Contact us

Any questions, tips? Anything else?

Thank you! Your submission has been received!
Oops! Something went wrong while submitting the form
naujienos

D.Nausėdienės palaikoma organizacija prisidėjo prie Lenkiją įaudrinusio sprendimo dėl abortų

Roberto Dačkaus / lrp.lt ir Konrad Szczygieł / „Fundacja reporterów“ nuotr.
Šarūnas Černiauskas, Miglė Krancevičiūtė ir Liucija Lenkauskaitė
bendradarbiaujant su „Fundacja reporterów“ (Lenkija)
2020 11 17
Visi autoriaus tekstai →
Laisvos visuomenės institutas (LVI) – organizacija, kurios renginį po Prezidentūros stogu priglaudė pirmoji ponia Diana Nausėdienė – veikia išvien su Lenkijos organizacija „Ordo Iuris“, kuri itin aktyviai siekė abortų draudimo kaimyninėje šalyje. Vienas LVI steigėjų, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Vincentas Vobolevičius, sprendimui paremti „Ordo Iuris“ nepritarė. Dabar jis traukiasi iš LVI, bet pasitraukimo su įvykiais Lenkijoje nesieja. 

LVI – viena iš organizacijų, kurios pasirašė kreipimąsi į Lenkijos Konstitucinį Tribunolą, tvirtinant, esą abortų leidimas – net vaisiaus apsigimimo atveju – prieštarauja Lenkijos konstitucijai. Dokumentas pateiktas prieš pat tribunolo sprendimą, kuris įžiebė vis dar netylančius protestus kaimyninėje šalyje.

„Ordo Iuris“ parengtą dokumentą palaikė margas būrys užsienio organizacijų, pakrikštytų „pilietinės visuomenės koalicija“. Lenkijos organizacija „Fundacja reporterów“, tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir užsienio partneriai panagrinėjo šios koalicijos sudėtį.

Tarp „Ordo Iuris“ remėjų kovoje dėl abortų politikos griežtinimo – ir kovotojai už baudžiamąją atsakomybę homoseksualams, ir neapykantos kurstymu kaltinami veikėjai bei įstaigos, įkurtos ir išlaikomas su „Ordo Iuris“ tiesiogiai susijusių darinių.

LVI – vienintelė organizacija iš Lietuvos, išreiškusi oficialią paramą „Ordo Iuris“ kreipimuisi į Konstitucinį Tribunolą. Ir nors LVI pasirašė kategoriško abortų draudimo reikalaujantį dokumentą, pačiame institute vieningos pozicijos, panašu, nėra. 

Vincentas Vobolevičius, Vienas ryškiausių LVI veidų, traukiasi iš šios organizacijos. Jis neslepia nepritariantis sprendimui palaikyti „Ordo Iuris“, bet tvirtina, jog sprendimą trauktis iš LVI nulėmė kitos priežastys. 

Didžiausi protestai nuo komunizmo griūties 

Katališkiškoje Lenkijoje jau kelias savaites netylantys protestai prasidėjo spalio 22 dieną, po to kai kaimyninės valstybės Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą, kad abortai dėl vaisiaus apsigimimo negalimi pagal šalies Konstituciją. Šis sprendimas dar labiau sugriežtina Lenkijos abortų politiką, ir taip laikomą viena konservatyviausių Europoje. 

Kasdien į gatves protestuoti einantys įvairaus amžiaus lenkai renkasi nepaisydami net šalyje paskelbto draudimo organizuoti viešus susibūrimus. Konservatyvi Mateuszo Morawieckio vyriausybė net apkaltino protestuotojus dėl šalyje pastarosiomis savaitėmis pablogėjusios pandemijos situacijos, tačiau visgi pakvietė opoziciją derėtis. 

Konstitucinio Tribunolo sprendimas sukėlė didžiausius protestus nuo komunizmo žlugimo Lenkijoje. Protestuotojų pyktis nukreiptas tiek į teismo sprendimą, tiek į valdančiąją partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kurios atstovai inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Tribunolą. Dar vienas kritikos adresatas – organizacija „Ordo Iuris“, turinti nemenką politinę įtaką ir atvirai siekianti abortų draudimo. 

Protestai Varšuvoje (Konrad Szczygieł / „Fundacja reporterów“ nuotr.)

„Prisidėjome prie šios pergalės“

„Ordo Iuris“ jau keletą metų aktyviai kovoja už dar griežtesnį abortų ribojimą Lenkijoje. Organizacija ypač sustiprėjo į valdžią atėjus PiS.

Vienas „Ordo Iuris“ įkūrėjų Aleksandras Stępkowskis (Aleksander Stępkowski) 2015 m. paskirtas užsienio reikalų viceministru. Tarp jo kuruojamų sričių buvo ir žmogaus teisės. Politiniame poste A.Stępkowskis ilgai neužsibuvo – iš viceministro pozicijos jis pasitraukė jau 2016 metais. Bet pernai jis paskirtas Lenkijos Aukščiausiojo teismo teisėju.

A.Stepkowskį į šias pareigas paskyrė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. 2018 m. A.Duda šio teismo teisėju paskyrė ir dar vieną su „Ordo Iuris“ susijusį teisininką Krzysztofą Wiaką (Krzysztof Wiak).

Aukščiausiojo teismo politizavimas – viena priežasčių, dėl kurių Lenkijos atžvilgiu buvo inicijuotos ES kontrolės procedūros.

Abortų draudimas visada buvo tarp svarbiausių „Ordo Iuris“ prioritetų. Dar 2016 metais – tiesa, nesėkmingai – „Ordo Iuris“ inicijavo įstatymo pataisas, numatančias visišką abortų draudimą bei baudžiamąją atsakomybę už šio draudimo pažeidimą. 

Taigi nieko nuostabaus, kad organizacijos vadovas Jerzy Kwaśniewskis Konstitucinio Tribunolo sprendimo laukė nekantriai.

Spalio 22 d., priėmus masinius protestus sukėlusį sprendimą dėl abortų, J.Kwaśniewskis, stovėdamas Konstitucinio Tribunolo prieigose lengvai drebančia ranka pradėjo tiesioginę transliaciją per „Twitter“. „Puikiai suprantame, kad prisidėjome prie šios pergalės. Galime švęsti“, – savo auditorijai pranešė „Ordo Iuris“ vadovas.

J.Kwaśniewskio vertinimu, Konstitucinio Tribunolo sprendimas leido „aukštai iškelti žmogaus teisių vėliavą“. Į Varšuvos gatves pasipylusių protestuotojų nuomonė – lygiai priešinga. „Ordo Iuris“ pavadinimas mirga protestuotojų plakatuose, kartu su PiS ir Konstituciniu Tribunolu.

„Ordo Iuris“ tikrai siekė, kad Konstitucinio Tribunolo sprendimas būtų toks, koks ir buvo. Lenkijos organizacija tai darė ne viena, o su būriu talkininkų. Tarp jų – ir lietuviška organizacija.

Sąjungininkų armija

„Ordo Iuris“ oficialiai kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą su pareiškimu, kuriame teigiama, kad teisė į abortą vaisiaus apsigimimo atveju nesuderinama su Lenkijos konstitucija ir „daugeliu tarptautinės teisės aktų“.

Ilgas teisinis dokumentas buvo publikuotas lenkų ir anglų kalbomis. Kreipimąsi pasirašė ne tik „Ordo Iuris“, bet ir būrys užsienio organizacijų.

„Tokios plačios pilietinės visuomenės koalicijos sutelkimas ties mūsų pozicija rodo, kad balsai, pasisakantys už žmogaus gyvybės apsaugą kiekvienoje jos stadijoje, stiprėja visame pasaulyje“, – Konstitucinio Tribunolo sprendimo išvakarėse teigė „Ordo Iuris“ atstovė Karolina Pawłowska.

„Pilietinės visuomenės koaliciją“ iš tiesų sudaro žmonės ne tik iš skirtingų šalių, bet ir skirtingų žemynų. Kiek tai galima vadinti pasauliniu mastu „stiprėjančiais balsais“ už abortų draudimą – kitas klausimas.

Viena iš „Ordo Iuris“ kreipimąsi parėmusių organizacijų – JAV veikianti „Family Watch International“ – traktuojama kaip neapykantą skatinanti organizacija.

Pastaroji organizacija taip pat yra pasaulio šeimų kongreso narė, kovojanti su „Vakarų kultūriniu imperializmu“, savo veikloje stipriai orientuojasi į  Afrikos šalis ir veiklą Jungtinių Tautų organizacijos rėmuose. Family Watch international vadovė Sharon Slater ragino priešintis JT pastangoms dekriminalizuoti homoseksualumą, už kurį kai kuriose Afrikos šalyse baudžiama kalėjimu ar net mirtimi. Jos organizacija taip pat bendradarbiavo su Ugandos aktyvistais, kurie vykdė kampaniją, raginančią homoseksualams šalyje taikyti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Daugelis kreipimąsi pasirašiusių organizacijų, kaip ir „Ordo Iuris“, turi sąsajų su „Tradition, Family and Property“ (TFP) – nevienareikšmiškai vertinama ultrakatalikiška organizacija su ištakomis Brazilijoje.

Tarp kreipimosi rėmėjų – ir bent kelios organizacijos, su „Ordo Iuris“ susijusios ne tik ideologija, bet ir organizaciniais ryšiais bei pinigais. Dokumentą pasirašė Slovakijos ir Kroatijos organizacijos, kurias įsteigė Petro Skargos institutas – konservatyvi katalikiška organizacija iš Krokuvos, taip pat įsteigusi ir „Ordo Iuris“.

Tokia organizacija yra ir Lietuvoje – to paties Petro Skargos instituto įsteigtas ir finansuojamas Krikščioniškosios kultūros institutas (KKI), ryšiais persipynęs su konservatyvia dešiniąja organizacija „Pro Patria“. Tačiau tarp „Ordo Iuris“ kreipimąsi palaikančių organizacijų šio lietuviško darinio nebuvo – buvo kitas, Laisvos visuomenės institutas.

Rado vietą po prezidentūros stogu

LVI yra viena įtakingiausių Lietuvos organizacijų, pasisakančių už konservatyvią abortų politiką. Instituto atstovai dirbo praėjusios kadencijos Seimo narių padėjėjais, įstaiga turi ir savo atstovą neseniai suformuotoje Šeimos taryboje, atsakingoje už valstybės šeimos politikos formavimą. 

Palaikymo LVI sulaukia ir Prezidentūroje – pirmoji ponia Diana Nausėdienė sutiko globoti neseniai organizuotą LVi renginį krizinio nėštumo tematika. Po prezidentūros stogu surengtas renginys sulaukė kritikos dėl vienpusiškumo.

„Žengiant į šią temą tokiu būdu, kaip tai daro pirmoji ponia, kai kalbama apie teisę į saugų abortą arba šios teisės ribojimą, ji atsiduria politinių debatų lauke. Todėl tokia prezidentūros globa gali ir tikriausiai turi būti suvokiama kaip politinis gestas, o ne šiaip pirmosios ponios dalyvavimas jautrių problemų sprendime“, – portalui LRT.lt teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Natalija Arlauskaitė.

LVI kritiką dėl renginio vienpusiškumo atmetė. Prezidentūra, savo ruožtu, LVI renginį interpratavo kaip siekį „paskatinti diskusijas, siekiant ieškoti galimų problemos sprendimo būdų“.

„Kilusios diskusijos po konferencijos kaip tik ir parodo, kad ši tema yra aktuali, trūksta jos aptarimo ir platformos diskusijai“, – LRT pateiktuose komentaruose teigia prezidentūra.

Diana Nausėdienė Laisvos visuomenės instituto renginyje
(Roberto Dačkaus / lrp.lt nuotr.)

Protestus lygina su „Black Lives Matter“

Finansinių ryšių su Lenkijos organizacija „Ordo Iuris“ LVI neturi, tačiau lietuviška organizacija veikia panašiais metodais. LVI atstovai dalyvauja įstatymų projektų svarstymuose Seimo komitetuose, rengia teisinius kreipimusis į įvairias institucijas. Kaip ir „Ordo Iuris“, LVI teisinėmis priemonėmis siekia daryti įtaką abortų politikai, pasisako prieš vienos lyties partnerysčių įteisinimą bei sąmokslo teorijomis apaugusios Stambulo konvencijos ratifikavimą.

Atsakydami į klausimus dėl palaikymo „Ordo Iuris“ kreipimuisi į Konstitucinį Tribunolą, LVI teigė prie dokumento rengimo neprisidėję. Esą „Ordo Iuris“ nuspręsta palaikyti „Lenkijos teisinės sistemos kontekste“.

„Norime atkreipti dėmesį į tai, kad Europos žmogaus teisių teismas palieka teisę pačioms valstybėms apsispręsti, kaip reguliuoti aborto klausimą ir kokį teisinį statusą suteikti žmogaus vaisiui.  Anot Teismo, šis sprendimas priklauso nuo šalyje vyraujančių etinių vertinimų ir nacionalinių tradicijų skirtumų. Todėl pasirašydami aptariamą dokumentą, gyvybei iki gimimo palankią iniciatyvą palaikėme Lenkijos teisinės sistemos kontekste“, – rašoma LVI komentare. 

LVI laikosi pozicijos, esą Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas pirmiausiai gina kūdikius su Dauno sindromu. Neseniai publikuotame komentare LVI ekspertas Ramūnas Aušrotas pareiškė, esą protestai Lenkijoje gali būti sąlygoti politinių tikslų, o ne moterų teisių.

„Tai, kas vyksta Lenkijoje primena tai, kas dar visai neseniai vyko JAV (tik nuosaikesniu mastu). Minios emocinis įkrovimas ir manipuliavimas jos nepasitenkinimu yra šiuolaikinis sociopolitinis fenomenas, galimas dėl vis didėjančios visuomenės poliarizacijos vertybiniais klausimais. Gali būti, kad lenkai, po minimalių partijos Teisė ir Teisingumas ir prezidento Andrzej Duda pergalių rinkimuose atrado savąjį „Black Lives Matter“, – rašo R.Aušrotas.

Ramūnas Aušrotas (Roberto Dačkaus / lrp.lt nuotr.)

LVI stojo išvien su organizacijomis, kurios siekė abortų draudimo Lenkijoje. Tačiau pačiame LVI pozicija šiuo klausimu nėra vieninga. 

V.Vobolevičius traukiasi

Nors LVI parėmė Lenkijos organizacijos „Ordo Iuris“ kreipimąsi į Konstitucinį Tribunolą, panašu, kad Laisvos visuomenės institute nėra vieningos pozicijos abortų klausimu. Vienas matomiausių LVI veidų, buvęs šios organizacijos valdybos pirmininkas Vincentas Vobolevičius „Sienai“ sakė nepritariantis abortų draudimui.

„Mano pozicija asmeninė – kad reikia erti per pagalbą, per informavimą apie įvairias alternatyvas. Draudimas, bent jau tokioje situacijoje, kokioje yra Lietuva ir absoliuti dauguma rytų Europos šalių, yra netinkamas metodas šiuo atveju. Kadangi jis gali tiktai sukelti nelegalių abortų bangą, kas būtų pavojinga ir moterims, ir tiems patiems vaikams, kurie būtų vienaip ar kitaip sunaikinami“, – kalbėjo V.Vobolevičius.

Vincentas Vobolevičius (LVI nuotr.)

Sykiu LVI steigėjas svarstė, kad draudimų politika galėtų būti taikoma šalyse, kuriose yra „konservatyvus konsensusas“.

„Nors dabar, sprendžiant pagal protestų mastus Lenkijoje, aš sakyčiau, kad tenai jo nėra“, – pastebėjo V.Vobolevičius.

Pašnekovas teigė pats neskaitęs „Ordo Iuris“ parengto dokumento, tad vertinti jo turinį jis atsisakė. V.Vobolevičius tebėra LVI valdyboje, tačiau valdybos posėdyje, kuriame nutarta palaikyti „Ordo Iuris“ poziciją, jis nurodė nedalyvavęs.

Tokią poziciją V.Vobolevičius išsakė lapkričio 5 d. Po pusantros savaitės V.Vobolevičiaus pavardės jau nebebuvo LVI komandos sąraše. LVI įkūrėjas patvirtino nutaręs trauktis iš instituto.

„Visuomeninių veiklų nusprendžiau mažinti. Esu laikinai einantis valdybos [nario] pareigas, kol surasime kažką, kas mane pakeis. Ir tikimės tai artimiausiu metu padaryti. Tai va – toks sprendimas, kurį aš valdybai pristačiau prieš, ko gero, savaitę“, – sakė V.Vobolevičius.

Pašnekovas teigė nutaręs susitelkti į akademinę veiklą. Darbo valstybinėse institucijose – VRK bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje – V.Vobolevičius taip pat neketina tęsti.

V.Vobolevičius neslėpė, kad LVI sprendimas paremti „Ordo Iuris“, jo vertinimu „nebuvo gera politika“, bet pasitraukimas iš LVI su tuo esą nesusijęs. 

„Tas pasirašymas dėl abortų situacijos Lenkijoje – tai „praslydo“ man visiškai. (...) Tai nėra ta aktuali vieta, kur dabar reikėtų įsitraukti. Tokie dalykai kai praslysta pro akis ir jų neužfiksuoji – tai supranti, kad per daug apsižiojai. 

Dėl „Ordo Iuris“ tokia mano pozicija yra: valstybės turi teisę drausti, ir jeigu Lenkija nusprendė drausti – tai yra jų vidaus reikalas. Ar aš asmeniškai manau, kad tai yra geras sprendimas geru laiku? Ne, nemanau. (...) Bet pas mane tikrai nėra noro pasmerkti LVI ir sakyti, kad čia yra organizacija, kuria aš dabar nusivyliau“, – aiškino V.Vobolevičius.

Laiko atsvara „gražuliams“

Ilgametis LVI valdybos pirmininkas teigia nebeturintis laiko aktyviai dalyvauti instituto veikloje, o LVI dalyvavimą politikoje laiko sveiku reiškiniu.

„Manau tai esant gera organizacija, kurios labai reikia, kad Lietuvoje socialinio konservatizmo neuždominuotų, sakykime, Petro Gražulio tipo politikai ir retorika. Reikia pripažinti, kad LVI išsakomi teisiniai argumentai yra nepalyginamai aukštesnio lygio negu bet kas, kas buvo iki LVI“, – sakė V.Vobolevičius.

Anot pašnekovo, LVI viduje požiūriai nesutapdavo ir kitais klausimais, taigi „Ordo Iuris“ atvejis nėra ypatingas. 

„Išeinu ne dėl to, kad manau tai esant bloga organizacija“, – pabrėžė V.Vobolevičius.

Prie šios publikacijos prisidėjo Julia Dauksza, Anna Gielewska, Konrad Szczygieł („Fundacja reporterów“, Lenkija), Tomas Madlenak, Lukas Diko (ICJK, Slovakija), Masenjka Bacic (Kroatija) ir Audrey Lebel (Prancūzija)

Publikacija finansuojama IJ4EU lėšomis


„Siena“ yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma žurnalistinio entuziazmo ir geros valios žmonių. Neparduodame reklamos bei teisių į tyrimus, kad svarbi informacija visuomenę pasiektų be jokių apribojimų ir be etikečių su kaina. Jei tikite mūsų darbu ir idėjomis, kviečiame prisidėti prie „Sienos“ veiklos Patreon platformoje.

© Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Šią publikaciją leidžiama perpublikuoti daline ar pilna apimtimi, gavus raštišką VšĮ Tiriamiosios žurnalistikos centras sutikimą ir nurodant informacijos šaltinį.

No items found.

Discover more investigations