Sankcijų apėjimo schemose – „Starlink“ sistemas tiekę lietuviai ir kariuomenę aptarnavęs verslas
- Šarūnas Černiauskas, Gabija Kučinskaitė („Siena“), Andrey Zayakin („The Insider“)
- prieš 2 dienas
- 10 min. skaitymo
Atnaujinta: prieš 21 valandą
Lietuvos įmonės į Rusiją gabeno „Starlink“ sistemas ir kitas Europos Sąjungos (ES) sankcijų draudžiamas prekes. Tarp sankcijų apėjimo schemose galimai dalyvavusių įmonių – ir Lietuvos kariuomenę aptarnavęs verslas, rodo jungtinis „Sienos“ ir nepriklausomo Rusijos leidinio „The Insider“ tyrimas.
Šiame tyrime nagrinėsime tris lietuviškas verslo struktūras. Nuo jokio rimtesnio ekonominio aktyvumo nerodančios krovinių gabenimo įmonės iki šimtamilijoninės apyvartos įmonės Klaipėdoje, kurios produkciją Rusijoje aptikome per susijusias įmones Dubajuje, viena kurių jau įtraukta į sankcijų sąrašą.
Pirma – nedidelėje sodyboje Anykščių rajone registruota bendrovė „Eseka“, kurios pavadinimą „The Insider“ aptiko nutekėjusiuose duomenyse iš Rusijos muitinės. Iš pirmo žvilgsnio, „Eseka“ nerodo rimtesnės ekonominės veiklos požymių. Bet būtent ši įmonė į Rusiją gabeno „Starlink“ ryšio sistemų komponentus bei kariniams dronams naudojamus motorus.
Antroji lietuviška įmonė – šiuo metu bankrutuojanti krovinių gabenimo įmonė iš sostinės, „Jumbo Transport“. „Sienos“ gauti buvusio šios įmonės vadovo pokalbių įrašai rodo, kad bendrovė sąmoningai muitinei teikė tikrovės neatitinkančius krovinių dokumentus ir fiktyviai deklaravo krovinių gabenimą į Vidurio Azijos šalis, kai iš tiesų sankcionuotos prekės atsidurdavo Rusijos rinkoje. „Jumbo Transport“ tuo pat metu aptarnavo ir Lietuvos gynybos struktūras: Lietuvos kariuomenės padalinius bei Gynybos resursų agentūrą prie Krašto apsaugos ministerijos.
Trečioji šio tyrimo figūra – „SCT Lubricants“, didžiulė tepalų gamybos įmonė, veikianti Klaipėdoje ir jau figūravusi ankstesniame „Sienos“ tyrime „Tepalo dėmės“ apie įtartinas finansines operacijas, kurias nustatė „Luminor“ banko auditas. Klaipėdietiški tepalai, kaip rodo „The Insider“ gauti Rusijos muitinės duomenys, šalies agresorės rinkoje atsidūrė pasitelkiant susijusias įmones Dubajuje. „SCT Lubricants“ neigia dalyvavusi sankcijų apėjimo schemose ir tvirtina, esą Rusijos muitinei buvo pateikti tikrovės neatitinkantys prekių kilmės dokumentai.
„Mirties gariūnščikai“
Būtent tokiais žodžiais Ukrainą remiančios iniciatyvos „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohman apibūdino bendrovę „Eseka“, kurios pavadinimą „The Insider“ aptiko prie dronams tinkamų motorų bei „Starlink“ komponentų krovinių, atkeliavusių į Rusiją 2024 metais.
„Toks verslininkas puikiai žino, ką daro. Puikiai supranta, kad daro nusikaltimą. (...) Jie ne verslininkai. Čia mirties gariūnščikai“, – „Sienai“ teigė J. Ohman.
„The Insider“ gauti duomenys rodo, kad „Eseka“ 2024 m. į Rusiją gabeno Japonijos įmonės „O.S. Engines MFG“ pagamintus variklius, prekių apraše juos įvardijant kaip lėktuvų modeliams skirtus „pramoginius“ motorus. Tačiau duomenys iš karo lauko Ukrainoje rodo, kad „O.S. Engines MFG“ produkcija naudojama Rusijos kariniuose dronuose.
Be to, daugiau negu 120 japoniškų motorų į Rusiją atkeliavo Honkongo įmonės „IPM Limited“ pavedimu – o ši bendrovė 2024 m. gegužę įtraukta į JAV sankcijų sąrašą dėl mikroelektronikos ir kitų draudžiamų prekių tiekimo Rusijai. JAV iždo departamento duomenimis, už Honkongo įmonės stovi Austrijoje reziduojantis Rusijos pilietis Sergejus Makarovas.
„Eseka“ į Rusiją gabeno ne tik dronams tinkamus motorus, bet ir Elono Musko verslo gaminamų ryšio sistemų „Starlink“ komponentus. Su šių krovinių duomenimis susipažinęs J. Ohmanas teigė neturintis jokių abejonių, kad galutinis „Starlink“ komponentų gavėjas – Rusijos kariuomenė.
„Neturiu jokių abejonių. Tai yra karinis užsakymas“, – teigė J. Ohmanas.
Pasak jo, „Starlink“ okupantų kariuomenės buvo naudojama ne tik ryšio palaikymui ir veiksmų koordinavimui mūšio lauke, bet ir kaip karinių dronų komponentai. J. Ohmano teigimu, Rusijos pajėgos „Starlink“ montuodavo ant karinių dronų – pavyzdžiui, „kamikadzės“ tipo drono „Molnija“, galinčių gabenti iki 5 kg sprogmenų.
„Įsivaizduokim: 5 kilogramai – ką galima su tuo padaryti“, – sakė J. Ohmanas, demonstruodamas „Blue / Yellow“ iš Ukrainos atsigabentas Drono „Molnija“ nuolaužas.
Pašnekovo teigimu, „Starlink“ aprūpintas karinis dronas – itin pavojingas ginklas, prieš kurį neveikia ryšio blokavimo sistemos.
Įmonės savininkas – teisėsaugos akiratyje
J. Ohmano „mirties gariūnščikais“ pakrikštyta įmonė „Eseka“ registruota nedidelėje sodyboje Anykščių rajone. Tik iš šios trobelės šeimininkės sužinojome, kad „Esekos“ savininkas Eimantas Skardžius jau yra atsidūręs Lietuvos teisėsaugos akiratyje.
Su „Esekos“ savininku ir vadovu mėginome susisiekti skirtingais numeriais, Registrų centre nurodytais prie E. Skardžiaus valdomų ar anksčiau valdytų verslų. Nė vienas numeris neveikė. O susisiekus su sodybos, kurioje registruota „Eseka“ savininke – E . Skardžiaus giminaite – sužinojome, kodėl verslininko telefonas išjungtas.
„Jis dabar neturi savo numerio, nes paimtas telefonas jo yra“, – teigė moteris.
Ar tai susiję su „Esekos“ veikla ir sankcionuotų prekių gabenimu į Rusiją, pašnekovė teigė nežinanti. Tik patikino jau pardavusi sodybą, kurioje veikė E. Skardžiaus įmonė.
Kreipėmės į sankcijų pažeidimo atvejus tiriančią Muitinės kriminalinę tarnybą. Ji nurodė šiuo metu neatliekanti jokių ikiteisminių tyrimų, susijusių su E. Skardžiumi ar „Eseka“. Taigi kokios teisėsaugos institucijos akiratyje atsidūrė E. Skardžius – kol kas nežinoma.
Viešai prieinami „Esekos“ duomenys nerodo jokio didesnio ekonominio aktyvumo. 2022 m. rudenį įsteigta įmonė nėra pateikusi nė vienos finansinės ataskaitos. Savo ruožtu, Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad „Eseka“ ir jos savininkas sugebėjo sukaupti įspūdingą mokestinę skolą – beveik 225 tūkst. eurų.
Verslas dviem frontais
Kita galimo sankcijų apėjimo schemose figūruojanti įmonė – sostinės krovinių pervežimo bendrovė „Jumbo Transport“. „Sienai“ pavyko gauti šios įmonės akcininko ir ilgamečio vadovo Marjano Vavilovo pokalbių įrašus, kuriuose verslininkas atviru tekstu giriasi gabenantis sankcionuotus krovinius į Rusiją ar jos sąjungininkę Baltarusiją.
„Mes perkame Europoje. Parduodame į Kazachstaną. Mums moka iš Kazachstano. Mes tipo vežame į Kazachstaną. Bet iš tiesų [prekės] į Kazachstaną nevažiuoja“, – viename iš įrašų teigia M. Vavilovas.
M. Vavilovo veikla ir kita jo valdoma įmone „Didneriai“ pernai rudenį domėjosi kiti „Sienos“ partneriai, Baltarusijos tiriamosios žurnalistikos centras „Biuro“. Baltarusijos žurnalistai nustatė, kad M. Vavilovo verslas galimai klastodamas dokumentus į valstybinį stiklo fabriką Gardine nugabeno itališką įrangą, kurios eksportą draudė sankcijos.
„Sienos“ gauti duomenys rodo, kad „Jumbo Transport“ kroviniai galimai atsidūrė ir Rusijos rinkoje. Pavyzdžiui, keliasdešimt tonų olandiškų tepalų, neva eksportuotų į Kazachstaną. Oficiali šių krovinių gavėja – Jungtinėje Karalystėje registruota bendrovė „Swisstown Construction LP“. Tačiau ši įmonė tokius pat tepalus labai panašiu laikotarpiu tiekė Rusijos įmonei „Aimol Lubricants“, rodo „The Insider“ gauti duomenys. Negana to, „Sienos“ turimi duomenys rodo, kad iki sankcijų įsigaliojimo „Jumbo Transport“ tuos pačius tepalus tai pačiai Rusijos įmonei tiekė tiesiogiai.
Visgi susisiekus su M. Vavilovu, verslininkas neigė dalyvavęs sankcijų apėjimo schemose ir tikino, neva tepalai tikrai eksportuoti į Kazachstaną.
„Mes pardavinėjom tiktai kazachams. Jie kazachai iš tikrų, kazachai, kazachų įmonė“, – kalbėjo M. Vavilovas. Paprašytas pakomentuoti, kaip jo įmonės siųsti tepalai galėjo atsidurti Rusijoje, jis teigė negalintis atsakyti už tai, ką pirkėjai iš Kazachstano darė su jiems pristatytais kroviniais.
Vykstant galimo sankcijų apėjimo schemoms, M. Vavilovo verslas sėkmingai sukosi ir kitame fronte – laimėdamas Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės struktūrų viešuosius pirkimus.
Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, didžiausia „Jumbo Transport“ klientė buvo Krašto apsaugos ministerijai pavaldi Gynybos resursų agentūra, su kuria 2022–2025 m. sudarytų sutarčių vertė viršijo 3 mln. eurų. M. Vavilovo įmonė taip pat buvo sudariusi sutarčių už daugiau nei 400 tūkst. eurų su Lietuvos kariuomenės padaliniais.
Išdaviku nesijaučia
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas „Sienai“ teigė esąs informuotas apie „Jumbo Transport“ situaciją – mat M. Vavilovo verslas rieda į bankrotą neįvykdęs įsipareigojimų, prisiimtų pagal sudarytas sutartis.
„Paskutinis paslaugos teikimas kariuomenei buvo prieš metus laiko, 2025 metų gegužės pabaigoje. Šiuo metu jokių naujų kontraktų su jais nėra. Dar daugiau – 2025 metų lapkričio mėnesį, Gynybos resursų agentūros pastangomis, tiekėjas yra įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Gruodžio mėnesį kreiptasi į teismą dėl sutarčių nevykdymo“, – kalbėjo R. Kaunas.
Visgi apie „Jumbo Transport“ dalyvavimą galimo sankcijų apėjimo schemose ministras sužinojo tik iš „Sienos“. Susipažinęs su M. Vavilovo pokalbių įrašais, politikas tokį verslo modelį prilygino išdavystei.
„Valstybės išdavikai. Mūsų valstybės išdavikai. Jie vienareikšmiškai prisideda prie rusų gebėjimo žudyti civilius. Ir kokia garantija, kad su ta pačia įranga, su tuo pačiu sankcijų apėjimu rusai nepradės aktyvių veiksmų prieš kitas šalis – pavyzdžiui, Baltijos valstybes“, – sakė ministras.
Savo ruožtu, M. Vavilovas teigė nesutinkantis su tokiu ministro vertinimu. Verslininkas tikino nesijaučiantis valstybės išdaviku. Bet ir patriotu savęs nevadino.
„Aš esu neutralus. (...) Nesivadovausiu gražiomis frazėmis, kad myliu tėvynę ir taip toliau. Bet nieko nesiruošiu ir nesiruošiau išdavinėti“, – sakė M. Vavilovas.
Ministras žada griežtą reakciją
Kol „Jumbo Transport“ rieda bankroto link, Vavilovų šeima įsuko naują verslą – M. Vavilovo sūnaus valdomą bendrovę „Waltix“, kuri taip pat jau spėjo pasižymėti Lietuvos kariuomenės viešuosiuose pirkimuose, kariuomenės padaliniams tiekiant avalynę bei maskuojančius tinklus.
Krašto apsaugos ministras teigia tiek dėl „Jumbo Transport“, tiek dėl „Waltix“ inicijuosiantis karinės žvalgybos ir teisėsaugos veiksmus.
„Kreipsimės į Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, Viešųjų pirkimų tarnybą, Generalinę prokuratūrą. Pirmiausiai – dėl šios įmonės akcininkų atitikimo nacionaliniam saugumui. Ir galbūt išaiškės dar įdomesnių dalykų“, – svarstė R. Kaunas.
M. Vavilovas patvirtino dalyvaujantis sūnaus įmonės veikloje kaip konsultantas. „Aš konsultuoju savo sūnų šiuo atveju. Aš turiu tam teisę turbūt?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Iš Klaipėdos į Rusiją – per Dubajų
Daugiau nei 200 mln. eurų metinę apyvartą fiksuojanti Klaipėdos tepalų gamykla „SCT Lubricants“ – vienas didžiausių uostamiesčio pramonės objektų.
„Mannol“ prekės ženklo tepalus gaminančią įmonę kontroliuoja Vokietijos pilietis Jurijus Sudheimeris, valdantis aibę kitų verslų įvairiose jurisdikcijose, įskaitant Rusiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Būtent JAE veikiantis J. Sudheimerio verslas jam neseniai tapo milžinišku galvos skausmu – mat Dubajaus laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti kompanija „SCT Chemicals FZE“ balandį įtraukta į ES sankcijų sąrašą.
„SCT Chemicals FZE“ yra JAE įsikūrusi bendrovė, vykdanti eksportą visame pasaulyje. „SCT Chemicals FZE“, taip pat tiekė savo produktus Rusijai – paskutinis prekių gabenimas užfiksuotas 2024 m. Bendrovė gamina variklių alyvas.
„SCT Chemicals FZE“ gamina priedų rinkinį, specialiai skirtą naudoti gaminant vienarūšes alyvas, naudojamas dyzeliniuose varikliuose, kurie gaminami Rusijos gamykloje „Kolomensky“. Ši, Rusijos karinei pramonei priklausanti gamykla, yra įtraukta į Sąjungos [sankcijų] sąrašą. „Kolomensky“ tiekia dyzelinius variklius Rusijos kariniams laivams, naudojamiems agresijos kare prieš Ukrainą.
Taigi, „SCT Chemicals FZE“ materialiai remia Rusijos karinį pramoninį kompleksą“, – tokį „SCT Chemicals“ aprašą pateikia prieš pustrečio mėnesio paskelbtas sankcijų paketas.
„SCT Chemicals“ interneto svetainėje aiškiai deklaruojamas ryšys su Klaipėdos „SCT Lubricants“, lietuvišką įmonę įvardijant kaip „seserinę“.
Kreipėmės į Klaipėdos įmonę su prašymu pakomentuoti „SCT Chemicals“ situaciją. Lietuviškoji „SCT Lubricants“ nuo savo „sesutės“ Dubajuje atsiribojo.
„Po „SCT Chemicals FZE“ įtraukimo į ES sankcijų sąrašą UAB „SCT Lubricants“ pritaikė sustiprintas atitikties ir atsiribojimo priemones. Bendrovė nedelsdama nutraukė visus tiesioginius ir netiesioginius bendradarbiavimo, komercinius bei kitokius verslo santykius su „SCT Chemicals FZE“, nevykdo ir neinicijuoja jokių naujų sandorių su šiuo subjektu, taip pat informavo kompetentingas institucijas bei kreipėsi dėl jų pozicijos gavimo“, – raštu pateiktame komentare nurodė uostamiesčio įmonė.
Susisiekus su abiejų įmonių naudos gavėju J. Sudheimeriu, verslininkas neslėpė, kad „SCT Chemicals“ kontroliuoja jis. Bet žadėjo įrodyti, kad Dubajaus įmonė sankcijų sąraše atsidūrė nepelnytai.
„Mes įdėmiai išnagrinėjome Europos Komisijos pateiktą bylą. Mes manome, kad sankcijos įvestos nesąžiningai. Visi kaltinimai, kad mes turėjome santykių su Rusijos armija, kažkokiomis gamyklomis – tai netiesa. Mes niekada neturėjome jokių kontaktų“, – kalbėjo J. Sudheimeris.
Pašnekovo teigimu, „SCT Chemicals“ išbraukimo iš sankcijų sąrašo bus siekiama teisinėmis priemonėmis.
„Mūsų advokatai dirba prie šito. Ruošiamas ieškinys ir protestas Europos Komisijai. Mes manome, kad reikia tik laiko įtikinti, kad šios sankcijos įvestos nesąžiningai. (...) Visi kaltinimai absoliučiai nepagrįsti. Mes įsitikinę, kad Europos Komisija po mūsų komentarų į visa tai pažiūrės kitu rakursu“, – tęsė J. Sudheimeris.
Tačiau „SCT Chemicals“ situacija – ne vienintelis verslininko galvos skausmas. Mat Rusijos muitinės duomenyse aptikome ir Klaipėdos įmonės produkciją, į šalies agresorės rinką nukeliavusią per kitą „sesutę“ iš Dubajaus.
Kalba apie melagingų duomenų teikimą
„Sienos“ ir „The Insider“ gauti duomenys rodo, kad Klaipėdos įmonė „SCT Lubricants“ savo produkciją į Rusiją tiekė tiesiogiai. Tai vyko maždaug iki 2023 metų sausio. Prekių gavėjas – Rusijoje veikianti su J. Sudheimeriu susijusi įmonė „NLK“. Vėliau Klaipėdos įmonės kaip tiesioginio tiekėjo Rusijos muitinės duomenyse nebeliko. Bet tie patys duomenys rodo, kad Klaipėdos fabriko produkcija į Rusiją pateko deklaruojant savotišką aplinkkelį.
Tiekimo grandinėje atsiradęs tarpininkas – Dubajaus įmonė „Chempioil FZE“, taip pat susijusi su Sudheimeriu. Anot Rusijos muitinės duomenų, tokiu būdu agresorės rinką pasiekė beveik trys šimtai tonų Klaipėdoje pagamintų tepalų.
J. Sudheimeris patvirtino savo ryšį su „Chempioil FZE“, jis taip pat neneigė, kad ir ši Dubajaus įmonė tiekė tepalus į Rusiją. Tačiau verslininkas prisiekinėjo, kad tai negalėjo būti sankcijų draudžiama produkcija iš Klaipėdos.
„Visų pirma, mes negalėjome siųsti [tokių krovinių], nes Lietuvos muitinė būtų neleidusi. Prekės keliavo kur tik nori, tik ne į Rusiją. Nebūtume galėję to niekaip įforminti“, – kalbėjo jis.
Paprašytas paaiškinti, kaip dviejų su juo susijusių Dubajuje ir Rusijoje verslo operacijose atsidūrė ir trečia įmonė iš Klaipėdos, pašnekovas ėmėsi svarstyti, esą Rusijos muitinei pateikti melagingi duomenys – esą taip Dubajuje pagamintos prekės tapo lietuviškomis.
„Matote, pas visus buvo sertifikatai, atitikties deklaracijos. Tai [sertifikatų gavimas] daroma kartą per metus… kartą per trejus metus. Kai sustojo tiekimas iš Lietuvos gamyklos, tas sertifikatas – jį reikia iš naujo darytis, tai labai brangu. Ką jie darė – esame su tuo susidūrę – jie apgaudinėjo savo muitinę. Mes čia ne prie ko, jokio santykio, jokio pelno. Jie pakišinėjo tuos sertifikatus, kad įvežtų krovinį pagal seną sertifikatą ir nereikėtų mokėti už naują“, – aiškino J. Sudheimeris, pridurdamas, esą krovinių gabenimas per Dubajų neturėtų jokios ekonominės logikos.
Visgi didžiausi Klaipėdos įmonės produkcijos kiekiai, jau galiojant ES sankcijoms, į Rusiją pateko ne per Dubajų, o per Baltarusiją. Bet ir šias operacijas „SCT Lubricants“ ir J. Sudheimeris neigia.
Nuo Minsko iki Taškento
Nagrinėjant „SCT Lubricants“ produkcijos pėdsakus Rusijos muitinės duomenyse, aptikome didelius kiekius tepalų, kurių siuntėjais įvardintos įmonės iš Uzbekistano ir Baltarusijos.
Uzbekiškos įmonės „Unex Tashkent“ atveju, mūsų turimi duomenys rodo, kad ši bendrovė buvo įvardijama į Rusiją 2023 metais pristatytų „SCT Lubricants“ tepalų gavėja. Kroviniai esą pristatyti jau minėtos Dubajaus bendrovės „Chempioil FZE“ pavedimu. J. Sudheimeris Klaipėdos įmonės santykių su „Unex Tashkent“ neneigia, bet tvirtina, kad jo įmonė negali prisiimti atsakomybės už tai, ką darė jos klientai iš Uzbekistano.
„Mes pardavėme prekes į Uzbekistaną. Gavome pinigus ir išsiuntėme. Tuo metu, 2023 metais, nebuvo reikalavimų, vėliau pradėjome iš jų reikalauti importo deklaracijų ir t.t. O tuo metu niekas apie tai net neužsiminė. Mes iš tikrųjų tiesiog pardavėme prekes į Uzbekistaną. O kur jos nukeliavo – mes nepajėgūs tai kontroliuoti“, – teigė verslininkas.
Visgi didžiausius Klaipėdos fabriko produkcijos kiekius radome kitoje tiekimo grandinėje – per Baltarusiją. Nutekėję duomenys rodo, kad Baltarusijos įmonė „OEML“ į Rusiją 2023 m. galėjo pristatyti apie du su puse tūkstančio tonų Klaipėdoje pagamintų tepalų. Šiuo atveju, J. Sudheimerio verslas Rusijos muitinės duomenis neigia – ir vėl nurodo, esą importo operacijoms šalies agresorės teritorijoje panaudoti melagingi duomenys.
„Baltarusijos įmonė „OEML“ praeityje yra buvusi mūsų klientė. (...) Mūsų nesieja nei bendri akcininkai, nei naudos gavėjai, nei įmonių vadovai.
Tai, jog Rusijos muitinės duomenyse yra minima UAB „SCT Lubricants“, paaiškinama tuo, kad Rusijos subjektai tiesiog savavališkai pasinaudojo mūsų įmonės vardu bei atitikties deklaracija. Jie tai daro be mūsų žinios ir sutikimo“, – raštu pateiktame komentare nurodo „SCT Lubricants“.
Sankcijos – pavojus Klaipėdos ekonomikai?
Duodamas interviu „Sienai“, J. Sudheimeris teigė suprantantis, kad jo valdomų įmonių veikla kelia daug klausimų. Jis taip pat užsiminė suvokiantis, kad Rusijos muitinės duomenys ir jo bendrovei „SCT Chemicals FZE“ jau įvestos ES sankcijos atitinkamą riziką kelia ir Klaipėdos įmonei.
Čia J. Sudheimeris akcentavo, esą „SCT Lubricants“ veiklos apribojimas būtų smūgis ne tik jam, bet ir uostamiesčio ekonomikai.
„Aš, būdamas vokiečiu, pastačiau fabriką Klaipėdoje. Ne Hamburge, o Klaipėdoje. Nes mane domino logistika: rytai–vakarai, vakarai–rytai. Buvo ideali vieta, pastatėme geriausią fabriką Europoje neskaičiuodami investicijų. Manėme, kad šis fabrikas visada turės darbo. (...) Mes dirbame, duodame žmonėms darbo, daug firmų nuo mūsų priklauso. Ir jei ši kompanija nustos egzistuoti, tai bus rimtas smūgis tūkstančiams žmonių“, – sakė verslininkas.
Krašto apsaugos ministrą R. Kauną supažindinome su visų trijų šiame tyrime nagrinėjamų lietuviškų verslų situacija. Politikas teigė matantis pagrindo į teisėsaugą kreiptis ne tik dėl kariuomenę aptarnavusio M. Vavilovo ir su juo susijusių įmonių, bet ir dėl „Starlink“ komponentus gabenusios „Esekos“ bei uostamiesčio „SCT Lubricants“.
„Aš tokių veiksmų visiškai nepateisinu. Jeigu tai būtų tiktai mano valia – įrodžius teisme tokias situacijas, tokias schemas, aš tai traktuočiau kaip valstybės išdavimą“, – apibendrino R. Kaunas.
