Nematoma skola: A. Gedvilui iš šeimos įmonės – patalpos ir sodyba prie ežero
- Gabija Kučinskaitė, Šarūnas Černiauskas („Siena“), Jūratė Damulytė, Karolis Juršys (15min)
- prieš 2 dienas
- 8 min. skaitymo
Seimo narys Aidas Gedvilas pernai įgijo nekilnojamo turto, kurio vertė siekia apie 200 tūkst. eurų. „Nemuno aušros“ parlamentaras šį turtą perėmė iš savo šeimos įmonės, iš savo kišenės nesumokėdamas nė cento – nes sandoriui panaudota įmonės skola politikui, kurios A. Gedvilas nėra deklaravęs. Pats parlamentaras atsisakė atsakyti į bet kokius su šia istorija susijusius klausimus.
2025 metų sausį Seimo nario A. Gedvilo asmeninėn nuosavybėn perėjo visas jo šeimos įmonės „Soltekana“ nekilnojamasis turtas: komercinės patalpos Šiaulių centre, kuriose veikia „Gintarinė vaistinė“, ir didžioji dalis beveik keturių hektarų žemės sklypo Aukštadvario regioniniame parke, Vilkokšnio ežero pakrantėje. Sandorio pagrindas – skolos padengimo sutartis: įmonė esą atsiskaitė su politiku kaip su savo kreditoriumi. Tačiau „Sienos“ ir 15min išanalizuoti dokumentai rodo, kad skola, kuri buvo padengta šiuo turtu, nėra viešai deklaruota.
Susisiekėme su A. Gedvilu ir prašėme paaiškinti skolos kilmę bei turto įgijimo aplinkybes. Tačiau Seimo narys pareiškė, kad „tai neaktualus klausimas“ ir pasiūlė perskaityti „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio įrašus „Facebooke“.
Turtas – iš sandorį su „Jozita“ atlikusio verslo
Nekilnojamąjį turtą A. Gedvilui perleidusi įmonė „Soltekana“ figūravo ankstesniame „Sienos“ tyrime, kuriame nagrinėjome parlamentaro turto kilmę ir ryšius su degalinių tinklu „Jozita“. Būtent politiko sūnaus valdoma „Soltekana“ 2016 m. gavo beveik 1,5 mln. eurų iš dviejų degalinių pardavimo „Jozitai“.
Po „Sienos“ publikacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto praturtėjimo. Tuoj po šio sprendimo Gedvilų šeima ėmėsi tyrime figūravusių įmonių likvidavimo. O „Soltekana“ į verslo kapines rieda likusi be savo nekilnojamojo turto, kurį A. Gedvilui perleido už neaiškios kilmės skolą.
Komercinės patalpos Šiaulių centre jau daugiau nei tris dešimtmečius yra A. Gedvilo šeimos rankose. Politikas du gyvenamosios paskirties butus Vytauto g. nusipirko dar 1994 m., o po keletos metų pardavė savo valdomai įmonei „Aidma“. Registrų centro duomenimis, „Aidma“ už šį turtą A. Gedvilui tuomet sumokėjo šiek tiek daugiau nei 52 tūkst. eurų. Vėliau „Aidma“ abu butus sujungė į vieną, pakeitė jų paskirtį į komercinę, o 2015 m. pardavė A. Gedvilo sūnaus valdomai „Soltekanai“ . Tais metais, vykstant A. Gedvilo ir jo pirmosios žmonos skyryboms, tos pačios patalpos „Soltekanai“ buvo parduotos už 57 tūkst. eurų – tik 5 000 eurų daugiau nei „Aidma“ už jas sumokėjo prieš daugiau nei dešimtmetį.
Patalpas perdavus„Soltekanai“, jos buvo išnuomotos „Gintarinei vaistinei“, kas A. Gedvilo sūnaus valdomai įmonei užtikrino stabilų pajamų šaltinį iki pat praėjusių metų pradžios.
Kitas „Soltekanai“ priklausantis turtas – beveik keturių hektarų sklypas su senos sodybos pastatais Aukštadvario regioniniame parke, Trakų rajone.
2022 m. šį sklypą ir ant jo stovinčius pastatus už beveik 160 tūkst. eurų įsigijo „Soltekana”, Aidas Gedvilas ir jo žmona. Remiantis Registrų centro duomenimis, nors nuosavybę į turtą dalinosi trys savininkai, visas turtas buvo įsigytas vienu sandoriu. Taigi lieka neaišku, kokią dalį sandorio padengė Gedvilai.
Tų pačių metų turto deklaracijose matome, kad tiek Aido Gedvilo, tiek jo žmonos valdomo nekilnojamojo turto vertė padidėjo po 17,5 tūkst. eurų. Tuo tarpu „Soltekanos“ finansiniai dokumentai rodo, kad įmonės valdomo materialaus turto vertė 2022 m. padidėjo beveik 154 tūkst. eurų, kas rodo, kad būtent „Soltekana“ padengė didžiąją dalį sandorio vertės. Kokią ekonominę naudą įmonei galėjo nešti sklypas, ant kurio stovi pora apleistų senos sodybos pastatų, nežinoma.
2025 m. sausio mėnesį tiek komercinės patalpos Šiaulių centre, tiek įmonei priklausiusi žemės sklypo dalis perrašyta Aidui Gedvilui.
Po šio sandorio bendrovė, kurios oficiali veikla yra nekilnojamojo turto nuoma – liko be jokio nekilnojamojo turto. O įmonės ilgalaikio turto vertė nukrito nuo 194 tūkst. eurų iki apskrito nulio.
Tuo tarpu parlamentaro deklaruojamo turto vertė praėjusiais metais išaugo, tačiau mažiau, negu galima buvo tikėtis perleidus visą „Soltekanos“ nekilnojamąjį turtą.
A. Gedvilas 2025-ųjų turto deklaracijose nurodė, kad jo valdomo nekilnojamojo turto vertė, lyginant su praėjusiais metais, pakilo beveik 70 tūkst. eurų. Tačiau vien komercinių patalpų Šiaulių centre vidutinė rinkos vertė, remiantis Registrų centro duomenimis, gali siekti 85 tūkst. eurų. O parlamentaro deklaruotų žemės sklypų vertė liko nepakitusi. Taigi A. Gedvilui perleisto trijų su puse hektarų sklypo vertė politiko deklaracijoje liko nematoma.
Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, tokios situacijos – sunkiai įmanomos.
„Deklaracijos „Privalomas registruoti turtas“ FR0001T priede gyventojas, kuris (...) turi deklaruoti savo turtą, privalo deklaruoti visą ataskaitinių metų pabaigai (t. y. gruodžio 31 d.) turėtą registruotiną kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Vadinasi, nepriklausomai kada turtas yra įgytas nuosavybės teise – ataskaitiniais ar ankstesniais metais, (...) jis privalo deklaracijoje FR0001 nurodyti šio turto vertę“, – raštu pateiktame komentare nurodė VMI.
Skola, kurios nemato nė vienas registras
Kad įmonė galėtų padengti skolą turtu, skola pirmiausia turi egzistuoti. Tačiau skola, kuria pateisintas viso įmonės nekilnojamojo turto perleidimas Seimo nariui, neatsispindi nei VMI duomenyse, nei politiko turto deklaracijose, nei jo privačių interesų deklaracijoje.
Oficialūs duomenys rodo, kad A. Gedvilą ir „Soltekaną“ siejo vienas vienintelis skolinimo sandoris. Tačiau šiuo sandoriu Seimo nariui perleistas turtas negali būti paaiškintas – nes turto perleidimo A. Gedvilui pagrindu tapo įmonės skola jam, o ne jo įsiskolinimas „Soltekanai“.
A. Gedvilas pinigus iš „Soltekanos“ skolinosi 2016-aisiais, netrukus po sėkmingo sūnaus valdomos įmonės sandorio su degalinių tinklu „Jozita“. Tuomet „Soltekana” A. Gedvilui suteikė 365 tūkst. eurų paskolą, kuri, remiantis VMI pateiktais duomenimis, turėjo būti grąžinta su priskaičiuotomis palūkanomis tų pačių metų gale. Ar politikas grąžino šią paskolą – nežinoma. Jokių kitų paskolų tarp A. Gedvilo ir jo sūnui priklausančios įmonės vėliau nebuvo deklaruota.
Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, kad valstybės tarnautojai ir politikai privalo metinėje turto deklaracijoje pateikti duomenis apie gautas ir suteiktas paskolas, kurių suma viršija 1 500 Eur. Tačiau informacijos apie suteiktą paskolą A. Gedvilo pateiktose deklaracijose nėra.
Patikrinome A. Gedvilo VMI pateiktas turto deklaracijas nuo 2019 m., kai jis dirbo Vilniaus tarybos nariu, iki dabar – kai politikas antrą kadenciją iš eilės dirba Seime. Jokių suteiktų paskolų parlamentaras nedeklaravo. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teiktose A. Gedvilo interesų deklaracijose taip pat nėra jokių užuominų apie „Soltekanai“ suteiktas paskolas. Kitaip tariant, jokie vieši duomenys nepatvirtina, kad „Soltekana“ buvo skolinga A. Gedvilui.
Šių metų vasarį, atliekant tyrimą apie A. Gedvilo turto kilmę, paprašėme parlamentaro paaiškinti, kelintais metais ir kokio dydžio paskolą jis yra suteikęs savo sūnaus įmonei, tačiau tąkart parlamentaras į detales nesileido.
„Kadangi viena iš šalių nėra viešas asmuo, šio sandorio detalių negaliu atskleisti, o privalomas operacijas deklaruosiu suėjus terminui tai padaryti”, – teigė A. Gedvilas.
Sulaukę naujausių „Soltekanos“ finansinių ataskaitų, kuriose paaiškinimų apie įmonės ir parlamentaro tarpusavio įsiskolinimus neradome, darkart kreipėmės į A. Gedvilą su prašymu paaiškinti skolos kilmę ir sandorio pagrįstumą.
Tačiau šįkart politikas atsisakė pateikti bet kokius komentarus. Vienintelis atsisakymo motyvas – tai, kad klausimus užduoda „Sienos“ žurnalistai.
„Kadangi jūs neobjektyviai ir nepilnai, o tendencingai pateikėte informaciją, aš jums komentaro neturiu”, – telefoniniame pokalbyje teigė A. Gedvilas.
Tuos pačius klausimus mėgino užduoti ir 15min žurnalistai. Visgi ir jiems parlamentaras teigė nieko nekomentuosiąs, nes klausimai apie jo deklaruojamą turtą ir paskolas – „neaktualus klausimas visuomenei“.
„Yra institucijos, kurios visus tuos klausimus aiškinasi pagal kompetenciją ir aš tikrai nesiruošiu kiekvienam skersgatvyje sutiktam žmogui bandyti atskleisti trisdešimties metų senumo istoriją”, – 15min sakė A. Gedvilas.
Žurnalistei kelis kartus paprašius paaiškinti praėjusiais metais įvykdytą sandorį su „Soltekana“, Aidas Gedvilas patarė verčiau pasidomėti naujausiu „Nemuno aušros“ Remigijaus Žemaitaičio įrašu „Facebook“ platformoje.
„Šiandien Remigijus Žemaitaitis labai įdomų ir sensacingą postą [įrašą] įkėlė apie lėšų pasidalinimą, apie sutartis kai kurių veikėjų. <...> Tai yra žymiai aktualesnė visuomenei problema, skandalingesnė ir svarbesnė”, – teigė „Nemuno aušros” frakcijai priklausantis politikas.
Atliekant NT perleidimo už skolas sandorį, bendrovei „Soltekana“ vadovavo A. Gedvilo patėvis Kostas Zubavičius. 15min susisiekus su buvusiu įmonės vadovu, vyriškis neatsakė į jokius klausimus apie „Soltekanos“ skolos A. Gedvilui kilmę, tačiau negailėjo aštrių replikų žurnalistams.
„Aš labai blogai nusiteikęs prieš tokius, kurie rausiasi ir nežino, ko ieško. Ar darbo neturit?“ – bėrė K. Zubavičius.
Buvęs „Soltekanos“ direktorius pareiškė, kad vadovavimas šeimos verslui – jo asmeninis reikalas.
Taip pat mėginome susisiekti su „Soltekaną“ valdančiu A. Gedvilo sūnumi, tačiau į elektroniniu paštu pateiktus klausimus jis neatsakė.
Skolos šaltinis – 6 arai nenaudojamos žemės?
Nors A. Gedvilas atsisakė atsakyti į bet kokius klausimus apie „Soltekanos“ turto perėmimą, mėginome nustatyti, kokiu pagrindu galėjo susidaryti šiai operacijai panaudota skola. Taip pavyko rasti vieną vienintelį nuolatinį turtinį santykį tarp A. Gedvilo ir jo sūnaus valdomos įmonės.
Registrų centro duomenimis nuo 2012 m. rudens „Soltekana“ nuomojasi A. Gedvilui priklausantį žemės sklypą Šiaulių rajone, Toliočių kaime. Nuomos sutartis sudaryta iki 2037 metų, sklypo dydis – 6,33 aro žemės ūkio paskirties žemės, o oficiali rinkos vertė – vos keli šimtai eurų.
Šis sklypelis – dalis didesnės, beveik 2 hektarų teritorijos, kurią A. Gedvilas, 2012 metais planavęs joje saulės elektrinių parką, buvo sudalinęs ir išnuomojęs keturiolikai įmonių, tarp jų – ir bendrovei „Soltekana“.
Nors Saulės parko Toliočiuose projektas galiausiai nebuvo įgyvendintas, nuomos sutartys, oficialiais Registrų centro duomenimis, galioja iki šiol. Visgi, VMI pateiktais duomenimis, A. Gedvilas nuo 2012 metų nedeklaravo gavęs jokių nuomos pajamų nei iš „Soltekanos“, nei iš kitų sklypus Šiaulių krašte išsinuomojusių įmonių.
Ar būtent šio sklypo nuoma buvo pagrindas, kuriuo remiantis politikui buvo perleistas „Soltekanos“ turtas už maždaug 200 tūkst. eurų, kol kas nustatyti nepavyko.
VMI: skolų padengimo sandoriai – potenciali rizika
Valstybinė mokesčių inspekcija „Sienai“ pateiktame komentare nurodė, kad santykiai tarp viešo asmens ir įmonės, kuomet įmonė asmeniui įsiskolina už prekes ar paslaugas, neprivalo atsispindėti viešai skelbiamose turto deklaracijose. Visgi nei A. Gedvilas, nei „Soltekanai“ vadovavęs jo patėvis nepatvirtino, kad skola susidarė būtent žemės nuomos pagrindais.
Be to, VMI pabrėžia, kad skolų sudengimo sandoriai gali kelti mokestinių rizikų. Mokesčių inspektorių praktikoje – ne vienas atvejis, kai būtent tokiais sandoriais buvo bandoma užmaskuoti mėginimus nuslėpti mokesčius nuo valstybės.
„Nekilnojamojo turto perleidimas skolai padengti savaime nėra laikomas neteisėtu ar apsimestiniu sandoriu. Tačiau VMI praktikoje yra nustatomi atvejai, kai sandoriai, kuriais padengiamos skolos, tampa mokestinės rizikos objektu, jeigu skolos dydis, turto vertė, sandorio seka ar ekonominė logika rodo galimą dirbtinį mokestinės bazės sumažinimą. Tokiu atveju, VMI vertina susijusių operacijų visumą: ir skolos atsiradimo pagrindą – ar skola realiai egzistavo, kada ir kaip ji atsirado, ar turto vertė atitinka rinkos vertei, sandorio šalių ryšį, galimą įtaką ar interesus, mokėjimų realumą, ar sandoris, jų seka leido sumažinti mokestinius įsipareigojimus ir pan.“, – raštu pateiktame komentare nurodė VMI.
Istorija kartojasi?
Ankstesniame „Sienos“ tyrime jau nagrinėjome sandorius, po kurių A. Gedvilo šeimos verslo turtas atsiduria ne įmonės, o politiko rankose.Tuomet aiškinomės, kaip buvo pastatyta ištaiginga 470 kvadratinių metrų rezidencija Valakampių rajone Vilniuje, kurioje A. Gedvilas gyvena iki šiol.
Pastatas buvo statomas pagal jungtinės veiklos sutartį tarp A. Gedvilo ir jo valdomos bendrovės „Aidma“, tuo metu valdžiusios dvi degalines Šiaulių krašte. Pagal šią sutartį politikas įsipareigojo suteikti statyboms reikalingą sklypą, o „Aidma“ – padengti visas statybų išlaidas. Mainais už tai rezidencija turėjo likti bendra įmonės ir jos akcininko nuosavybe, o dalyje pastato privalėjo atsirasti degalinių verslo biuras.
„Aidmos“ biuras šioje rezidencijoje taip ir neatsirado. A. Gedvilas teigė, kad tai lėmė pasikeitusios aplinkybės. O pats pastatas vėliau tapo ne paties politiko, o Seimo nario sūnaus ir motinos nuosavybe. Tačiau A. Gedvilas pripažino besinaudojantis artimųjų vardu registruota rezidencija. Šių metų pradžioje parlamentaras čia deklaravo ir savo gyvenamąją vietą.
Vykstant FNTT tyrimui – įmonių likvidavimas
Šių metų kovą, reaguodama į „Sienos“ atskleistą informaciją, Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto praturtėjimo.
Anot prokuratūros, tyrimas pradėtas siekiant atskleisti „ar Seimo nario Aido Gedvilo ir vienos uždarosios akcinės bendrovės atsakingų asmenų veiksmais įgyjant ir perleidžiant Vilniuje esančio nekilnojamąjį turto dalį nebuvo padarytos nusikalstamos veikos“.
Netrukus po naujienų apie ikiteisminio tyrimo pradžią, A. Gedvilo šeima pradėjo dviejų „Sienos“ tyrime figūravusių įmonių – „Aidmos“ ir „Soltekanos“ – likvidavimą.
A. Gedvilas tvirtina nenusižengęs jokiems įstatymams. Visgi parlamentaras taip ir neatsakė į didelę dalį „Sienos“ klausimų, susijusių su jo ir jo šeimos turto kilme.
