Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai artimo oligarcho Jurijaus Čyžo sūnūs daugiau nei dešimtmetį naudojosi lietuviškais pasais. Lietuvos pilietybės dviems „Lukašenkos piniginės“ atžaloms suteiktos jų tėvui esant Europos Sąjungus sankcijų sąraše.
Bendradarbiaujant su nepriklausomu Baltarusijos leidiniu „Biuro“, nustatėme, kad abu oligarcho sūnus, pagal pilietybės suteikimo procedūras, turėjo tikrinti Lietuvos žvalgyba. Tačiau patikros procedūras atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) jokių rizikų neįžvelgė.
Jurijus Čyžas savu laiku buvo laikomas pagrindiniu A. Lukašenkos režimo oligarchu. Iš energetikos ir kitų su valstybės aparatu glaudžiai susijusių sektorių turtus susikrovęs multimilijonierius pirmas buvo tituluotas „Lukašenkos pinigine“. Taigi nieko nuostabaus, kad ES dar 2012 metais paskelbė sankcijas J. Čyžui, reaguodama į diktatoriaus represijas prieš Baltarusijos žmones.
Sankcijos „Lukašenkos piniginei“ J. Čyžui paskelbtos 2012 m. kovą. Praėjus metams, du jo sūnūs – Vladimiras ir Sergejus – tapo Lietuvos piliečiais.
Kaip „Sieną“ informavo Migracijos departamentas, abiem J. Čyžo sūnums lietuviškos kilmės pagrindu pritaikyta pilietybės atkūrimo procedūra – viena nedaugelio procedūrų, leidžiančių turėti ne tik Lietuvos pilietybę.
„Abiem šiems asmenims Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7.4 punktą – jie yra pasitraukusio asmens palikuonys. V. ir S. Čižų senelė turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., o motina pasitraukė iš Lietuvos iki įstatyme numatytos datos, t.y. 1990 m. kovo 11 d.“, - nurodo Migracijos departamentas.
Anot departamento, lietuviškų pasų suteikimą Vladimirui ir Sergejui Čyžams patvirtino tuometis vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Taigi du „Lukašenkos piniginės“ sūnus Lietuvos pilietybę (o kartu – ir galimybę nevaržomai keliauti po visą ES) įgijo jų tėvui jau esant ES sankcijų sąraše. Anot Migracijos departamento, prieš suteikiant pilietybę šiuo asmenis turėjo patikrinti VSD.
„V. ir S. Čižų patikrą iki jiems suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę (iki 2013 m.) atliko Valstybės saugumo departamentas. Tuomet, prieš daugiau nei dešimtmetį, buvo vertinama ar asmuo atitinka Pilietybės įstatymo 22 str. 1 ir 2 punktus – t.y., ar asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus bei, ar asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką. Jokios informacijos, kuri neleistų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybės minėtiems asmenims, tuo metu negauta“, - nurodoma Migracijos departamento komentare.
„Siena“ susisiekė su tuomečiu VSD vadovu Gediminu Grina. Jis teigė nepamenantis J. Čyžo sūnų situacijos, o apie pilietybės suteikimą „Lukašenkos piniginės“ atžaloms nedaugžodžiavo.
„Iš viso neatsimenu šios istorijos. Jei VSD neturėjo jokios informacijos, tai ir nieko neparašė“, - raštu pateiktame komentare teigė G. Grina.
Buvęs VSD vadovas taip pat svarstė, esą apie sankcijas turėjo žinoti Vidaus reikalų ministerija arba Migracijos departamentas. Jam pateikus Migracijos departamento komentarą apie tai, kad būtent VSD atliko patikros procedūras. G. Grina nesileido į diskusijas.
„Taigi, atrodo, parašiau: jei VSD neturėjo, ką rašyti, tai ir nieko neparašė“, - teigė jis.
Informacija apie J. Čyžo sūnums suteiktą pilietybę į viešumą išlindo tik dėl to, kad abi buvusios „Lukašenkos piniginės“ atžalos atsisakė lietuviškų pasų.
Vladimiras ir Sergejus Čyžai Lietuvos pilietybės atsisakė 2025 metais. Lietuviškų pasų atisakymo procedūra galutinai pabaigta pernai rugsėjį, kai pilietybių netekimą savo įsakymu patvirtino vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Jo pirmtako D. A. Barakausko sprendimai, kuriais du verslininko sūnūs įgijo Lietuvos pilietybę, nėra viešai prieinami.
Abiem atvejais, tuomečio vidaus reikalų ministro įsakymus galima surasti viešame Teisės aktų registre, tačiau viešai skelbiama tik dokumento data ir numeris. Visas likęs turinys, kaip nurodoma atsivertus 2013 metų vidaus reikalų ministro įsakymus, „neskelbiamas vykdant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimus“.
Jurijus Čyžas ilgus metus buvo laikomas galingiausiu Baltarusijos oligarchu. Tačiau netrukus po ES sankcijų paskelbimo jis prarado ir diktatoriaus prielankumą, ir „Lukašenkos piniginės“ titulą.
2016 metais verslininką sulaikė Baltarusijos KGB, jam pateikti kaltinimai mokesčių vengimu. 2021 m. jis buvo vėl sulaikytas, šįsyk įtariant pinigų plovimu ir sukčiavimu. Vėliau J. Čyžas pripažintas kaltu, skiriant lygtinę trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę.
J. Čyžas yra netgi viešai kalbėjęs apie tai, kaip po ES sankcijų įvedimo savo verslus perleido sūnums, taip siekdamas apeiti jam pačiam taikomus ribojimus. Tiesa, lazda atsisuko kitu galu: Čyžas su savo atžalomis bylinėjasi dėl verslų kontrolės, o šeimos santykiai ir dabar yra smarkiai pašliję.
J. Čyžui praradus turėtą įtaką, jo verslo imperiją nemaža dalimi perėmė buvęs verslo partneris Aliaksejus Aleksinas. Jam ES sankcijos įvestos po „Sienos“ ir partnerių iš Baltarusijos jungtinių tyrimų apie A. Aleksino ryšius su režimu, jo kontroliuojamą Baltarusijos tabako pramonę ir jos ryšius su kontrabandos industrija. Tiek su J,. Čyžu, tiek su jo „įpėdiniu“ A. Aleksinu susijęs ir vienas paslaptingiausių Lietuvos turtuolių – multimilijonierius Vitoldas Tomaševskis. Apie tai pasakojome tyrime „Misteris milijardas“.
Dėl kokių priežasčių Vladimiras ir Sergejus Čyžai atsisakė Lietuvos pilietybės – nežinoma. „Biuro“ mėgino susisiekti su abiem Baltarusijos verslininko sūnumis, tačiau nė vienas iš jų neatsakė į prašymus pakomentuoti šią situaciją.
