Contact us

Any questions, tips? Anything else?

Thank you! Your submission has been received!
Oops! Something went wrong while submitting the form
naujienos

Lietuvos geležinkeliai patys ieškojo būdų tęsti darbą su „Belaruskalij“

„Belaruskalij“ sąstatas Klaipėdoje („Sienos“ nuotr.)
Miglė Krancevičiūtė ir Šarūnas Černiauskas
2021 12 09
Visi autoriaus tekstai →
Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pati aktyviai ieškojo kelių, kaip tęsti darbą su Baltarusijos trąšų milžine „Belaruskalij“. „Sienos“ turimi duomenys rodo, kad LTG vadovybė ėmėsi iniciatyvos ir ieškojo būdų, kaip tęsti finansinius santykius su „Belaruskalij“ po JAV sankcijų įsigaliojimo.

„Sienos“ žiniomis, LTG Finansų valdymo skyriaus vadovas Vaidotas Dirmeikis pats kreipėsi į fintech sektoriaus įmones, sūlydamas perimti „Belaruskalij“ mokėjimų LTG aptarnavimą. Neoficialiais duomenimis, bankai dėl JAV sankcijų išreiškė aiškų nenorą dirbti su tokiais mokėjimais, tad LTG akys nukrypo į fintech sektorių. Viena sektoriaus įmonė jau patvirtino gavusi tokį LTG pasiūlymą, bet jo atsisakiusi dėl nepriimtinų rizikų.

LTG patvirtina, kad tokių veiksmų buvo imtasi. Esą buvo siekiama „išsiaiškinti aplinkybes“, susijusias su kalio trąšų gabenimu po JAV sankcijų įsigaliojimo.

Bankai parodė duris

„Sienos“ gautuose susirašinėjimuose matyti, kaip V.Dirmeikis kreipėsi į fintech sektoriaus atstovus, siūlydamas perimti „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimą. LTG Finansų valdymo skyriaus vadovas aiškino, kad bankai vengia „bet kokios rizikos“ ir laikosi per patrankos šūvį nuo mokėjimų, vyksiančių po gruodžio 8 dienos – JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo datos.

Neoficialiais duomenimis, LTG dėl „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimo kreipėsi į bent kelias Lietuvoje veikiančias fintech įmones, ir dažniausiai girdimas atsakymas buvo neigiamas. Viena šių įmonių – bendrovė „Connectpay“ – patvirtino gavusi LTG pasiūlymą ir jį atmetusi.

„Finansinis verslas, mano galva, yra rizikų verslas. Bet kurį produktą, paslaugą vertiname per rizikos perspektyvą. Ir jeigu rizikos mums nepriimtinos, mes tiesiog to nepriimame“, – „Sienai“ sakė „Connectpay“ vadovas Marius Galdikas.

Paklaustas, ar būtent dėl nepriimtinų rizikų atsisakyta LTG pasiūlymo, pašnekovas tai patvirtino. „Jeigu mes su jais nedirbame – vadinasi, jų rizikos mums nepriimtinos“, – konstatavo M.Galdikas.

„Siena“ dirba tam, kad į dienos šviesą patektų svarbūs ir ne visiems patogūs faktai. Tikite mūsų darbu? Tuomet kviečiame prisijungti prie „Sienos“ rėmėjų Patreon platformoje.

Pašnekovas teigė asmeniškai pokalbiuose su LTG atstovais nedalyvavęs ir negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, kad pasiūlymą pateikė V.Dirmeikis. Anot M.Galdiko, „Belaruskalij“ mokėjimų klausimais su LTG buvo bendraujama „per pastaruosius porą mėnesių“.

„Nesu įgaliotas“

„Sienai“ pavyko susisiekti su V.Dirmeikiu. Paprašytas pakomentuoti savo veiksmus komunikuojant su fintech įmonėmis, jis pateikė vienintelį atsakymą: „Nesu įgaliotas kalbėti šiuo klausimu“.

Patikslinus, ar toks atsakymas galioja ir jo paties veiksmus liečiantiems klausimams, V.Dirmeikis tą patį atsakymą pakartojo dar kelis kartus, primygtinai siūlydamas visus klausimus pateikti LTG komunikacijos atstovams.

Detalesnius komentarus LTG pateikė raštu.

Aiškinosi galimybes

 LTG komentaruose pirmiausiai akcentuojama, kad ES ir JAV sankcijos Baltarusijos įmonėms „nėra pakankamai veiksmingos“.

„Jos nesustabdo „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nes ES sankcijos galioja tik naujoms sutartims, kurios sudarytos po 2021 metų birželio 25 dienos. LTG sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metais, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Tuo tarpu JAV sankcijos teisiškai įpareigoja tik JAV fizinius bei juridinius asmenis. Kitaip tariant, LTG neturėjo ir iki šiol neturi tvirto teisinio pagrindo stabdyti paslaugų teikimo „Belaruskalij“, – teigiama įmonės komentare.

Į klausimą, kieno iniciatyva buvo imtasi veiksmų kontaktuojant su fintech sektoriaus įmonėmis, LTG neatsakė. Bendrovė taip pat neatsakė į klausimą, ar šie veiksmai buvo derinami su Susisiekimo ar Užsienio reikalų ministerija. Vis dėlto rudenį vykusias derybas dėl „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimo LTG patvirtino. Esą buvo pasiekti ir susitarimai, kurie dabartiniame kontekste gali nutrūkti.

„Siekiant išsiaiškinti galimybes vykdyti sutartį po gruodžio 8 d., LTG kreipėsi į bankus ir kitas finansų įstaigas dėl „Belaruskalij“ atsiskaitymų aptarnavimo. Didieji bankai atsakė, kad neaptarnaus mokėjimų. Buvo gautas vieno iš mažųjų bankų preliminarus sutikimas, taip pat vienos elektroninių pinigų įstaigos preliminarus sutikimas. Tikėtina, kad dėl pasikeitusios situacijos minėtų įmonių pozicija šiuo metu taip pat gali būti pasikeitusi“, - dėsto LTG.

Kodėl iniciatyvos šiuo klausimu ėmėsi LTG, o ne „Belaruskalij“, bendrovė nepaaiškino. Bet pakartojo, kad sutarties nutraukimas grėstų ieškiniais, kurie galėtų privesti iki LTG bankroto.

LTG kartoja, kad santykių su „Belaruskalij“ nutraukimui reikalingi papildomi politiniai sprendimai.

„Vienas tokių sprendimų – specialaus įstatymo priėmimas. Taip pat svarstytina alternatyva Vyriausybei priimti nutarimą, remiantis nacionalinio saugumo ir gynybos politikos pagrindais. Remiantis šiuo Vyriausybės nutarimu, LTG grupės bendrovė „LTG Cargo“ galėtų nutraukti sutarties vykdymą", - teigiama įmonės komentare.

„Skausminga ir negražu“

Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus,  visa ši situacija atrodo „skausmingai ir negražiai“,o  LTG veikimas tiesiogiai prieštarauja Lietuvos užsienio politikai.

 „Tai aišku, nesuderinama. Čia yra paprasčiausias nesuvokimas, kokios gali būti pasekmės“, – sakė N.Maliukevičius.

Nerijus Maliukevičius („Sienos“ nuotr.)

Pasak jo, situacija su trąšų kroviniais iliustruoja bendras tendencijas, matomas stambių įmonių, susijusių su autoritariniais režimais, veikimo modeliuose. 

„Turim suprasti ką reiškia Putino ar kitų autoritarų strateginė korupcija. Jos principas tas, kad ji nėra banalus papirkimas pinigais – ji yra pririšimas atskirų sektorių, verslų prie tavo priklausomybių. (...) Tai čia nuo pat pradžių ir yra pavojus susirišimo su tokiais verslais. Suprantama, kad jis iš pradžių atrodo viliojantis, nešantis didelius pelnus, bet visada viršpelniai yra susiję su didele rizika“, – kalbėjo N.Maliukevičius.


Publikacija finansuojama tarptautinio tiriamosios žurnalistikos fondo IJ4EU bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis

„Siena“ yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma žurnalistinio entuziazmo ir geros valios žmonių. Neparduodame reklamos bei teisių į tyrimus, kad svarbi informacija visuomenę pasiektų be jokių apribojimų ir be etikečių su kaina. Jei tikite mūsų darbu ir idėjomis, kviečiame prisidėti prie „Sienos“ veiklos Contribee platformoje.
© Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Šią publikaciją leidžiama perpublikuoti daline ar pilna apimtimi, gavus raštišką VšĮ Tiriamiosios žurnalistikos centras sutikimą ir nurodant informacijos šaltinį.
No items found.

Discover more investigations