„Siena“ su tarptautiniais partneriais pristato išsamiausią ir iki šiol neskelbtą Rusijos oligarchų turto, laikomo už Rusijos ribų, duomenų bazę. Į sąrašą įtrauktas nekilnojamas turtas, jachtos, privatūs lėktuvai ir įmonių akcijos. Kol kas šio turto suskaičiavome už daugiau nei 17 mlrd. dolerių. Šis skaičius neabejotinai augs.

Vienas iš Lietuvos bankų įšaldė milijonines Kremliui artimos bendrovės „PhosAgro Baltic“ lėšas Lietuvoje. Tai kol kas didžiausias sankcijų poveikis mūsų valstybėje. Sprendimas įšaldyti „PhosAgro Baltic“ lėšas priimtas tą pačią dieną, kai „Siena“ paskelbė tyrimą apie šią įmonę ir jos ryšius su Vladimiro Putino aplinka.

Baltarusiškų trąšų skandale pagarsėjusi Klaipėdos įmonė „Birių krovinių terminalas“ (BKT) iš pareigų atleido ilgametį savo vadovą – turtingiausiu Lietuvos politiku tituluojamą Vidmantą Dambrauską. Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė trys BKT akcininkai – Igoris Udovickis, Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“ ir pagrindine BKT akcininke neseniai tapusi Šveicarijos bendrovė „Hasenberg AG“.

46 milijonai eurų. Tokia apyvarta vos per porą metų prasisuko lietuviškoje įmonėje su penkiais darbuotojais, kurios galutiniai naudos gavėjai – garsus Rusijos oligarchas Andrejus Gurjevas ir artimas Vladimiro Putino bičiulis Vladimiras Litvinenka.

Kauno miesto savivaldybė atima Santakos garbės ženklą, 2011 metais suteiktą Sergejui Rolduginui – Vladimiro Putino dukters krikštatėviui, prieš keletą dienų įtrauktam į JAV sankcijų sąrašus. Tai „Sienai“ patvirtino Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Tarptautinės sankcijos Rusijai palietė vieną artimiausių Vladimiro Putino aplinkos žmonių – buvusį vicepremjerą Igorį Sečiną. Šis asmuo tiesiogiai dalyvauja Rusijos energetikos milžinės „Inter Rao“ valdyme. Tačiau šios kompanijos netiesiogiai valdoma Lietuvos bendrovė „Inter Rao Lietuva“ teigia, kad sankcijos I.Sečinui lietuviško verslo neliečia.

„Sieną“ pasiekė informacija apie dar vieną schemą, galimai naudojamą apeinant sankcijas Baltarusijos trąšų fabrikui „Grodno Azot“. Šįsyk kalba eina apie Klaipėdos įmonę, kuri per Lietuvą baltarusiškas trąšas neva veža... Kirgizijos bendrovei, kurios akcininkas – lietuvis, savo „Facebook“ profilį dabinantis Ukrainos vėliava.

Baltarusiškų trąšų skandale nuskambėjusią Klaipėdos bendrovę „Birių krovinių terminalas“ (BKT) jau daugiau nei mėnesį galima vadinti šveicariško kapitalo įmone. Terminalo kontrolė į Alpių papėdes perkelta tuoj po sprendimo stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą.

Lietuvos muitinė pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Sienos“ atskleisto sankcijų Baltarusijos režimui apėjimo mechanizmo. Tyrimas pradėtas įtariant tiek sankcijų pažeidimą, tiek kontrabandą.

„Sienai“ su partneriais išaiškinus galimą sankcijų apėjimo mechanizmą, Užsienio reikalų ministerija patvirtina siekianti, kad skylė ES sankcijose būtų užlopyta. Naujienų turi ir Lietuvos muitinė: „Sienos“ ir „Atviros Klaipėdos“ uostamiestyje užfiksuotas baltarusiškų trąšų krovinys į rinką nepateko.

Ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal „Sienos“ ir Švedijos televizijos SVT medžiagą apie dėvėtų drabužių vagystes, pasiekė finišą. Lietuvos prokuratūra „Kėdainių robinhudų“ bylą perdavė teismui.

Birgitte Bonnesen – buvusi Švedijos „Swedbank“ vadovė – sulaukė oficialių savo šalies teisėsaugos kaltinimų dėl didelio kiekio abejotinos kilmės pinigų, prasisukusių per „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse

Didelis skandalas, „Lietuvos geležinkelių“ vadovo atsistatydinimas, gili Vyriausybės krizė ir ilgam sukompromituota valstybės užsienio politika. Tokia buvo Baltarusiškų trąšų tranzito kaina Lietuvai. Savo kainą – kartais ir pačią didžiausią – moka ir paprasti baltarusiai darbininkai, savo prakaitu kraunantys turtus „Belaruskalij“ partneriams Lietuvoje.

Lietuvos pašonėje išdygusi Astravo atominė elektrinė jau ne kartą buvo stabdoma, Baltarusijos pusei nepateikiant detalesnių paaiškinimų apie jėgainės darbo sutrikimus. Nutekėję duomenys, kuriuos gavo „Sienos“ partneriai „Belarusian Investigative Center“ (BIC), rodo, kad atominis Aliaksandro Lukašenkos žaisliukas veikia lydimas daugybės defektų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis neneigia prieš daugiau nei mėnesį gavęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovo laišką su vienos fintech įmonės pasiūlytu modeliu, kaip aptarnauti „Belaruskalij“ mokėjimus. Ministras teigia nieko neslėpęs, o šio laiško nesureikšminęs – esą tai buvo „bendra informacija“ apie finansų sektoriaus požiūrį į JAV sankcijas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kategoriškai neigė žinojęs apie „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) bandymus susitarti dėl „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimo po gruodžio 8-osios. Nauji duomenys rodo, kad tai nebuvo tiesa.