Contact us

Any questions, tips? Anything else?

Thank you! Your submission has been received!
Oops! Something went wrong while submitting the form
naujienos

„Kėdainių robinhudai“: A.Grybauskas išteisintas dėl teisėsaugos darbo broko

Aivaras Grybauskas teisme (Andriaus Švitros nuotr.)
Šarūnas Černiauskas
2022 05 06
Visi autoriaus tekstai →
Ketvirtadienį paskelbtas nuosprendis vadinamojoje „Kėdainių robinhudų“ byloje, kurioje kėdainiškis Aivaras Grybauskas buvo teisiamas dėl „Sienos“ ir Švedijos televizijos SVT tyrime apie dėvėtų drabužių vagystes atskleistų faktų. A.Grybauskas išteisintas, teismui pažymint, kad sprendimas priimtas dėl trūkumų Lietuvos ir Švedijos teisėsaugos darbe.

Ikiteisminis tyrimas dėl A.Grybausko veiklos pradėtas prieš metus, po pirmos istorijos apie „Kėdainių robinhudus“ publikavimo. Kviečiame ją prisiminti:

Teismo vertinimu, A.Grybausko išteisinimą nulėmė aibė trūkumų Lietuvos teisėsaugos darbe, atliekant ikiteisminį tyrimą. Prokuratūra nuosprendį žada skųsti, bet neatmeta galimybės ir atsiimti bylą, mėginant ištaisyti teismo nurodytas klaidas. 

Ankstesnio posėdžio metu, savo baigiamojoje kalboje, A.Grybauskas teismui pareiškė, kad „Sienos“ ir SVT žurnalistų darbas buvo „surežisuotas“, siekiant jam pakenkti. „Aš manau, kad čia buvo viskas surežisuota. Papirktas turbūt tas žurnalistas“, – sakė jis.

A.Grybauskas po išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo atsisakė komentuoti teismo sprendimą. Jis su „Siena“ nebendravo ir bylos nagrinėjimo eigoje.

Kol kas pateikiame apibendrintą medžiagą apie teismo sprendimą ir jo motyvus. Ateinančią savaitę ketiname publikuoti detalų pasakojimą apie teismo eigą, surinktus ir nesurinktus įrodymus bei A.Grybausko pasakojimus.

Policijos užmojai tikrove netapo

Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant aplaidų apskaitos tvarkymą, įtarimus pareiškiant A.Grybauskui, tuomet valdžiusiam dvi dėvėtų drabužių parduotuves Kėdainiuose ir Jonavoje. „Siena“ taip pat nustatė, kad SVT žurnalistai, slapta filmuodami vagystes iš labdaros organizacijos „Human Bridge“ konteinerių užfiksavo A.Grybausko brolį Regimantą, gyvenantį Švedijoje ir ne kartą teistą už vagystes. 

Tyrimo pradžioje policija neatmetė galimybės, kad tyrimas bus praplėstas kitomis galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis. Tačiau nutiko priešingai.

Pabaigus ikiteisimį tyrimą, į teisiamųjų suolą sėdo vienintelis A.Grybauskas – Regimantas Grybauskas ir kiti „Kėdainių robinhudų“ istorijos veikėjai liko nepaliesti. Be to, A.Grybauskui kaltinimai pareikšti pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį – nebe aplaidų, o apgaulingą buhalterijos tvarkymą.

Brokas abipus Baltijos

„Sienos“ žiniomis, vykdant ikiteisminį tyrimą Lietuvos teisėsauga bandė prašyti pagalbos iš Švedijos. Taip tyrimą vykdę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sužinojo, kad Švedijos policija yra gavusi daugiau nei 200 pareiškimų apie vagystes iš „Human Bridge“. Be to, Švedijos pareigūnai pranešė nustatę penkių su vagystėmis galimai susijusių lietuvių tapatybes. Tarp jų – Regimanto Grybausko.

Tačiau Švedijos pareigūnai, turėdami visą šią informaciją, nepradėjo nė vieno ikiteisminio tyrimo dėl vagysčių iš „Human Bridge“. Kaip „Sienai“ dar teismo proceso eigoje paaiškino Kauno apygardos prokuratūra, tai surišo Lietuvos pareigūnų rankas ir neleido praplėsti tyrimo įtarimais dėl vagysčių ar vogto turto realizavimo. Tai patvirtino ir ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Haroldas Mulevičius.

„Kadangi Regimantas Lietuvoje nusikalstamos veikos nepadarė... mes susisiekėm [su Švedijos pareigūnais]. Švedai ikiteisminio tyrimo nepradėjo dėl šitų daiktų. Matot, mes Lietuvoje tyrimą atliekam, kas Lietuvoje padaryta, nusikalstamos veikos. Ne kas užsienyje“, - kalbėjo H.Mulevičius.

Pasak jo, būtent dėl Švedijos pareigūnų priimto sprendimo nepradėti nė vieno ikiteisminio tyrimo Lietuvos tyrėjų rankos buvo surištos, ir praplėsti tyrimo įtarimais dėl vagysčių buvo teisiškai neįmanoma.

„Mes ir laukėm to. Mes ir laukėm. Jeigu būtų buvę, pasakę, kad yra pradėtas tyrimas dėl vagysčių ir pavogti daiktai atitinkamos vertės, mes tikrai būtume. Visą laiką laukėm švedų atsakymų. Atsakymas: kad duomenų buvo, bet tyrimas nepradėtas“ - aiškino H.Mulevičius.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Laima Šablevičienė konstatavo, kad bendradarbiavimo trūkumas iš Švedijos pusės – ne vienintelė A.Grybausko išteisinimo priežastis. H.Mulevičius teigė dar nesusipažinęs su išteisinamuoju nuosprendžiu, taigi negalintis komentuoti teisėjos sprendimo detalių. Vis dėlto prokuroras patikino, kad išteisinamasis nuosprendis A.Grybauskui bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Netyrė nei drabužių, nei daviklių, nei „Regymšės“

Aiškindama išteisinamojo nuosprendžio motyvus, teisėja vieną po kito vardijo ikiteisminio tyrimo trūkumus, pradedant epizodu dėl rūbų vagysčių.

„Nors ikiteisminis tyrimas šioje byloje ir buvo pradėtas (...) dėl Švedijoje daromų vagysčių iš labdaros organizacijos „Human Bridge“ konteinerių, po ko pavogti žmonių paaukoti dėvėti daiktai buvo gabenami į Lietuvą, kaltinimas dėl šių aplinkybių A.Grybauskui pareikštas nebuvo. (...) Buvo būtina nustatyti, ar iš A.Grybausko šioje byloje paimti rūbai yra tie patys, kurie buvo pavogti iš konteinerių Švedijoje. Tačiau to tvirtinti neleidžia įrodymų trūkumas“, – kalbėjo L.Šablevičienė.

„Sienos“ ir SVT surinkta medžiaga aiškiai parodė, kad vagystėms naudoti mikroautobusai buvo remontuojami A.Grybausko įmonės „Autograiva“ patalpose. Filmuotoje medžiagoje taip pat matyti, kad vagystėse dalyvavo A.Grybausko brolis Regimantas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tokie įrodymai kažkodėl nesurinkti. 

„Vyrų, galimai vagiančių rūbus iš konteinerių Švedijoje, atvažiavusių su baltos spalvos mikroautobusu, tapatybės ikiteisminio tyrimo metu nustatytos nebuvo. Mikroautobuso markė ar modelis, pagal nuotraukoje matomą kėbulo dalį, nenustatytas, valstybinis numeris neužfiksuotas. Todėl, pagal byloje turimą medžiagą, susieti prie konteinerių užfiksuotą mikroautobusą su A.Grybausko garaže užfiksuotais mikroautobusais nėra galimybių“, – tęsė L.Šablevičienė.

Teisėja taip pat pažymėjo, kad tyrime nebuvo tinkamai įvertinti SVT žurnalistų paaukotuose drabužiuose paslėptų GPS daviklių duomenys.

„Drabužių, filmuotų A.Grybausko įmonės parduotuvėse, gamintojų, kuriuos būtų galima priskirti prie tam tikros šalies ar regiono, identifikuoti negalima. Davikliai rasti nebuvo, daviklių duomenys, galimai rodantys vogtų rūbų su davikliais judėjimą, tame tarpe – atsirandant ir kaltinamojo garaže, ikiteisminio tyrimo metu tirti nebuvo“, – aiškino L.Šablevičienė.

Teisėsauga kratų metu paėmė keliolika tonų drabužių, bet nė vieno neapžiūrėjo
(Kauno policijos nuotr.)

Be to, tyrimo metu nebuvo apžiūrėtas nė vienas drabužis, paimtas per kratas A.Grybausko parduotuvėse ir automobilių remonto dirbtuvėse.

„Rūbai ir daiktai, kurie buvo išimti iš A.Grybausko sandėlių ir parduotuvių, maišais, apžiūrėti nebuvo. Taip ir liko maišuose, ikiteisminio tyrimo pareigūnams paskaičiuojant tik jų svorį. Nebuvo bandoma išsiaiškinti, ar tie rūbai, daiktai gali būti iš Švedijos. Neieškoti juose galimai dar likę išsikrovę GPS davikliai“, – vardijo teisėja.

Galiausiai, L.Šablevičienė pažymėjo, kad Lietuvos teisėsaugai buvo puikiai žinoma, kad tuštinant „Human Bridge“ konteinerius nufilmuotas vyras – „Regymše“ save vadinantis A.Grybausko brolis Regimantas. Tačiau šios žinios baudžiamojoje byloje neatsispindėjo.

„Visiškai nebuvo bandoma nustatyti, ar A.Grybausko Švedijoje gyvenantis brolis Regimantas Grybauskas (...) susijęs su pavogtų rūbų vagystėmis“, – konstatavo L.Šablevičienė.

Kas tas Regimantas ir kaip nustatėme jo ir Aivaro giminystės ryšį, galite prisiminti šiame video pasakojime:

„Darbiečio“ vaidmuo – su aibe klaustukų

Mėgindamas pagrįsti policijos paimtų drabužių kilmę, A.Grybauskas pateikė dvi sąskaitas iš jo nurodytų drabužių tiekėjų – vienos įmonės Jungtinėje Karalystėje ir vienos Lietuvoje. Tiek pirma, tiek antra bendrovė paneigė A.Grybausko versiją ir patikino, kad jam niekuomet nebuvo parduotas nė vienas drabužis.

Tačiau teismas konstatavo, kad šie epizodai tyrime įvertinti nepakankamai išsamiai, o Lietuvos teisėsauga net nenagrinėjo galimybės, kad viena iš dviejų įmonių – Lietuvos bendrovė „Aprengti jausmų“ – galėjo sąmoningai dalyvauti A.Grybauskui naudingų dokumentų klastojime, o vėliau pakeitė savo parodymus.  

Aivaras Grybauskas (Andriaus Švitros / „Sienos“ nuotr.)

Teisėja pažymėjo, kad bendrovės „Aprengti jausmų“ vadovas, 2019 m. su Darbo partija į Kauno tarybą kandidavęs Aidas Borkertas figūruoja kitame vykstančiame ikiteisminiame tyrime, o jo elgesys A.Grybausko byloje iškėlė aibę klausimų, kurie ikiteisminiame tyrime net nebuvo nagrinėjami.

„Abejonės kyla ne tiek dėl kaltinamojo parodymų, kiek dėl paties A.Borkerto veiksmų ar net vaidmens. (...) Liudytojo A.Borkerto parodymai (...), teismo tvirtu įsitikinimu, visiškai nelogiški ir neįtikinami. (...) Jei A.Borkertas rūbų A.Grybauskui, pagal turimus dokumentus, realiai nepardavė – tai, koks jo vaidmuo šioje byloje, tirta nebuvo. Todėl šis klausimas lieka neatsakytas“, – konstatavo teisėja.  

A.Borkerto problemos su teisėsauga buvo žinomos dar jam kandidatuojant į Kauno rajono tarybą. Tuomet Vyriausioji rinkimų komisija panaikino jo, kaip kandidato neliečiamybę. Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, „darbietis“ A.Borkertas prisistatinė policijos rėmėju, bet jam buvo pareikšti įtarimai dviejuose nesusijusiuose ikiteisminiuose tyrimuose. Vienas jų vykdytas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Teismo siūlymų neišgirdo 

Skelbdama nuosprendį, teisėja L.Šablevičienė pažymėjo, kad yra daug aplinkybių, rodančių, jog A.Grybauskas galimai dalyvavo nusikalstamose operacijose. Tačiau jo kaltės įrodymų Lietuvos teisėsauga surinko nepakankamai – ne tik dėl vagysčių, bet ir dėl apskaitos tvarkymo.

Teisėja L.Šablevičienė pateikė ilgą sąrašą trūkumų, kuriuos įžvelgė ikiteisminio tyrimo kokybėje. Be to, teisėja pažymėjo, kad jau bylos nagrinėjimo metu prokuratūrai buvo siūloma taisyti broką, tačiau visi teismo siūlymai buvo atmesti.

Posėdžių metu teisėja ne kartą teiravosi prokuratūros atstovų, ar jie mato pagrindą atsiimti bylą ir papildyti ikiteisminį tyrimą galimai reikšminga informacija. Prokuratūra poreikio tam neįžvelgė.

Nuosprendį žada ginčyti

Kaltinimui Kėdainių teisme atstovavęs prokuroras Sigitas Kanaporis ikiteisminiam tyrimui nevadovavo, tačiau sutiko pakomentuoti teisėjos kritiką. Jis neatmetė galimybės, kad aukštesnės instancijos teisme gali būti priimtas sprendimas grąžinti bylą prokuratūrai, nurodant ją tirti iš naujo.

„Tokioje stadijoje, be abejo, galima ištaisyti [tyrimo trūkumus], jeigu prokuroras nuspręstų atsiimti ir tirti – jeigu nuspręstų, kad tai reikalinga“, – sakė S.Kanaporis.

Prokuroras Sigitas Kanaporis (Andriaus Švitros / „Sienos“ nuotr.)

Vis dėlto prokuroras laikosi pozicijos, kad byloje surinktų duomenų A.Grybausko kaltės įrodymui pakanka.

„Greičiausiai skųsim. Mūsų pozicija yra, kad pakankamai buvo įrodymų pagrįsti kaltę. Todėl mes laikysimės tos pozicijos iki galo“, – pažadėjo S.Kanaporis.

„Siena“ yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma žurnalistinio entuziazmo ir geros valios žmonių. Neparduodame reklamos bei teisių į tyrimus, kad svarbi informacija visuomenę pasiektų be jokių apribojimų ir be etikečių su kaina. Jei tikite mūsų darbu ir idėjomis, kviečiame prisidėti prie „Sienos“ veiklos Contribee platformoje.
© Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Šią publikaciją leidžiama perpublikuoti daline ar pilna apimtimi, gavus raštišką VšĮ Tiriamiosios žurnalistikos centras sutikimą ir nurodant informacijos šaltinį.
No items found.

Discover more investigations