Baltarusijos verslininkus Aleksejų Aleksiną ir Aleksandrą Zaicevą gali paliesti naujos ES sankcijos, kurias bendrija taikys dėl „Ryanair“ skrydžio Atėnai-Vilnius nutupdymo bei žurnalisto Ramano Pratasevičiaus ir jo draugės Sofios Sapegos arešto. Kaip praneša 15min.lt, sankcijos gali būti pritaikytos net trims su A.Aleksinu ir A.Zaicevu siejamoms įmonėms.
Abu verslininkai, siejami su Aliaksandro Lukašenkos režimu, figūravo „Sienos“ ir nepriklausomos televizijos „Belsat“ tyrimuose. Jų partneriui Mikalajui Varabejui sankcijos pritaikytos dar pernai gruodį.
Tiek su A.Aleksino, tiek su A.Zaicevo verslais Lietuvoje dirbo elitinių finansinių paslaugų kompanija „Lewben“. „Sienos“ žiniomis, „Lewben“ santykiai su šiems verslininkams artimomis įmonėmis jau nutrūkę.
Anot 15min.lt šaltinių, sankcijos jau kitą savaitę gali paliesti aštuonias Baltarusijos įmones. Tarp jų – kelios susijusios su A.Aleksinu ir A.Zaicevu.
Turbūt ryškiausia – „Bremino Group“. Ši įmonė, Baltarusijoje valdanti Bremino-Oršos laisvąją ekonominę zoną, turi dideles mokestines lengvatas, suteiktas A.Lukašenkos režimo. Kompaniją valdo trys pagrindiniai akcininkai – A.Aleksinas, A.Zaicevas ir M.Varabejus. Pastarajam ES sankcijos pritaikytos praėjusių metų pabaigoje, išskiriant būtent iš „Bremino Group“ gaunamą naudą. Tuomet „Siena“ kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu paaiškinti, kodėl sankcijos pritaikytos tik vienam iš trijų „Bremino Group“ savininkų, tačiau konkretaus paaiškinimo nesulaukėme.
15min.lt duomenimis, į sankcijų sąrašą turėtų patekti ir „Sohra“ – Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota A.Zaicevo įmonė, besiverčianti tarpininkavimu parduodant Baltarusijos valstybinių fabrikų gaminamą techniką. Pavyzdžiui, „Sohra“ eksportuoja didžiuosius „Belaz“ sunkvežimius į Zimbabvės deimantų kasyklas.
Dar viena portalo minima įmonė – pernai įsteigta „Novaja Neftenaja Kompanija“, besiverčianti naftos produktų eksportu. Anot 15min.lt, įmonės savininkų strutūra nėra iki galo aiški, bet ji siejama su A.Aleksinu ir M.Varabejumi.
A.Aleksinas ir A.Zaicevas figūravo tyrimuose, kuriuose „Siena“ vykdė kartu su „Belsat“. Šie tyrimai atskleidė abiejų A.Lukašenkos aplinkai priskiriamų verslininkų įtaką ir ryšius su Lietuva.
A.Aleksinas laikomas vienu įtakingiausių Baltarusijos verslininkų. Be „Bremino Group“, jis taip pat sukasi finansų sektoriuje, energetikoje ir nemaža dalimi kontroliuoja tabako rinką. Baltarusijos tabako pramonė garsėja milžiniškais kontrabandos mastais. Jie ypač išaugo po reformos, apie kurią 2017 m. pranešė pats A.Lukašenka. Apie tai detaliai pasakojo neseniai paskelbtas tyrimas „KontraBat‘ka“:
A.Aleksinas kategoriškai neigia turįs kokias nors sąsajas su kontrabanda. Jis tai vadina gandais, kuriuos skleidžia konkurentai ir piktavaliai.
A.Aleksinas ir A.Zaicevas figūravo ir ankstesniame „Sienos“ ir „Belsat“ tyrime „Batk‘a, babkės ir bomžynas“:
Šis tyrimas nagrinėjo ne tik Baltarusijos verslo elito ryšius su režimu, bet ir dviejų verslininkų pėdsakus Lietuvoje. Abu vyrai Lietuvos verslo padangėje mirgėti pradėjo 2012 m. Tais pačiais metais sankcijos įvestos net keliems įtakingiems verslininkams iš A.Lukašenkos aplinkos.
A.Aleksinas Vilniuje įsteigė bendrovę „Lexie Ventures“ su būstine apleistame pastate sostinės Giedraičių gatvėje.
„Lexie Ventures“ oficialiai vertėsi konsultavimo verslu. Tačiau ne mažiau įdomios šios įmonės operacijos nekilnojamojo turto sektoriuje.
2013 m. rugsėjį A.Aleksinui priklausanti bendrovė nusipirko butą sostinės Šermukšnių gatvėje, mažiau nei 100 metrų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Šiame bute netrukus įregistruotos dvi įmonės – „Paralama“ ir „Corami“, valdytos per tikrų naudos gavėjų nenurodžiusius Nyderlandų fondus. Abiem fondams atstovavo lietuvis Marius Giržadas. Dabar jis yra A.Aleksino partneris ir „Lexie Ventures“ akcininkas.
Du A.Aleksino įmonės bute įsikūrę verslai veikė sinchroniškai. Jie įsteigti ir likviduoti tą pačią dieną, o verslo padangėje išbuvo vos po porą metų. Tačiau per tokį trumpą laiką dvi įmonės, oficialiai besivertusios automobilių dalių prekyba, sugebėjo sugeneruoti įspūdingas pajamas – apie 42 mln. eurų.
A.Zaicevas 2012 m. Lietuvoje įsteigė bendrovę „Sohra“ – tuo pačiu pavadinimu, kaip jo įmonė Dubajuje, kuriai gali būti pritaikytos sankcijos. Lietuviškas A.Zaicevo verslas nieko tebeveikia, bet pastaraisiais metais nerodo jokių ypatingų rodiklių.
Su Dubajaus „Sohra“ susijusi ir turbūt garsiausia A.Zaicevo avantiūra – futbolo legendos Diego Maradonos kelionė į Baltarusiją.
Dubajaus „Sohra“ valdo Bresto „Dinamo“ futbolo klubą, kuris 2018 m. sudrebino futbolo pasaulį, pasamdydamas D.Maradoną. Į Baltarusiją futbolo legenda atvyko lietuvišku lėktuvu, priklausančiu bendrovei „Charter Jets“. Ji yra susijusi su „Lewben“ – lietuviška elitinių finansinių paslaugų įmone.
„Lewben“ įmonių grupė taip pat teikė apskaitos paslaugas tiek lietuviškai A.Zaicevo „Sohrai“, tiek A.Aleksino „Lexie Ventures“. Abu verslininkai siejami su A.Lukašenkos aplinka. Tačiau „Lewben“ patikino neturinti nė vieno kliento iš Baltarusijos, kuriam būtų galima taikyti su politika susijusio asmens statusą.
„Sienos“ informacijos apie nutrūkusius santykius su A.Aleksinu ir A.Zaicevu „Lewben“ nei patvirtina, nei paneigia. „Lewben“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Indrė Tubinienė „Sienai“ teigė negalinti kalbėti apie konkrečius klientus, bet užsiminė, kad dabartiniams „Lewben“ klientams sankcijos negresia.
„Mūsų klientų sąraše nėra politiškai pažeidžiamų/paveikiamų (PEP) asmenų, taip pat nėra sankcionuotų fizinių ar juridinių asmenų. Neturėjome, neturime ir nesirengiame turėti klientų, kuriems buvo ar yra pritaikytos ES ar JAV sankcijos. Taip pat, nematome galimybės, kad bent vienam mūsų klientui tokios sankcijos galėtų būti pritaikytos“, - raštu pateiktame komentare teigė I.Tubinienė.
Anot jos, patikos paslaugų teikimo „Lewben“ atsisakė dar 2018 m., o dabartinė kompanijos politika brėžia raudoną liniją klientams, susijusiems tiek su A.Lukašenkos režimu, tiek su kitomis diktatūromis.
„Lewben“ yra priėmusi strateginį sprendimą neteikti paslaugų su nedemokratiškais režimais susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenimis, net jei tokia veikla formaliai atitiktų reguliavimo kriterijus. Taip pat informuojame, kad aktyviai rėmėme ir remiame Baltarusijoje nuo režimo per demonstracijas nukentėjusius ir neteisėtai sulaikytus asmenis“, - pabrėžė I.Tubinienė.
Migracijos departamentas patvirtino, kad tiek A.Zaicevas, tiek A.Aleksinas turėjo leidimus gyventi Lietuvoje, tačiau nenurodė, nei kada jie išduoti, nei kokiu pagrindu baigėsi jų galiojimas.
Publikacija iš dalies finansuojama Spaudos, radijo ir televizijos fondo lėšomis.
.jpg)
