Mero patarėjo biografijoje – teistumas ir žuvivaisa pieno supirkimo punkte
Alytaus miesto mero patarėjas Saulius Ivoška turi ne vieną dėmę ant savo munduro. Įtakingas Dzūkijos sostinės socialdemokratas 2014 m. buvo nuteistas dėl finansinių nusikaltimų, o prieš prisijungdamas prie mero Nerijaus Cesiulio komandos teismuose aiškinosi dėl fiktyvių darbo vietų, rodo jungtinis „Sienos“, radijo stoties FM99 ir „Alytaus naujienų“ tyrimas.
Praėjusią savaitę „Siena“ ir FM99 atskleidė, kaip Alytaus mero patarėjas per metus praturtėjo apie 230 tūkst. eurų. S. Ivoškai turtus sunešė pensinio amžiaus tėvai, praėjusiais metais politikui padovanoję keturis sklypus, du gyvenamuosius namus ir vieną ūkinį pastatą, kurio tikroji paskirtis ekspertams kelia rimtų abejonių.
Po šio tyrimo pasirodymo aptikome ir daugiau informacijos, bylojančios apie ne pačius maloniausius epizodus mero patarėjo biografijoje. Nuo teistumo iki paties S. Ivoškos pareiškimo apie tai, kad jį dovanomis apipylę tėvai „reikalauja išlaikymo“.
„Alytaus naujienos“ susisiekė su S. Ivoška ir mėgino gauti mero patarėjo komentarus. Tačiau vos išgirdęs klausimą apie tai, ar informavo merą apie savo teistumą, politikas nutraukė pokalbį.
Nuteistas už finansinius nusikaltimus
„Alytaus naujienos“ kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldų Informatikos ir ryšių departamentą su prašymu pateikti duomenis apie galimus S. Ivoškos įrašus baudžiamųjų bylų duomenyse. Institucija patvirtino, kad mero patarėjas buvo nuteistas už finansinius nusikaltimus.
„Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, (...) Saulius Ivoška, (...) Vilniaus apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2014-03-07, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį; išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).
Skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 m., įpareigojant per tą laikotarpį atlyginti turtinę žalą, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos“, – teigiama departamento pateiktame komentare.
„Sienai“ pavyko rasti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį S. Ivoškai. Iš jo matyti, kad dabartinis Alytaus mero patarėjas buvo nuteistas už savo įmonės turto pasisavinimą. O įmonė veikė tame pačiame sektoriuje, kaip ir kiti su S. Ivoška susiję verslai, kuriuos nagrinėjo „Sienos“ ir FM99 tyrimas.
Darbai – įmonei. Pinigai – savininkui
S. Ivoška buvo teisiamas dėl kelių finansinių nusikaltimų, susijusių su jo valdytos ir vadovautos sostinės įmonės „Servisgama“ veikla. Bendrovė veikė statybinių ir kitų atliekų surinkimo sektoriuje – kaip ir ankstesniame tyrime nagrinėtos su S. Ivoška susijusios įmonės „Ekotyra“ ir „Vent Deux“, kurios veikia ir dabar. Nagrinėjant „Servisgamos“ istoriją, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad S. Ivoška savo įmonei fiktyviai išrašinėjo sąskaitas už neva suteiktas paslaugas ir taip pasisavino nemažą kiekį bendrovės lėšų.
Nustatyta, kad 2007–2008 m. laikotarpiu S. Ivoška įmonės vadybininkui „davė nurodymą (...) suklastoti 22 sąskaitas ir 22 atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus“ bendrai 57,87 tūkst. litų (beveik 17 tūkst. eurų) sumai. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad S. Ivoška įmonei išrašinėjo sąskaitas už neva suteiktas transporto paslaugas, nors realiai šių paslaugų neteikė. Esą po to, gavęs pinigus į savo sąskaitą, dabartinis mero patarėjas „pats nuėmė grynais pinigais ir tokiu būdu neteisėtai išgrynino ir užvaldė UAB „Servisgama“ priklausančias pinigines lėšas“.
S. Ivoška teisme įrodinėjo, esą jokių fiktyvių paslaugų nebuvo. Verslininkas aiškino pats dirbęs prie atliekų surinkimo ir įmonei išrašinėjęs sąskaitas už „papildomus darbus, kurie jam, kaip bendrovės „Servisgama“ akcininkui ir vadovui, nepriklausė“.
Tačiau ši versija subliuško. Nemaža dalimi – dėl S. Ivoškos pavaldinių pateiktos informacijos.
Tvarkė šiukšles su kostiumu?
Byloje apklaustas „Servisgamos“ vadybininkas nurodė, kad darbai, už kuriuos buvo apmokama S. Ivoškai, buvo aprašomi paties įmonės savininko nurodymu, nors iš tiesų jis šių darbų neatliko.
„Saulius Ivoška atėjęs į kabinetą jam pasakydavo, kad reikia išrašyti sąskaitą Sauliaus Ivoškos vykdančio individualią veiklą vardu kaip suteikusio paslaugas UAB „Servisgama“, ir pasakydavo sumą, kuriai reikia išrašyti sąskaitą. Sakė, kad jei reikia šią sąskaitą patvirtinančio akto, tai kad jis surašytų ir aktą bei į aktą įrašytų savo nuožiūra adresus, iš kurių tariamai buvo vežtos atliekos, ir būtinai kad atitiktų darbo laikas su suma. Realiai šie darbai jei ir buvo atlikti, tai jie buvo atlikti UAB „Servisgama“ darbuotojų ir kitoms įmonėms. Tačiau dažniausiai tai jam būdavo Sauliaus Ivoškos pasakoma suma, kuriai reikia išrašyti sąskaita ir kad suma sutaptu su laiku“, – taip liudytojo apklausa aprašoma teismo nuosprendyje.
Baudžiamojoje byloje apklausta ir daugiau buvusių jo pavaldinių. Dalis jų liudijo S. Ivoškos naudai ir tikino, esą bendrovės savininkas ir direktorius iš tiesų triūsė su kitais šiukšlių surinkimo verslo darbininkais. Kiti gi teikė priešingus parodymus.
Pavyzdžiui, abi buvusios „Servisgamos“ buhalterės paliudijo niekuomet nemačiusios S. Ivoškos dirbant prie atliekų. Viena jų papasakojo, kad „nėra mačiusi Sauliaus Ivoškos su darbiniais rūbais, jis visada būdavo tvarkingai apsirengęs, dažnai būdavo su kostiumu“.
S. Ivoška buvo teisiamas dėl kelių galimų nusikalstamų veikų. Dalyje baudžiamosios bylos dabartinis politikas buvo išteisintas dėl senaties, kituose epizoduose – dėl įrodymų trūkumo.
„Alytaus naujienoms“ susisiekus su S. Ivoška, mero patarėjas iš pradžių nustebo dėl klausimo apie teistumą.
„Dėl ko? Dėl kieno?“ – stebėjosi mero patarėjas.
Žurnalistei patikslinus, kad kalba eina apie 2014 m. teismo nuosprendį, S. Ivoška to neneigė. „Nu. Ir?“ – sakė socialdemokratas.
Alytaus mero komandoje S. Ivoška dirba nuo 2021 metų. Ar prieš tapdamas N. Cesiulio komandos nariu jis merą informavo apie teistumą? Išgirdęs šį klausimą, S. Ivoška pokalbio nebetęsė.
Dovanomis apipylę tėvai „reikalavo išlaikymo“
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM pateiktais duomenimis, teistumas S. Ivoškai panaikintas prieš septynerius metus, 2019-ųjų gegužę. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria politikui panaikintas teistumas, matyti, kad prašymą panaikinti teistumo įrašą jis argumentavo tiek atgaila, tiek sunkia savo tėvų materialine padėtimi.
„Dėl galiojančio teistumo jis negali įsidarbinti kitoje įmonėje, siūlančioje žymiai didesnį darbo užmokestį. Prieš sužadėtinę bei artimuosius patiria neigiamas emocijas ir gėdą. Patiria suvaržymus tiek darbinėje, tiek visuomeninėje veikloje. Kritiškai vertina savo netinkamą nusikalstamą elgesį ir savo pakeistu gyvenimo būdu įrodė, kad padarė tinkamas išvadas. (...) Jo tėvai neįgalūs ir reikalauja išlaikymo“, – tokie S. Ivoškos motyvai pateikti teismo nutartyje.
Tokie S. Ivoškos argumentai teismą įtikino. Tačiau dabar, paaiškėjus, kad „išlaikymo reikalaujantys“ politiko tėvai praėjusiais metais jam padovanojo keturis sklypus ir tris pastatus, tokie S. Ivoškos žodžiai prieštarauja jo paties teiginiams apie tai, kad jo tėvai turėjo pakankamai teisėtų pajamų jam padovanoto turto supirkimui.
Šio klausimo S. Ivoškai užduoti nepavyko, kadangi mero patarėjas pokalbį nutraukė vos palietus jo teistumo istoriją. Papildomus klausimus mero patarėjui išsiuntėme elektroniniu paštu. S. Ivoškai pateikus savo poziciją, publikaciją papildysime.
Žuvivaisa pieno supirkimo punkte
Kita Alytaus žurnalistų aptikta byla – ne baudžiamoji, o civilinė. Joje nepalankus sprendimas priimtas su S. Ivoška susijusios bendrovės „Saulakalnis“ atžvilgiu.
2021 m. Alytaus apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje Užimtumo tarnyba reikalavo iš „Saulakalnio“ priteisti apie pusę įmonei išmokėtos subsidijos, skirtos šios įmonės žuvivaisos projekto įgyvendinimui. Užimtumo tarnyba siekė, kad „Saulakalnis“ grąžintų 13,88 tūkst. eurų iš bendros 27,76 tūkst. eurų sumos.
Teismui pateiktais duomenimis, sutartis su „Saulakalniu“ sudaryta 2017 metais, siekiant bendrovėje sukurti dvi darbo vietas žuvininkystės specialistams. „Saulakalnis“ nurodė veiklą vystysiantis konkrečioje vietoje – įmonei tuomet priklausiusiame pastate Alytaus rajone, Mergalaukio kaime. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio pastato naudojimo paskirtis – pieno supirkimo punktas.
Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, pirminėje projekto įgyvendinimo stadijoje jokių pavojaus ženklų nebuvo. Tačiau viską pakeitė vienos „Saulakalnio“ darbuotojos kreipimasis.
2019 m. moteris kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir, anot teismo sprendimo, informavo, kad „nepatenka į darbo vietą ir negali atlikti pagal darbo sutartį numatytų funkcijų“. Detalesnius paaiškinimus žuvivaisos projekto darbininkė davė teismo posėdyje – ir nurodė, kad pagrindinis jos įdarbinimo reikalų tvarkytojas buvo S. Ivoška, tačiau darbo santykiai susiklostė taip, kad moteris „pagal darbo sutartį nurodyto darbo iš esmės nedirbo“, nes neva turėjo „prižiūrėti augaliukus“.
„Saulius Ivoška iš karto po to, kai Užimtumo tarnyba atsiuntė dirbti darbo pagal projektą parodė patalpas, trumpai papasakojo apie vykdomą projektą ir darbo pobūdį, kad reikės prižiūrėti augaliukus, papildomų ir ypatingų sąlygų darbui nebuvo. Nurodė, kad dar nėra tinkamas oras pradėti darbus. Skambučio nesulaukė, pati skambindavo, tačiau Saulius Ivoška ne visada atsiliepdavo, sakydavo, kad perskambins, dar ne laikas. Ne kartą buvo atvykusi iki darbo vietos, tačiau nieko nerasdavo. Žadėjo darbą apie du mėnesius, tikėjosi ir laukė. Po kiek laiko kilo abejonės, kreipėsi į Užimtumo tarnybą pasitikslinti dėl darbo, buvo paaiškinta, kad pagal Sodros duomenis yra įdarbinta“, – taip teismo sprendime perteikiamas darbuotojos liudijimas.
Liudytoja taip pat nurodė iš S. Ivoškos gavusi tik kuklias sumas darbo užmokesčio. O jos mėginimas patekti į žuvivaisos verslo patalpas ir pradėti ten dirbti esą baigėsi dabartinio mero patarėjo grasinimais.
„Saulius Ivoška tik praėjus 2–3 savaitėms po pirmo susitikimo atvežė pasirašyti darbo sutartį ir neva atlyginimą, per kelis susitikimus Simne prie „Aibės“ parduotuvės, viso galėjo būti 4–5 kartai, atsiskaitė grynais pinigais po 150–200 Eur, sunkiai atsimena kiek, galėjo būti bendrai apie 550 Eur. Pradėjus domėtis dėl paties darbo, Saulius Ivoška pradėjo grasinti, kad atleis už pravaikštas ir nieko nesumokės“, – teigiama teismo sprendime.
Tačiau į žuvivaisos verslo patalpas pieno supirkimo punkte nepateko ne tik darbininkė. Ten nepateko ir patikrinimą surengę Užimtumo tarnybos specialistai.
„Projekto vykdymo vietoje jokių darbuotojų nesutiko, įmonės atstovai nebuvo informuoti apie neplaninį patikrinimą. Pastato dešinėje pusėje su UAB „Saulakalnis“ nesusiję tretieji asmenys vykdė savarankišką veiklą – želdinių auginimą. Kitoje – pastato kairėje pusėje – turėjo būti vykdoma UAB „Saulakalnis“ veikla pagal projektą. Durys buvo praviros, tamsoje matėsi tik talpos (kubilai), darbuotojų nebuvo, veiklos požymių nesimatė“, – tokius „Saulakalnio“ veiklos patikrinimo įspūdžius teismui pateikė viena Užimtumo tarnybos specialistė.
Kitas specialistas nurodė sulaukęs „įsakmaus“ S. Ivoškos reikalavimo keisti patikrinimo laiką.
„Iki vykimo į veiklos vykdymo vietą buvo susipažinta su projekto dokumentais, patikrinta informacija apie dirbančius (įdarbintus) asmenis, buvo informuoti įmonės vadovai dėl numatytos patikrinimo vietoje datos ir laiko, pretenzijų nereiškė.
Įmonės atstovas – asmuo pavarde Ivoška perskambino, įsakmiai nurodydamas, kad negalės dalyvauti ir pateikti įmonės dokumentų, todėl turėtų būti pakeistas patikrinimo laikas ir data. Tikslas – patikrinti veiklos vykdymą vietoje, vadovų dalyvavimas nėra būtinas, suplanuotas neplaninis patikrinimas atliktas nekeičiant laiko ir datos. Nurodytą dieną vietoje buvo lankytasi du kartus, darbo pradžioje ir po pietų, į patalpas patekti nepavyko, darbuotojų nesutiko“, – rašoma teismo sprendime.
Tas pats Užimtumo tarnybos specialistas nurodė ir dar kartą aplankęs „Saulakalnio“ žuvivaisos verslą ir neradęs jokių šios veiklos vykdymo požymių.
„Per langus matėsi patalpų viduje padrikai išmėtyta įranga, patalpos viduje akivaizdžiai apleistos ir nenaudojamos, veiklos požymių nenustatyta. Vietinis gyventojas paaiškino, kad veikla nevyksta, žmonių nebūna“, – teigiama dokumente.
Užimtumo tarnybos vertinimu, žuvivaisos projekte pieno supirkimo punkte 2019 m. liepą nedirbo nė vienas darbuotojas, patikrinimų rezultatai įvertinti kaip šiurkštus sutarties pažeidimas. Tačiau „Saulakalnis“ esą nereagavo į pretenziją dėl lėšų grąžinimo ir prašomų pinigų neatidavė.
Užrakintos durys – dėl kiaulių maro
S. Ivoška teisme buvo apklausiamas kaip buvęs „Saulakalnio“ darbuotojas, atsakingas už Užimtumo tarnybos finansuoto projekto įgyvendinimą. Jis nurodė, esą tarnybos specialistai į patalpas nepateko dėl žuvivaisai būtinų sąlygų užtikrinimo.
„Darbuotojai patalpose dirba iš vidaus užsirakinę, kad dėl saugumo bei siekiant palaikyti žuvims augti tinkamą temperatūrą. (...) Tikėtina, kad atvykusių Užimtumo tarnybos darbuotojų negirdėjo“, – toks S. Ivoškos liudijimas perteikiamas teismo sprendime.
Politikas taip pat liudijo apie „konfliktinę situaciją“ su darbuotoja, kuri kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir tikino, kad pieno supirkimo punkte vykdomas verslas veikė sėkmingai, esą „realizuota apie 4–5 tonos produkcijos (mailiaus)“.
„Saulakalnis“ teisme taip pat įrodinėjo, esą įmonės veikla susijusi su „padidinta rizika“, o patalpas Mergalaukio kaime reikėjo saugoti nuo pašalinių asmenų.
„Siekiant apsisaugoti nuo pašalinių nepageidaujamų asmenų, galimos taršos, virusų, afrikinio kiaulių maro, pašalinių asmenų patekimas į patalpas ribojamas. Asmenys įleidžiami tik atitinkantys tam tikrus Lietuvos Respublikos teisės aktų ir įmonės vidinių aktų reikalavimus, turintys specialiąją aprangą ir sveikatos patikros dokumentus“, – tokia bendrovės pozicija pateikta teismo sprendime.
Visgi teismo neįtikino nei Afrikinis kiaulių maras, nei S. Ivoškos pasakojimas apie konfliktišką darbuotoją. Alytaus apylinkės teismas tenkino Užimtumo tarnybos ieškinį ir priteisė iš „Saulakalnio“ 13,88 tūkst. eurų subsidijos lėšų ir beveik 900 eurų delspinigių.
Šis teismo sprendimas priimtas 2021 m. gegužę. Tais pačiais metais S. Ivoška prisijungė prie Alytaus mero komandos, tapdamas jo visuomeniniu konsultantu.
Klausimus apie žuvivaisos verslą ir teismą dėl Užimtumo tarnybai priteistų lėšų S. Ivoškai pateikėme elektroniniu paštu. S. Ivoškai pateikus savo poziciją, publikaciją papildysime.
