Contact us

Any questions, tips? Anything else?

Thank you! Your submission has been received!
Oops! Something went wrong while submitting the form
naujienos

Dieną po rinkimų – papildomi pinigai premjero „keliuku“ pramintiems darbams

Upės gatvė, kurioje stovi premjero S.Skvernelio namas (Pauliaus Peleckio / Fotobankas.lt nuotr.)
Šarūnas Černiauskas
2020 10 30
Visi autoriaus tekstai →
Pirmadienį, po antro Seimo rinkimų turo, galutinai paaiškėjo, kad dabartiniai valdantieji gali skaičiuoti paskutines dienas valdžios pozicijose. Vienas jų – į Seimą neperrinktas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius – tą pačią dieną padidino finansavimą premjero „keliuku“ pramintam žvyrkelių asfaltavimo projektui Vilniaus rajone.

Upės gatvės, kuria kasdien važinėja premjeras Saulius Skvernelis, asfaltavimui papildomai skirta keliasdešimt tūkstančių eurų. Tai padaryta perrašant susisiekimo ministro įsakymą, kuriuo paskirstytos žvyrkelių asfaltavimo programos lėšos.

Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) „Sieną“ informavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnijos Upės gatvės asfaltavimo darbams papildomai skirta daugiau nei 79 tūkst. eurų. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kontroliuojamai Vilniaus rajono savivaldybei tokiu būdu teko vienas didžiausių kąsnių iš perskirstytų lėšų katilo.

Ministras J.Narkevičius teigia, esą nei jo partija, nei premjeras įtakos šiems sprendimams neturėjo. Politikas pripažįsta, kad dokumentai, reikalingi papildomo finansavimo skyrimui, buvo gauti pakankamai seniai. Esą įsakymo pasirašymo teko palaukti, nes reikėjo „papildomos informacijos“, o su rinkimais tai nesusiję.

Sprendimas – iškart po rinkimų

Upės gatvės projektas pagarsėjo dar pernai, kai gatvės, kurioje stovi premjero namas, asfaltavimui skirta solidi valstybės pinigų injekcija. Netrukus į šią gatvę nutarta investuoti dar daugiau.

Šių metų pradžioje Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino planą išasfaltuoti visą Upės gatvę, besidriekiančią per kelias Zujūnų seniūnijos gyvenvietes. Balandį Susisiekimo ministerija Upės gatvės projektui skyrė papildomus 100 tūkst. eurų. Dieną po rinkimų J.Narkevičius šią sumą dar padidino.

Įsakymą, kuriuo įtvirtintas papildomas finansavimas Upės gatvei, ministras pasirašė spalio 26 d., pirmadienį – iškart po antrojo Seimo rinkimų turo. „Iš viso šiam objektui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu (…) skirta 179,3 tūkst. Eur, iš jų 79,3 tūkst. Eur papildomai”, –  „Sienai“ raštu pateiktame komentare teigia Kelių direkcija.

Anot Kelių direkcijos, Vilniaus rajono savivaldybė dar rugsėjo 1 d. informavo, kad panaudos visas šiam projektui iki tol skirtas lėšas, o papildomų lėšų poreikis Upės gatvei sudaro 300 tūkst. eurų. Savo ruožtu, Kelių direkcija parengė naują projektą, kuriuo būtų perskirstomas finansavimas žvyrkelių asfaltavimui.

Šis dokumentas Susisiekimo ministerijai pateiktas spalio 1 d. Tačiau ministras jį pasirašė praėjus daugiau nei trims savaitėms – dieną po rinkimų.

Su rinkimais nesieja

Susisiekėme su J.Narkevičiumi ir paklausėme, kodėl papildomas finansavimas nebuvo skirtas anksčiau.

„Visaip čia būna. Būna, kad iš karto pasirašom. Jeigu kyla kokie klausimai – tai būna, ir palaukiama, dar patikslinama informacija. Man irgi buvo reikalinga informacija papildomai: ar čia susiję su viena, kita, trečia situacija, ar nesusiję. Kai išsiaiškinau, kai klausimų nekilo – tada ir pasirašiau“, – kalbėjo J.Narkevičius.

Politikas kategoriškai atmetė galimybę, kad tai galėjo būti daroma siekiant išvengti triukšmo Seimo rinkimų kampanijos fone.

Pašnekovo teigimu, sprendimui įtakos neturėjo nei premjeras, nei Vilniaus rajoną valdanti partija. J.Narkevičius taip pat pažymėjo, kad dabar finansavimas skiriamas tai Upės gatvės atkarpai, kuria premjeras esą nevažinėja.

„Tai ne premjero keliukas. Tą klausimą mes nagrinėjom ir aiškinome jau balandžio mėnesį, kada buvo pasirašytas tas pagrindinis skirstymo įsakymas. (...) Nesusiję šitie klausimai su ta išgarsėjusia gatve. Čia kituose kaimuose, kitose vietose“, – aiškino J.Narkevičius.

„Šituo keliu nevežiojamas yra tas asmuo“, – pridūrė ministras, turbūt turėdamas omenyje premjerą.

Jaroslavas Narkevičius (Irmanto Gelūno / Fotobankas.lt nuotr.)

Perskirstant žvyrkelių finansavimo programos lėšas, Vilniaus rajono savivaldybė gavo vieną didžiausių kąsnių. Paklaustas, ar tam galėjo turėti įtakos tai, kad Vilniaus rajono savivaldybę kontroliuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija, susisiekimo ministras reagavo juoku.

„Neturėjo jokios įtakos. Nei partija, nei premjeras. Nesusiję dalykai“, – sakė J.Narkevičius, pažymėdamas, esą sprendimai priimti remiantis specialistų išvadomis, o ne politiniais interesais.

Norus išpildė ne visiems

J.Narkevičiaus įsakymu perskirstytas pinigų maišas – 20 mln. eurų. Pakeisdamas įsakymą, ministras bendro programos biudžeto nedidino: buvo koreguojamos atskiros finansavimo eilutės, numatytos konkrečių savivaldybių projektams.

Anot Susisiekimo ministerijos, sprendimai priimti vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti paskirstymo 2020 metais tvarkos aprašu. Ministro įsakymas esą koreguotas dėl dviejų sąlygų: vienur anksčiau numatyti projektai juda ne pagal grafiką, o kitur pavyko išleisti mažiau, nei planuota.

„10 savivaldybių (Kauno ir Panevėžio miestų, Raseinių, Skuodo, Panevėžio, Pakruojo, Tauragės, Šalčininkų rajonų, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybės) raštu informavo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad, užsitęsus objektų projektų rengimui, darbų viešųjų pirkimų procedūroms, buvo nepanaudota dalis KPPP tikslinių lėšų, skirtų darbams finansuoti. Be to, įgyvendinant projektus, dalis KPPP tikslinių lėšų sutaupyta (514,3 tūkst. Eur).

Vadovaujantis Aprašo 3.1 papunkčiu, siūloma paskirstyti 306,0 tūkst. Eur nepanaudotų lėšų finansuoti 20 savivaldybių objektams, o pagal Aprašo 3.2 papunktį – 208,3 tūkst. Eur 14 savivaldybių objektams, kuriuose darbai jau atlikti. 16 savivaldybių pateikė prašymus VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai perskirstyti KPPP tikslines lėšas tarp 2020 metais finansuojamų objektų“, – raštu pateiktame komentare teigia ministerija.

J.Narkevičiaus žodžiais, pinigai perskirstyti pagal atliktus darbus ir poreikius. Susisiekimo ministerijos teigimu, faktinis papildomų lėšų poreikis buvo gerokai didesnis nei laisvų pinigų kiekis.

„Papildomų KPPP tikslinių lėšų poreikis objektams, finansuojamiems pagal Aprašo 3.1 papunktį, buvo 1645,1 tūkst. Eur arba apie 5,4 kartus didesnis, negu yra nepanaudotų lėšų, o objektams, finansuojamiems pagal Aprašo 3.2 papunktį, – 1583,2 tūkst. Eur arba apie 7,6 karto didesnis, negu buvo nepanaudotų lėšų“, – vardija ministerija.

Ministerija taip pat įvardijo kriterijus, kuriais remiantis priimti sprendimai dėl lėšų perskirstymo.

„Rengiant įsakymą, buvo vadovautasi Apraše nustatytais KPPP tikslinių lėšų paskirstymo principais: 70 proc. sumos savivaldybėms paskirstomos pagal kelių su žvyro danga savivaldybėje ilgį, o 30 proc. sumos – pagal savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičių. Vertinta Apraše nustatyta sąlyga, kad savivaldybių institucijos privalo prisidėti prie kelių objektų finansavimo ne mažiau kaip 30 proc. visų tinkamų finansuoti objekto išlaidų“, –  teigiama ministerijos komentare.

Upės gatvė (Pauliaus Peleckio / Fotobankas.lt nuotr.)

„Keliukas“ įsuko ir premjero žmoną, ir ministrę

„Siena“ primena, kad vadinamojo „keliuko“ istorija jau beveik metus sukasi politinėje arenoje. Upės gatvės projektas pajudėjo pasikeitus susisiekimo ministrui – kai ministerija perleista koalicijos partnere tapusiai Lenkų rinkimų akcijai, o Rokas Masiulis kėdę užleido J.Narkevičiui.

Kaip tuomet skelbė portalas 15min, Vyriausybė, Susisiekimo ministerijos siūlymu, Vilniaus rajono žvyrkelių asfaltavimui skyrė papildomus 300 tūkst. eurų. Vilniaus rajono tarybos sprendimu, beveik visa ši suma teko Upės gatvės atkarpai, vedančiai premjero namo link. S.Skvernelis nuo Vyriausybės sprendimo nenusišalino.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą. Liudydamas komisijai, eksministras R.Masiulis patvirtino ne sykį su premjeru kalbėjęs apie Upės gatvę – esą S.Skvernelis skundėsi, jog jo žmonos automobilio pakaba „subyrėjo“ per porą metų. Buvęs Ministrų kabineto narys taip pat yra teigęs, kad Upės gatvė neturėtų patekti tarp prioritetinių kelių Vilniaus rajone, kuriems labiausiai reikia asfaltavimo.

VTEK tyrimą dėl „keliuko“ nutraukė, neradusi tvirtų interesų konflikto įrodymų.  

Seimo rinkimų kampanijos įkarštyje „keliuko“ temą į politinę areną netyčia grąžino S.Skvernelio žmona Silvija. Uždaroje „Facebook“ grupėje, skirtoje Upės gatvės gyventojams, S.Skvernelė agitavo balsuoti už J.Narkevičiaus partijos bendražygę, vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę.

„Tai yra tas žmogus, kuris nuolat primindavo mūsų kelio problemas Vilniaus raj. savivaldybės darbuotojams. Jos pastangų dėka, mes turime šiandien dalį asfalto“, – rašė premjero sutuoktinė.

Uždara „Facebook“ grupė pasirodė ne tokia ir uždara. S.Skvernelės įrašas žaibiškai iškilo į viešumą, likus vos kelioms dienoms iki pirmo Seimo rinkimų turo.

„Siena“ yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma žurnalistinio entuziazmo ir geros valios žmonių. Neparduodame reklamos bei teisių į tyrimus, kad svarbi informacija visuomenę pasiektų be jokių apribojimų ir be etikečių su kaina. Jei tikite mūsų darbu ir idėjomis, kviečiame prisidėti prie „Sienos“ veiklos Patreon platformoje.

© Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Šią publikaciją leidžiama perpublikuoti daline ar pilna apimtimi, gavus raštišką VšĮ Tiriamiosios žurnalistikos centras sutikimą ir nurodant informacijos šaltinį.

No items found.

Discover more investigations