masalskas teigė neprisimenantis, dėl ko taip nutiko. Tik patikino nepadaręs jokių nusižengimų – nes esą priešingu atveju, jo pajamų deklaracijomis jau būtų susidomėjusios valstybės institucijos.
„Jeigu ten tikrai būtų kažkas ne taip, tikriausiai būtų 10 kartų iš visų pusių patikrinta“, – teigė K. Masalskas.
Politikas taip pat ėmėsi aiškinti, kad tokia informacija apskritai neturėtų būti viešinama.
„Gal būčiau dėkingas, kad dėl šitos politinės, ekonominės padėties… Kaip sakyti, žiūrint į visą saugumą, kad šita tema nebūtų komentuojama. Nes aš, ačiū, nenorėčiau“, – sakė K. Masalskas.
Žemaitaičiai sutaupo daugiau nei uždirba
Trečioje vietoje besirikiuojantis „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis jau keletą metų demonstruoja įspūdingą santaupų augimą. Politiko santaupos per ketverius metus paaugo apie 150 tūkst. eurų ir 2024 m. siekė 277 tūkst. eurų. Didžiąją dalį šio prieaugio sudarė grynieji – jų kiekis politiko deklaracijose išaugo net 131,5 tūkst. eurų. Didžiausias R. Žemaitaičio deklaruotų grynųjų šuolis fiksuotas 2022 m.
Čia dėmesio vertas ne tik grynųjų sumos augimas. Mat R. Žemaitaičio santaupos 2022 m. paaugo daugiau nei 100 tūkst. eurų. Nors jo deklaruotos pajamos, VMI duomenimis, tais metais sudarė kiek mažiau nei 82 tūkst. eurų iki mokesčių.
Mokesčių inspekcijos praktikoje santaupų augimas viršijant oficialias pajamas neretai tampa mokestinių patikrinimų priežastimi. Savo ruožtu, R. Žemaitaitis 2022 m. santaupų šuolį aiškina pinigais, gautais iš tų pačių metų rudenį mirusio tėvo.
„Tai yra iš amžinatilsį mano tėvuko šitie pinigai. Jie uždeklaruoti – jo irgi turto, pajamų deklaracijoje irgi deklaruota. (...) Jo [pajamos] buvo pardavimas ar dividendai, kažkas tai buvo“, – sakė R. Žemaitaitis.
Visgi tikslios daugiau nei 80 tūkst. eurų išaugusių grynųjų kilmės politikas nepaaiškino. Jis taip pat nepaaiškino ir dar vieno atvejo, kai jo santaupų augimas viršijo visas metines pajamas.
Tokį atvejį aptikome nagrinėdami turto ir pajamų deklaracijas už 2018 metus. Tuomet R. Žemaitaičio pajamos iki mokesčių, VMI duomenimis, siekė apie 54,4 tūkst. eurų, o santaupos paaugo apie 50 tūkst. eurų suma.
Parlamentaro santaupų augimas sutampa su solidžia R. Žemaitaičio investicija į nekilnojamąjį turtą Vilniaus centre – mat būtent 2018 m. jis įsigijo 65 kvadratinių metrų butą sostinės T. Vrublevskio gatvėje, prie pat katedros. Registrų centro pateiktais duomenimis, šio sandorio vertė siekė 170 tūkst. eurų.
Kaip, tokiomis aplinkybėmis, jo santaupos paaugo pusšimčiu tūkstančio eurų, R. Žemaitaitis neatsakė nei žodžiu, nei raštu. Tačiau dalį neatitikimų jo pajamų deklaracijoje padėjo suprasti VMI.
2018 m. rugpjūtį politikas pardavė savo sodybą Šilutės krašte, Vorusnėje. Registrų centro duomenimis, turtas parduotas už 60 tūkst. eurų. Šios pajamos galėjo būti neįtrauktos į oficialią pajamų deklaraciją, nes sodybą R. Žemaitaitis iki pardavimo valdė 10 metų – o dešimtmetį ar ilgiau išlaikyto NT pardavimo pajamos yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu ir, anot VMI, jų nebūtina traukti į pajamų deklaraciją.
Dar vieną pajamas viršijantį santaupų augimo atvejį aptikome R. Žemaitaičio žmonos deklaracijose. Teikdama turto deklaraciją už 2023 metus, Živilė Žemaitaitienė nurodė neturinti jokio turto – nei butų, nei automobilių, nei santaupų. Metais vėliau ji nurodė ir turinti 15 tūkst. eurų santaupų, ir suteikusi paskolų už 50 tūkst. eurų. Iš viso – 65 tūkst. eurų. Tačiau VMI pateiktoje parlamentaro žmonos pajamų deklaracijoje nurodyta, kad ji per visus 2024 metus uždirbo tik 57,2 tūkst. eurų.
Paprašytas tai paaiškinti, R. Žemaitaitis užsiminė apie „reikalus“, susijusius su savo žmonos artimaisiais. Bet detalesnio paaiškinimo nepateikė.
„Tai jau čia reikėtų jos klausti. Ten yra jos šeimos… ir jos mamos, ir jos tėvo buvo reikalai“, – sakė politikas.
Rekordinės pajamos – dosnaus brolio dėka
VMI taip pat pateikė ir naujausią R. Žemaitaičio pajamų deklaraciją, už 2025 metus. Pagal ją, politiko pajamos iki mokesčių pernai siekė net 340 tūkst. eurų – keletą kartų daugiau nei Seimo nario metinė alga.
Dalį R. Žemaitaičio pajamų pavyko nustatyti kituose šaltiniuose. Prie Seimo nario algos pridėjome apie 30 tūkst. eurų, iš partijos kasos gautų už automobilio nuomą. Taip pat pridėjome pusę dividendų (t.y. apie 75 tūkst. eurų), kuriuos 2025 m. išmokėjo dvi Šilutės krašte veikiančios įmonės – „Statyk pats“ bei „Dervira ir partneriai“. Šias dvi įmones R. Žemaitaitis valdo kartu su broliu Dževaldu.
Su broliu Dževaldu „aušriečių“ lyderis lygiomis dalimis paveldėjo ir jų tėvo butą Palangoje, kurį broliai pardavė praėjusiais metais. Bet pridėjus pusę buto pardavimo pajamų – 100 tūkstančių eurų – VMI nurodyta 340 tūkstančių suma vis tiek nebuvo pasiekta.
Skirtumą R. Žemaitaitis paaiškino būtent buto Palangoje pardavimu. Anot politiko, brolis jam padovanojo savo uždarbio dalį – ir tai parlamentaro pajamas padidina dar 100 tūkst. eurų.
„Taip, yra dovanojimo sutartis, pas notarą patvirtinta. Tai viskas yra tvarkingai“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Ne jūsų reikalas“
Vienintelis socialdemokratas dešimtuke – parlamentaras Ramūnas Vyžintas. 205 tūkst. eurų grynais deklaravęs politikas savo pinigų kilmę aiškina iš jo valdomos įmonės „Urėdijų servisas“ gautais dividendais.
Tiesa, dalį savo verslo pelno R. Vyžintas iš pradžių išsimokėjo ne kaip dividendus, o kaip paskolą. Ją politikas panaudojo buto Ispanijoje įsigijimui.
„Tai yra butas Ispanijoje, kuriame gyvena mano šeimos narys, kuris nėra viešas asmuo ir jo įvardinti neturiu“, – sakė R. Vyžintas.
Iš įmonės paimtą paskolą politikas teigia grąžinęs vėliau, iš dividendų. Visgi socialdemokratas nenorėjo paaiškinti, kodėl grynais laiko tokią didelę sumą pinigų.
„Tai yra absoliučiai ne jūsų reikalas, kodėl man reikia tokios sumos grynais pinigais“, – nukirto R. Vyžintas.
„Koks skirtumas“?
Pirmąjį penketuką uždaro „aušrietis“, Klaipėdos miesto tarybos narys bei Seimo nario T. Domarko patarėjas Vidas Karolis. 200 tūkst. eurų grynųjų deklaravęs politikas šių pinigų kilmę aiškino pajamomis „už akcijas“.
„Aš turėjau už akcijas gavęs, ir ilgus metus aš juos laikiau. Ir tiek žinių“, – teigė V. Karolis.
Grynuosius politikas teigia laikantis „saugiai“. „Ne pasidėjęs stale ar dar kažkur. Saugiai laikydavau. Saugiai.(...) Galima banke laikyti – seife. Galima laikyti dar kažkur“, – kalbėjo V. Karolis.
O dėl to, kad ne grynaisiais laikomi pinigai su laiku nuvertėja, jis nesuka sau galvos. „Galbūt ir prarandu. Taip... bet tai koks skirtumas?“ – sakė politikas.
Kita į dešimtuką patekusi „aušriečių“ flango atstovė Eugenija Neverdauskienė savo sprendimą paaiškino tuo, kad taupymas banke jai nepasiteisino. „Aš išsiėmiau iš banko, nes man bankai ten mažas palūkanas mokėjo. Aš tiesiog nebenorėjau banke laikyti“, – teigė ji.
Santaupos augo beveik be pajamų
Vienintelis ne politikas dešimtuke – naują partiją buriančio parlamentaro Igno Vėgėlės žmona. Linos Vėgėlienės taupyklėje – 153 tūkst. eurų grynais. Visgi pati buvusio kandidato į prezidentus sutuoktinė nenorėjo aiškinti tokio savo sprendimo.
„Jūs turbūt nagrinėjate [deklaracijas] todėl, kad mano vyras yra Seimo narys. Tai jūs skambinkite mano vyrui jis jums viską paaškins“, – sakė L. Vėgėlienė.
Taip ir padarėme. Tačiau I. Vėgėlė sakė negalintis aiškinti žmonos santaupų.
„Kodėl mano žmona renkasi laikyti grynaisiais pinigais, tai jūs klauskite jos“, – teigė parlamentaras.
Pats I. Vėgėlė didžiąją dalį santaupų deklaravo ne grynais, o banke. Visgi politikas teigia, kad grynųjų turėti reikia visiems. Pavyzdžiui, karo atvejui.
„Grynaisiais reikia turėti nelaimės atveju, karo atveju. Ir visiems absoliučiai žmonėms rekomenduoju turėti grynais pinigais“, – tęsė I. Vėgėlė.
Paklaustas, ar 153 tūkst. grynais – ne per didelė suma „karo atveju“, politikas teigė taip nemanantis.
„Kiekvienam pagal jo turimas pajamas. Mano pajamos iki tapimo politiku buvo tokios, kad šitos sumos man yra tokios, kurias laikau tinkamomis mano šeimai“, – sakė I. Vėgėlė.
Kita dėmesio verta aplinkybė – tai, kad L. Vėgėlienės deklaruotos santaupos per 2024 metus paaugo 18 tūkst. eurų, nors, VMI pateiktais duomenimis, parlamentaro žmonos metinės pajamos tais metais nesiekė nė 400 eurų.
I. Vėgėlė tokio augimo paaiškinti negalėjo. Politikas tik pasvarstė, kad šių lėšų šaltiniu galėjo būti jis pats.
„Aš dabar negaliu už ją atsakyti, bet spėju, kad taip“, – teigė I. Vėgėlė.
Prezidento patarėjas žada keisti įpročius
Vienintelis su Seimu nesusijęs asmuo dešimtuke – prezidento patarėjas Donatas Augulis, grynais deklaravęs 130 tūkst. eurų sumą. VMI pateikti jo pajamų deklaracijų duomenys tokio grynųjų kiekio nepaaiškina. Tačiau prezidento patarėjas patikino, kad neatitikimai susidarė dėl jo darbo diplomatinėje tarnyboje.
„Aš esu diplomatas. Ir tos pajamos dirbant diplomatinėje tarnyboje, ypač dirbant užsienyje, (...) susidaro iš eilės dedamųjų. Ir kompensacijos už darbą užsienyje, ir būstpinigiai. Pajamos yra gerokai didesnės negu, matyt, matote oficialiai“, – aiškino D. Augulis.
Prezidento patarėjas po pokalbio su 15min žurnalistu taip pat nurodė permąstysiantis savo taupymo įpročius.
„Galbūt čia atkreipėte mano dėmesį. Matyt, būtų galima dalį ar didžiąją dalį tiesiog nukreipti į banko sąskaitą“, – svarstė D. Augulis.
A. Zuoko operacijose – keistas kvapas
Dar vienas politikos veteranas grynųjų mėgėjų dešimtuke – Seimo narys, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. 120 tūkstančių grynais, deklaruotų už 2024 metus, politikas aiškina laisvės ir saugumo poreikiu.
„Esu liberalas ir žiūriu filmus. Ir filmuose dažnai matome, kad jeigu blogi žmonės arba blogos valdžios nori padaryti jums kokią nors žalą, tai pirmiausia jos tave seka per ką? Per kreditinių kortelių atsiskaitymą. Tai šiuo atveju aš mėgstu mažinti rizikas, ne visą laiką pasitikiu kreditinėmis kortelėmis, kurių turiu ne vieną. Ir visą laiką jaučiuosi gerai kada turi grynų pinigų“, – sakė A. Zuokas.
120 tūkst. eurų grynais, jo vertinimu, nėra didelis rezervas. „Priklauso nuo to, ką jūs veikiate, kokie jūsų verslai. (...) Manyčiau, kad suma, kuri jus daro komfortabiliu, tai jūsų teisė“, – tęsė A. Zuokas.
Visgi dėmesio verti ne tik buvusio sostinės mero taupymo įpročiai. Tyrimo komanda atkreipė dėmesį į tai, kad A. Zuoko valdomi verslai šiuo metu yra sukaupę daugiau nei 2 mln. eurų nepaskirstyto pelno, bet jų savininkas šio pelno neišsimoka. Užuot tai padaręs, A. Zuokas paėmė daug paskolų iš savo įmonių.
VMI pateiktais duomenimis, yra užfiksuota daugiau nei 70 A. Zuoko valdomos įmonės „BNA grupė“ suteiktų paskolų Seimo nariui. A. Zuokui paskolintų lėšų sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki ketvirčio milijono. Dalį šių paskolų, kaip rodo jo turto deklaracija, parlamentaras jau yra grąžinęs.
VMI praktikoje tokios operacijos neretai traktuojamos kaip paslėptų dividendų mokėjimas. Ir pajamų mokesčio nusukinėjimas.
„Pavyzdžiui, (...) matom finansinių ataskaitų duomenyse, kad dividendai yra ir juos galima mokėti. Tačiau įmonė dividendų nemoka ir asmuo skolinasi iš įmonės lėšas. Kodėl tai daroma? Esmė tokia, kad mano suteikta paskola ir man suteikta paskola nėra pajamų mokesčio objektas. Išvada tokia, kad pajamų mokesčio neatsiranda, nes aš pasiskolinau iš įmonės pinigus kaip fizinis asmuo ir turiu juos grąžinti. (...) Bet jeigu asmuo gautų iš įmonės dividendus, tai jis mokėtų 15 proc. mokestį“, – sakė VMi viršininko pavaduotojas M. Endrijaitis.
Savo ruožtu, A. Zuokas neigia paskolas ėmęs tam, kad apeitų prievolę mokėti pajamų mokestį.
„Tikrai ne. Nes įmonė pelno mokestį moka. Kad ji man išmokėtų dividendus, įmonė turi turėtų laisvų lėšų. Laisvų lėšų įmonė nelabai turi“, – sakė parlamentaras.
Čia belieka pridurti, kad dividendų mokėjimui laisvų lėšų neturintis A. Zuoko verslas laisvų lėšų turėjo, kuomet politikui buvo išmokamos paskolos.
Buvusios finansų ministrės komandoje – grynųjų mėgėjas
Už dešimtuko ribų liko konservatorės Seimo narės, buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės patarėjas Ramūnas Kartenis. Jo deklaracijoje už 2024 metus – 98 tūkst. eurų grynais.
Politikas kapitalą kraunasi iš savo pavarde pavadinto verslo – apgyvendinimo paslaugas teikiančios mažosios bendrijos „Kartenis“. Kaip rodo viešai prieinama informacija, dažni R. Kartenio verslo klientai – trečiųjų šalių piliečiai, dirbantys, pvz., Lietuvos logistikos įmonėms.
R. Kartenis savo piniginės turinį komentavo tik raštu ir į detales nesileido. Buvusios finansų ministrės patarėjas akcentavo, kad įstatymai nedraudžia turėti grynųjų. O sprendimą laikyti tokią didelę sumą grynais jis paaiškino keturiais žodžiais: „dėl geopolitinių įtampų pasaulyje“.
Dalis lyderių grynuosius išleido
Netrukus bus viešinamos naujos politikų turto deklaracijos, apimančios 2025-uosius metus. Du dabartiniame dešimtuke figūruojantys parlamentarai jau nurodė, kad naujose deklaracijose mirgės kuklesnės grynųjų sumos.
„Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis nurodė, kad grynųjų kiekiai jo deklaracijoje už 2025 m. bus „sumažėję labai stipriai“. Politikas įvardijo didelę dalį grynųjų išleidęs garsiai nuskambėjusiam pirkiniui – pernai įsigytiems apartamentams Palangoje.
„Taip, įnešti į banką pinigai, kaip ir reikalauja (...) įstatymas. Tai yra šitie pinigai įnešti, [būsto] įrengimui pinigai naudoti. Tai labai stipriai [grynų] sumažėjo“, – sakė R. Žemaitaitis.
Kad grynų per praėjusius metus gerokai sumažėjo – patvirtino ir A. Zuokas. Bet į detales nesileido. Paklaustas, kam prisireikė mažinti grynųjų atsargas, jis apsiribojo dviem žodžiais: „nes išleidau“.
Tyrimo komanda:
Šarūnas Černiauskas, Gabija Kučinskaitė („Siena“)
Mindaugas Aušra, Jurga Tvaskienė (LRT tyrimai)
Birutė Davidonytė, Ignas Kinčinas („Redakcija“)
Karolis Juršys, Jūratė Damulytė (15min tyrimai)
Lauryna Vireliūnaitė („Delfi“)
Danielė Patapaitė, Martynas Eisinas, Aivaras Lukošius, Šarūnas Rudys, Deividas Kavaliauskas, Patricija Tumaitė (video produkcija, „Laisvės TV“)
